TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusijos politologas: Baltijos šalyse Krymo scenarijaus nebus

2016 05 02 6:00
Politologas ir politikos filosofas, laikraščio „Novaja gazeta“ politikos skyriaus redaktorius Kirilas Martynovas. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Nepriklausomas Rusijos politologas Kirilas Martynovas per susitikimą Vilniuje pateikė keletą galimų scenarijų, kokių tolimesnių veiksmų galima tikėtis iš Kremliaus. Agresijos prieš Baltijos šalis tarp jo numanomų scenarijų nebuvo.

Politologas ir politikos filosofas, laikraščio „Novaja gazeta“ politikos skyriaus redaktorius K. Martynovas analizavo Rusijos valdžios transformaciją ir politinius posūkius, kuriant „ypatingąsias situacijas“.

Iš pradžių svečias mintimis grįžo į 2012 metus, kai Vladimiras Putinas vėl buvo išrinktas prezidentu, po to – į 2014-uosius, kai Sočyje vyko žiemos olimpinės žaidynės, ir tai buvo laikoma šalies pakilimu. Po to buvo aneksuotas Ukrainos Krymas. „Katastrofa ištiko tada, kai Rusijos ir Ukrainos ryšius sutrypė kareiviai, tankai, ir desantininkai“, – sakė jis.

K. Martynovas teigė, kad kitaip, nei buvo manoma, Sovietų Sąjunga nenustojo egzistuoti 1991 metais. Daug rusų jaučia nostalgiją sovietiniam laikotarpiui. Tad pagal pojūtį ši sąjunga tebėra, o jos byrėjimas – gerokai ilgesnis, skausmingesnis ir kruvinesnis procesas.

Politologas vardijo „ypatingų situacijų“ grandinę“: olimpiada, Krymas, „broliška pagalba“ Ukrainai, „herojiškas“ Rusijos aviacijos skrydis į Siriją, kuris tęsiasi iki šiol...

Buldozeris prieš prekybos kioskus

Dabar Rusijoje susitelkta ties vidaus reikalais. Pastaraisiais metais, kaip sakė svečias, šios šalies politikai varžosi tarpusavyje, siūlydami įteisinti įvairiausius draudimus. Vienas naujausių projektų – drausti informuoti, kaip apeiti interneto svetainių blokavimą. „Politinis laukas toks susitraukęs, kad Dūmoje viskas susikoncentravo į nuomones, ką dar piliečiams uždraudus“, – ironiškai kalbėjo K. Martynovas.

Maskvoje prie metro stoties "Čistyje Prudy" griaunami prekybos statiniai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Politologas parodė nuotrauką, darytą maždaug prieš mėnesį Maskvoje: prie metro stoties „Čistyje Prudy“ buvo nugriauti prekybos statiniai. Pasak K. Martynovo, „Novaja gazeta“ redakcija yra netoli tos vietos – jis viską matė. Buldozeris prieš smulkius prekybininkus visoje Rusijos sostinėje buvo pasiųstas mero Sergejaus Sobianino nurodymu. Vėliau socialiniame tinkle šis tėškė, kad „užtenka dangstytis popierėliu apie teisę į nuosavybę, gautu sukčiaujant“.

„Kioskus griovė naktį. Buvo surengta lyg speciali operacija, – sakė K. Martynovas. – Atvažiavo buldozeriai ir viską nugriovė.“

Kuo ši akcija susijusi su kitais įvykiais? Kaip aiškino svečias, bendras bruožas – toks pat veikimo braižas. „Rusija pažeidinėja tarptautinę teisę, pareiškia, kad neva ji yra Artimųjų Rytų konflikto arbitras, apskritai daro, ką nori, nieko nepaisydama. Tai kodėl Maskvoje nenugriovus kažkieno prekybos kioskų? Kuo sostinės politikai turėtų nusileisti tiems, kurie neteisėtai veikia federaliniame lygyje?“ – motyvus aiškino K. Martynovas.

Pasak politologo, „ypatingų situacijų“ stiliumi Rusija gyvena pastaruosius keletą metų. Žmonės, kurie yra tokių situacijų veidai, nori „ypatingų įgaliojimų“ ir juos gauna. Taip veikė ir Maskvos meras S. Sobianinas.

Deprivatizacijos rizika arba „naujoji pertvarka“

„Kai Rusiją per visą perimetrą „apsupo priešai“, pasirodė, kad vidinių politinių „ypatingų situacijų“ skaičius nedidelis, – kalbėjo K. Martynovas. – Kita tokia situacija, kuri gali būti paskelbta, turint galvoje prezidento rinkimus 2018 metais, galbūt remsis populistiniu reikalavimu peržiūrėti privatizacijos rezultatus.“ Jis priminė, kad 2012 metais Vladimiras Putinas per rinkiminę kampaniją į prezidento postą išgąsdino verslininkus, pareiškęs, kad privatizacija buvo nesąžininga ir su tuo reikia ką nors daryti. K. Martynovas prognozavo, kad tai gali būti pakartota.

Jis argumentavo taip: kadangi Rusijos ekonominė situacija artėjant prezidento rinkimams vis prastėja, norint turėti aukštus reitingus, galima prisiminti oligarchus, kurių nekenčia paprasti žmonės. Niekada nebuvo tikrinamas jų turto teisėtumas, tačiau tai galima padaryti. Tada oligarchai taptų naujais „ypatingosios situacijos“ taikiniais. Būtų teigiama: kadangi Rusijoje krizė, visiems sunku, tai stambaus verslo atstovai kaip patriotai turi pasidalyti savo turtais. Taip galima būtų kiek papildyti šalies biudžetą ir padėti V. Putino draugams, nes tokiais atvejais visada iškyla klausimas, kam perduoti aktyvus. Visi liktų patenkinti, išskyrus oligarchus, kurių turtas būtų deprivatizuotas. Politologas ironizavo, kad net šūkį sugalvojo, kuriuo galėtų pasinaudoti V. Putinas: „Grąžino Krymą, grąžins ir pinigus.“

Kaip teigė K. Martynovas, valdžia gali siekti perimti ir vis dar egzistuojančios, kad ir nedidelės, bet nepriklausomos žiniasklaidos aktyvus. Rusijoje šiuo metu nerimaujama dėl televizijos kanalo ir naujienų portalo RBC likimo, nes savininko Michailo Prochorovo kompanijos „Onexim“ biure Maskvoje neseniai buvo atliekamos kratos. Manoma, kad savininkui galėjo būti daromas spaudimas parduoti žiniasklaidos holdingą.

Kaip vieną galimų „ypatingų situacijų“ K. Martynovas minėjo „naująją pertvarką“. Jis priminė apie neseniai skelbtą karikatūrą, kurioje vaizduojama, kad prie veidrodžio priėjęs V. Putinas ant savo kaktos piešia dėmę, kokią turi Michailas Gorbačiovas, Sovietų Sąjungos pertvarkos autorius. Ši karikatūra pasirodė po to, kai pasklido žinia, jog buvusiam Rusijos finansų ministrui Aleksejui Kudrinui gali būti pasiūlyta imtis šalies ekonominio planavimo. Tačiau tokia „ypatingoji situacija“, politologo nuomone, labiau trokštama, negu galima.

Juk tai – NATO

Politologo teigimu, Maskva neturi galimybės tolesnei išorinei agresijai. „Labai sunku įsivaizduoti, kad jie rastų dar kokį nors priešą, – teigė jis. – Na, gal dar galima susipykti su Kazachstanu. Tačiau reikėtų sugalvoti dingstį. Ten yra „rusų pasaulis“, bet ši šalis – mūsų sąjungininkė, todėl nelabai gerai išeitų. O kitos likusios Rusijos kaimynės – NATO narės ir Kinija. Su tokioms, kaip suprantu, nelabai norisi pyktis.“

Konfliktas kilo, kai Turkija numušė Rusijos karinį lėkstuvą. / Sipa/Scanpix nuotrauka

Todėl K. Martynovas padarė išvadą, kad daugiau Rusijai nebėra kur patraukti kariauti, nes kur galėjo, jau buvo nuėjusi. Net su Turkija buvo konfliktas. Tačiau, politologo nuomone, jis kilo spontaniškai. Niekas to neplanavo. „Rusija norėjo kažką sureguliuoti Sirijoje, aiškindama tai savo interesais. Paaiškėjo, kad Turkija taip pat ten turi interesų. O čia tas nemalonumas nutiko“, – apie turkų numuštą Rusijos karinį lėktuvą sakė K. Martynovas.

„Lietuvos žinioms“ priminus Baltijos šaliyse tvyrantį nerimą, kad Rusija agresiją gali nukreipti prieš jas, svečias iš Maskvos sakė: „Turint galvoje XX amžiaus istoriją, Baltijos šalių baimė turi pagrindo. Aš taip pat nerimaučiau.“ Jis priminė, kad nerimauja ir Vokietija, kurioje gyvena daug persikėlėlių iš Rusijos.

„Situacija nėra vienareikšmė. Tačiau aišku, kad Baltijos šalyse Krymo scenarijaus nebus. Leidinyje „Novaja gazeta“ mes publikavome kariškio iš Ukrainos pasakojimą. Jis teigė, kad jei ukrainiečiai kariai būtų gavę įsakymą iš Kijevo, jie Kryme būtų pasipriešinę. Turbūt jie būtų pralaimėję, bet nebūtų buvusi įmanoma tokia situacija, kai referendumas surengtas atsiuntus būrį karių be atpažinimo ženklų“, – kalbėjo K. Martynovas.

Politologas tvirtino, kad tokia situacija neįmanoma regione, kuris susaistytas sąjunga su NATO. „Jokios „minkštosios galios“, propagandos, darbo su diaspora neužtektų pasiekti tokio rezultato, kaip Kryme, – įsitikinęs jis. – Reikėtų, kad valstybė laikinai palūžtų, armija negautų įsakymo ir taip toliau.“

Svečias iš Maskvos teigė, kad egzistuoja kultūrinis ir ekonominis konfliktas. Situaciją jis vadino net komiška, nes iš Rusijos žmonės važiuoja į Baltijos šalis atostogauti ir investuoja čia pinigus, bet būdami namie, svarsto: „Reikėtų tai Europai parodyti.“ Po to vėl sėda į lėktuvą ir lyg niekur nieko skrenda paviešėti, tarkime, į Vilnių.

„Daugiausia, kas gali įvykti, – pasienyje iškastas griovys arba pastatyta siena“, – mano K. Martynovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"