TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusijos isterija: Rytų fronte nieko nauja

2016 08 20 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

NATO ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) stiprinant pozicijas Rytų Europoje, didėjant įtampai Ukrainoje, artėjant Dūmos rinkimams, Rusijoje suaktyvėjo informacijos, nukreiptos prieš Vakarus ir skirtos saviems raumenims demonstruoti, srautas. Politikai ir ekspertai pažymi, kad Kremliaus propagandos nereikia pervertinti, bet negalima ir nuvertinti.

Branduolinio karo grėsmė didelė kaip niekada, NATO grėsmingai supa Rusiją, pasirinkimas: mirti arba atsiklaupti prieš JAV, stiprėja prieš šalį nukreipta agresyvi veikla iš išorės, vienas galimų įtampos šaltinių yra ir Baltijos valstybės – taip situaciją pastaraisiais mėnesiais grėsmingai apibūdina Kremliaus ruporais vadinama šalies žiniasklaida. Ne vienoje publikacijoje aktyviai peršama idėja, kad NATO įsipareigojimai ginti sąjungininkes – negalutiniai. Tuo metu Rusija vaizduojama kaip taiki, agresyvių jėgų puolama valstybė.

Tokia iš Rytų sklindanti informacija – nenauja. Taip Kremlius siekia šantažuoti Vakarų bendruomenę ir tariamomis grėsmėmis toliau kaitinti rusų kraują.

Baltijos šalys – įtampos židinys

Interneto svetainė „Pravda.ru“ išspausdino straipsnį pavadinimu „NATO suteikia pasirinkimą Rusijai: mirti arba atsiklaupti“. Jame aiškinama, kad branduolinio karo grėsmė niekada nebuvo tokia didelė, ir tai susiję su NATO ginkluotės dislokavimu valstybėse, besiribojančiose su Rusija. Straipsnyje cituojami „daktarai ir taikos aktyvistai“, teigiantys, kad šios šalys taps pagrindiniais taikiniais, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų imtis atsakomųjų žingsnių.

Straipsnyje teigiama, kad NATO siūlo tris galimybes Rusijai: pasiduoti ir sutikti tapti valstybe-JAV vasale; laukti, kol NATO smogs pirma ir netekti galimybės apsiginti; suduoti pirmą smūgį, naudojant taktinius ginklus prieš raketų ir NATO bazes Europoje, kurios kelia tiesioginę grėsmę, tikintis, kad JAV, rizikuodama kontrataka savo teritorijoje, nenorės keršyti (primenama, kad kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas užsiminė, jog Amerika neketina besąlygiškai remti NATO partnerių).

Laikraščio „Moskovskij komsomolec“ interneto svetainė prieš kurį laiką paskelbė publikaciją „Penki Trečiojo pasaulinio karo scenarijai ekspertų akimis: nuo Baltijos šalių iki Kinijos“, kurioje kariniu ekspertu įvardijamas asmuo aptaria naujo pasaulinio konflikto pradžios galimybes. Tarp galimų įtampos židinių, be Sirijos, Korėjos, Indijos ir Pakistano, Rytų Kinijos jūros regiono, nurodomos ir Baltijos šalys. „Yra galimybių, dėl kurių gali kilti konfliktas, bet ne faktas, kad tai peraugs į Trečiąjį pasaulinį karą. Potencialiai tai gali būti Krymas, nors šis scenarijus mažiau realizuojamas nei scenarijus su Baltijos šalimis. Ten nuolat didėja NATO karinis buvimas, taip pat vyksta incidentai tarp Rusijos ir Aljanso lėktuvų bei laivų. Kažkuriuo momentu jie gali privesti prie to, kad kas nors bus numuštas ar paskandintas, o tai reikalauja atsako. Tuo pat metu aišku, kad Vašingtonas nekeis savo miestų į, pavyzdžiui, Rygą. Įsipareigojimai NATO dar nereiškia, kad jie bus realizuoti, todėl manau, kad visi „užvažiavimai“ ant Rusijos yra iliuziniai. JAV Baltijos šalys reikalingos ne daugiau nei svertas Rusijai spausti“, – cituojamas Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Jevsejevas.

Rusija jaučiasi puolama

Kita vertus, pavyzdžiui, diplomatų lūpomis akcentuojama, kad Rusija yra taiki šalis, nenorinti karo, siekianti normalizuoti santykius su Vakarais. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prieš kelias dienas aiškino, kad Rusija siūlė konkrečius žingsnius atnaujinti bendradarbiavimą su NATO siekiant didesnio pasitikėjimo. Tačiau koją tam esą kiša Aljansas, ignoruojantis Rusijos siekius pagerinti ryšius.

NATO paskelbus apie planus dislokuoti karinius batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tvirtino, kad nors ir kokių būtų pranešimų užsienio žiniasklaidoje, rusai nesirengia karui su Aljansu, nes bet kuriam „Rusijos žmogui nėra nieko baisiau už karą“, o visi kruviniausi Rusijai karai prasidėjo nuo jos užpuolimo. Aiškinta, jog Rusija suinteresuota, kad jai leistų ramiai plėtotis. „Vis dėlto, kai tik Rusija pasiekia tam tikrą išsivystymo lygį, prasideda agresyvi veikla iš išorės, siekiant ją pažaboti“, – savo žinutėje dėstė agentūra „Ria Novosti“.

Bauginimo priežastys

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės Rasos Juknevičienės teigimu, priešiška Rusijos retorika Vakarų atžvilgiu nėra nauja, taip pat ir šios šalies branduolinių pajėgumų temos eskalavimas informaciniame kare. Ji prisiminė prieš kurį laiką viename rusiškame interneto portale skaičiusi publikaciją apie tai, kad Rusijos karo su NATO atveju iš Baltijos valstybių neliks nieko – bus panaudotas ginklas, nušluosiantis šalis nuo žemės paviršiaus. „Vien tai, kad toks straipsnis parašytas portale, kuris išlaikomas Kremliaus ir administruojamas vieno iš jo padalinių, atsakingų už Baltijos valstybes, parodo, jog tokių minčių ten krebžda. Kas gali pasakyti, kokio laipsnio išprotėjimas yra toje aplinkoje?“ – akcentavo ji.

Pasak R. Juknevičienės, informaciniame kare turimą branduolinį ginklą Rusija iš esmės naudoja kaip priemonę šantažuoti Vakarus. Tai siejama ir su situacija Ukrainoje. „Gali būti, kad tokie pranešimai yra Vakarų šantažavimas, kad jie daug nuosaikiau reaguotų į galbūt galimus naujus įvykius, Rusijos proveržį Ukrainoje“, – mano ji. Praėjusią savaitę Rusijos federalinė saugumo tarnyba pareiškė, esą Ukrainos karinė žvalgyba mėgino surengti teroristinį išpuolį Kryme. Ukraina tokius kaltinimus paneigė.

Anot R. Juknevičienės, esama nemažai duomenų, kad Rusija rengiasi kažkokiems veiksmams Ukrainoje, yra sutelkusi kariuomenę prie šios valstybės sienų ir pan. Be to, Kremlius tikisi, kad išgąsdinus branduolinio karo grėsme Vakarai neišdrįs atsakyti į Rusijos provokocijas ar bandymus atsignybti kitų valstybių teritorijos, nes baiminsis įsivelti į karinį konfliktą. Tačiau politikė pažymėjo, kad Rusijos branduolinės grėsmės negalima ir nuvertinti, nes šalis labai stipriai modernizuoja savo branduolinį arsenalą.

Tokį informacinį foną politikė siejo ir su rudenį vyksiančiais Dūmos rinkimais bei sudėtinga Rusijos ekonomikos padėtimi. „Situacija Rusijoje nėra gera. Kiek stebiu padėtį, žmonės toli gražu nėra pasiruošę balsuoti už „Vieningąją Rusiją“ – pagrindinį Vladimiro Putino įrankį. Susirūpinimo yra nemažai, vyksta intensyvios manipuliacijos ir, kaip dažnai būna prieš rinkimus, reikia kažko tokio, kas mobilizuotų liaudį, – sakė R. Juknevičienė. – Ekonominė situacija irgi prasta. Daugybė ekspertų sako, kad 2017-ieji gali būti metai, kai baigsis visi resursai, rezervai, kuriuos Kremlius dabar vis dar meta į ekonomiką, kad galėtų vykdyti šiokius tokius socialinius įsipareigojimus.“

Tęsiama neosovietinė tradicija

Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas profesorius Gintautas Mažeikis irgi nemato nieko nauja dabartiniame Rusijos informaciniame lauke. Jis teigė, kad pradedant 7-ojo dešimtmečio pradžia, po Karibų krizės, Rusijoje egzistuoja tam tikri propagandiniai, taip pat viešos politinės mąstysenos ar net politinės inercijos štampai, kurie nuolat kartojami. Tačiau sovietiniais laikais tai buvo atvira propaganda, o dabar neslopstančiam grėsmingos informacijos srautui įtakos turi rinka – Rusijos gyventojai nori skaityti būtent tokius neosovietinio tipo tekstus. „Sovietinių štampų atnaujinimas ir kartojimas suteikia Rusijos skaitytojams ramybę, kad viskas šalyje yra gerai, tęsiama ta pati neosovietinė tradicija, jų pasaulėžiūra, santvarka nėra nukentėjusios“, – aiškino profesorius.

G. Mažeikis pažymėjo, kad nuo bendro informacinio politinio lauko reikėtų atskirti diplomatiją. Ji, eksperto teigimu, paprastai stengiasi atrasti savo veiklai laisvą lauką, nes diplomatijoje reikalingos derybos, alternatyvos, ji remiasi kompromisais. „Rusijai diplomatinė sėkmė yra žūtbūtinai reikalinga derantis su Vakarų pasauliu, NATO, suteikiant daugiau populiarumo Kremliaus lyderiams. Todėl visada skiriasi Rusijos užsienio reikalų ministerijos, diplomatiniai pareiškimai ir, sakykime, vidaus politiniai šūkiai“, – teigė jis.

Vertinant Rusijos informacinį lauką, žiniasklaidos pranešimus, G. Mažeikis siūlo nesivadovauti binarinėmis nuostatomis: pavojinga ar nepavojinga, ir į viską žvelgti plačiau. Profesoriaus nuomone, iš kaimynų šalies sklindanti informacija nėra labai pavojinga, nes tai yra inercinis Rusijos pasakojimas plačiajam vartotojui, neturintis nieko bendra su tiesioginiais Kremliaus veiksmais ar politika. „Šitaip Kremliaus politika nėra analizuojama. Neapgalvotas ar aštrus reagavimas į tokį kai kurių Rusijos radikalų šnekėjimą yra nereikalingas visuomenės audrinimas. Kita vertus, negalima sakyti, kad tai nesukelia jokios grėsmės. Rusijos viešosios nuomonės inercija ir propaganda nėra palanki santykiams su Baltijos šalimis ar Baltijos šalių santykiams su Rusija. Nors tai nekelia tiesioginės grėsmės, tai nesukuria ir jokio palankaus režimo ar palankios nuomonės regioniniam, komerciniam ar kitokiam bendradarbiavimui. Vis dėlto tai yra blogas tonas ir tam tikras pavojus mūsų tarpusavio santykiams. Skaitytojams rekomenduočiau į tai žiūrėti gana rimtai, bet ne tiek, kad apie tai specialiai svarstytų ar pabrėžtų. Manau, kad Lietuvoje reakcija į tokį Rusijos veikimą kartais būna truputį perdėta. Tai nėra taip pavojinga, kaip kartais mėginama parodyti“, – įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"