TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusijos nota liks be atsako

2015 04 09 6:00
Linas Linkevičius. LŽ archyvo nuotrauka

Užsienio reikalų ministerija (URM) neketina atsakyti į oficialų Rusijos kreipimąsi dėl mūsų šalies Ukrainai esą tiekiamų ginklų. Teigiama, jog dėl principinės Lietuvos pozicijos galime sulaukti panašių diplomatinių raštų iš Maskvos.

Lietuvos ambasada Maskvoje gavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos notą vasario pabaigoje. Joje aiškinama, kad Lietuvos teikiama karinė pagalba Ukrainai neatitinka mūsų šalies prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ginklų eksporto srityje ir pažeidžia Europos Sąjungos (ES) Tarybos bendrąją poziciją, Sutarties dėl prekybos ginklais nuostatas.

Mūsų diplomatai tvirtina, kad Lietuvos karinė parama Ukrainai yra išskirtinai gynybinio pobūdžio ir atitinka tarptautinių dokumentų nuostatas dėl teisės į savigyną.

Nemato priežasčių teisintis

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LŽ patvirtino, kad Lietuva neatsakė ir neketina atsakyti į Rusijos notą. „Nemanome, jog tai būtų tikslinga. Nematome priežasčių atsakinėti arba teisintis tiems, kurie patys pažeidžia įstatymus, ir tai daro nuolat“, - pabrėžė mūsų šalies diplomatijos vadovas.

Pasak L. Linkevičiaus, notoje dėstomi Rusijos priekaištai, esą Lietuva pažeidinėja tarptautines sutartis, ir prašoma paaiškinti, kodėl tai daroma. „Viešai esame pasakę, kad nepažeidinėjame jokių tarptautinių sutarčių, konvencijų ir neketiname to daryti ateityje, kitaip nei paklausėjas“, - teigė jis.

Neturi teisinio pagrindo

Kaip pažymėjo Lietuvos URM, svarstant su karinės įrangos eksportu susijusius klausimus griežtai laikomasi visų Sutarties dėl prekybos ginklais nuostatų, ES Tarybos bendrosios pozicijos, kitų tarptautinių teisinių instrumentų ir nacionalinės teisės reikalavimų. „Rusijos Federacija nėra Sutarties dėl prekybos ginklais, skatinančios atsakingą ir skaidrią prekybą įprastine ginkluote, narė ir nėra įsipareigojusi taikyti ES Tarybos bendrosios pozicijos. Todėl Rusijos pateikiamos šių eksporto kontrolės instrumentų nuostatų interpretacijos, skirtos šalims narėms, neturi teisinio pagrindo“, - paaiškino URM atstovai.

Diplomatinė žinyba taip pat nurodė, kad Jungtinių Tautų (JT) Chartijos 51 straipsnis pabrėžia kiekvienos JT valstybės narės teisę į individualią arba kolektyvinę gynybą nuo išorės agresijos. Savigynos teisė įtvirtinta ir visuose pamatiniuose ginklų bei kitų strateginių prekių eksporto kontrolę reglamentuojančiuose tarptautiniuose susitarimuose ir minėtoje ES Tarybos bendrojoje pozicijoje.

„Lietuvos teikiama karinė parama Ukrainai yra išskirtinai gynybinio pobūdžio, skirta padėti Ukrainos vyriausybei apsaugoti savo šalį nuo Rusijos karinės agresijos, apginti valstybės nepriklausomybę, suverenitetą bei teritorinį vientisumą, ir atitinka tarptautinių dokumentų nuostatas dėl teisės į savigyną“, - patikino URM atstovai.

Atsakymai - tik į mandagias užklausas

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis pažymėjo, kad jam sunku komentuoti Lietuvos sprendimą neatsakyti į Rusijos notą nesusipažinus su jos turiniu. Politikas svarstė, jog tokiu oficialiu diplomatiniu kreipimusi Rusija galėjo siekti įvelti Lietuvą į tam tikrą aiškinimąsi. Mažiau tikėtina, kad tai galėjo būti nuoširdus, tikras kaimynės šalies interesas išsiaiškinti rūpimus dalykus.

Anot A. Ažubalio, jeigu nota parašyta mandagia, neprovokuojama forma, reikėtų į ją atsakyti. Tačiau jei oficialus diplomatinis kreipimasis surašytas nepagarbiai, siekiant įžeisti, o ne sulaukti atsakymo, tuomet mūsų URM priėmė gerą sprendimą. „Jeigu notoje sakoma, kad balta tai, kas iš tiesų yra juoda, tada nereikėtų veltis, nes galima užkibti ant propagandinio karo kabliuko“, - įsitikinęs parlamentaras.

Nerijus Maliukevičius /Alinos Ožič nuotrauka

Protingas sprendimas

Politologas Nerijus Maliukevičius mano, kad separatistus Donbase remiantis Kremlius siekia įvelti kitas valstybes į temos eskalaciją dėl paramos ginklais Ukrainai, ir visai nesvarbu, ar pagrįstas toks kalbėjimas, ar ne. „Šiuo atveju pagrindinis diskusijų objektas nuo pat pradžių buvo ir turi išlikti Rusijos daromi pažeidimai bei Kremliaus parama technika, žmonėmis agresijos Ukrainoje kontekste. Tuo metu Rusijos tikslas - nukreipti šį klausimą į kitą pusę“, - aiškino jis.

N. Maliukevičiaus vertinimu, mūsų šalies URM pasirinkimas neatsakyti į Rusijos notą ir nesivelti į panašias diskusijas yra racionalus ir protingas. Turint galvoje tai, kad Lietuva itin aktyviai palaiko Ukrainą, panašių diplomatinių kreipimųsi iš kaimynės galime sulaukti ir daugiau. „Kontekstas Rusijos viduje tam „prisirpęs“, artėja jubiliejinės Pergalės dienos šventė, visos diskusijos skamba aukštais tonais ir panašiai. Todėl, manau, informacinio karo apraiškų matysime daugiau ir dažniau“, - pažymėjo ekspertas.

Įvairi parama Ukrainai

Nuo pat konflikto Donbase pradžios Lietuva teikia Ukrainai paramą, taip pat ir karinę. Krašto apsaugos ministerija (KAM), atsižvelgdama į Ukrainos kariuomenės poreikius, yra suteikusi humanitarinę pagalbą, nusiuntusi materialinės paramos ir perdavusi karinės ginkluotės elementų.

Lietuvos civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose ir karių reabilitacijos centre priimami gydytis sužeisti ukrainiečiai, dalyvavę antiteroristinėje operacijoje. Karių reabilitacijos centre pernai gydėsi 14, šiemet planuojama priimti iki 50 Ukrainos karių.

Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja su Ukrainos kariuomene karinio rengimo ir mokymo srityje (organizuoja karininkų karjeros ir anglų kalbos kursus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, puskarininkių, medikų kursus), KAM finansuoja Ukrainos atstovų studijas Baltijos gynybos koledže Tartu (Estija). Lietuvos kariuomenė prisideda ir prie kitų iniciatyvų, padedančių stiprinti Ukrainos kariuomenę. Kovą Lietuva prisijungė prie JAV vykdomos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių mokymo misijos ir teikia paramą Ukrainos paramedikams. Misijoje šiuo metu kartu su JAV kariais dalyvauja trys Lietuvos karinės medicinos srities specialistai.

Lietuva drauge su Lenkija ir Ukraina yra sutarusios steigti bendrą karinę brigadą. Pirmosios pratybos planuojamos šį rudenį. Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvaus mokymuose Ukrainoje, Ukrainos atstovai - Lietuvoje.

KAM kartu su URM yra skyrusi finansinį 50 tūkst. eurų indėlį į vieną iš NATO įsteigtų patikos fondų, skirtų Ukrainos kariuomenei stiprinti valdymo, kontrolės, ryšių ir kompiuterinio pajėgumo srityse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"