TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusijos prokurorai lietuvio žudikui prašė švelnios bausmės

2007 01 05 0:00
Tolimųjų reisų vairuotojų darbas tebėra pavojingas. Vilnietis Jurijus Petrovskis gyvybės neteko ne kelyje, o gindamas Lietuvos garbę.
LŽ archyvo nuotraukos

Vilnietį Jurijų Petrovskį iš neapykantos lietuviams Rusijoje nužudęs Aleksejus Šukalo nuteistas 12 metų nelaisvės. Tačiau iš pradžių žudikui buvo siūlyta skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai išgirdęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis Rusijos teisėsaugą palygino su taiga.

"Ačiū Landsbergiui ir Lietuvos diplomatams! Jei ne jie, manęs niekas nebūtų išgirdęs, o sūnaus garbė ir atminimas nebūtų apginti!" - "Lietuvos žinioms" Naujųjų metų išvakarėse sakė Jurijaus mama.

Bylos tyrimas atskleidė šiurpių detalių. Rusijoje "išnyko" žudiką pasamdžiusi firma, o kai teismo procesą ėmė stebėti Lietuvos diplomatas, liudytojai prikando liežuvius.

Per procesą paaiškėjo: Jurijus žūdamas buvo visiškai blaivus. Prieš nuaidint lemtingam šūviui, vilnietis griežtai atsisakė su žudiku gerti "už rusų armiją" ir, pasak naujienų agentūrų, ją pavadino okupacine, o rusų kareivius - fašistais ir okupantais. Tačiau iš pradžių bylą mėginta pakreipti taip, kad atrodytų, jog susikivirčijo kartu girtavę asmenys.

Trijų mėnesių tyla

"Lietuvos žinios" rašė, kad spalį Rusijos Valdajaus rajono teismas Maskvos gyventoją Aleksejų Šukalo nuteisė 12 metų nelaisvės. Bausmę žudikas atliks griežtojo režimo kolonijoje. Lapkričio 28 dieną aukštesnės instancijos Novgorodo srities teismas nuosprendžio nepakeitė.

"Mano sūnų nužudė mafija. Motyvas - greičiausiai politinis. Aš taip manau", - sakė Jurijaus mama. Moteris paprašė, kad laikraštyje nebūtų skelbiama jos pavardė.

Lietuva proceso skaidrumu susirūpino po to, kai Landsbergis birželį pareikalavo Užsienio reikalų ministerijos (URM) "paaiškinti savo tylėjimo priežastis". "Stulbina, kad ši tragiška žinia tris mėnesius buvo nuslėpta, nes ir Lietuvos ambasada Maskvoje, ir Užsienio reikalų ministerija negalėjo apie tai nežinoti, - teigė Landsbergis. - Jei čia pataikavimas vardan "gerų santykių", tai jis jau eina per toli."

Netrukus nužudyto vairuotojo mamai URM Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba pasiūlė pagalbą; bylos tyrimą stebėjo Lietuvos generalinio konsulato Sankt Peterburge vicekonsulas Gintaras Pečiukonis.

Tyrimas strigo

Prieš šia byla susidomint diplomatams, žudikui buvo pritaikytas vienas lengvesnių Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriuo remiantis laisvė gali būti apribota iki 8 metų. Žuvusiojo artimieji buvo įsitikinę, kad maskvietį ketinama išteisinti; teismas rengėsi jį paleisti už užstatą.

"Jei jį išleistų nors vienai dienai, pakaktų pasikeisti tik vieną pavardės raidę, ir Rusijos platybėse jo niekas nesurastų", - Jurijaus motinai tvirtino advokatas. Jiems pavyko įrodyti, kad prieš nužudant vairuotojas buvo kankinamas. Motina rusų pareigūnams pateikė Valdajaus morge darytas žiauriai sumušto Jurijaus nuotraukas. Tik tada Valdajaus prokuratūra kaltinimus perkvalifikavo į nužudymą iš chuliganiškų paskatų visuomenei pavojingu būdu. Maksimali bausmė už tokią veiką Rusijoje - 18 metų nelaisvės. Motina byloje aptiko klastojimo požymių, žudikas mėgino vaidinti nepakaltinamą.

Keistas apsaugininkas

UAB "Liemonta" vairuotoju dirbęs Jurijus buvo žiauriai nužudytas Novgorodo srities Valdajaus rajono Jaželbicų kaime naktį į kovo 29-ąją. Nelaimės dieną Jurijus iš Lenkijos į Sankt Peterburgą gabeno buitinės technikos krovinį. Pakeliui užsuko į Vilnių ir Maskvą.

Rusijos sostinės muitinėje į Jurijaus vairuojamą vilkiką įsėdo Maskvos gyventojas Šukalo (1973 m.). Vienoje Rusijos apsaugos firmų dirbęs, 9 milimetrų kalibro kulkomis užtaisomu IŽ markės pistoletu ginkluotas Šukalo pareiškė privaląs iki Sankt Peterburgo lydėti brangų krovinį. Kas jį pasamdė, liko paslaptis. Nei krovinio, nei vilkiko savininkai jos neatskleidė. Byloje nurodytas nežinomos kompanijos pavadinimas.

Kovo 28 dieną Jurijus žmonai išsiuntė trumpąją žinutę: "Iročka, aš tave labai myliu". Tai buvo paskutiniai vilniečio artimiesiems siųsti žodžiai.

Vyrai sustojo poilsio Jaželbicų kaimo kavinėje "Alionuška". Iki Sankt Peterburgo buvo likę 330 kilometrų. Pareigūnų duomenimis, Jurijus buvo sužeistas tarp 24 valandos ir 2 valandos nakties. Kovo 29-osios rytą apie 10 valandą jis mirė rajono ligoninės reanimacijoje. Vyriškis buvo netekęs 3,5 litro kraujo.

Įvykis "Alionuškoje"

Pasak teisme dalyvavusių liudytojų, kavinėje Jurijus ir žudikas kalbėjosi apie armiją. Žudikas iššovė netikėtai, Jurijui tebesėdint prie stalo. Krūtinės ląstą iš viršaus žemyn perskrodusi kulka pažeidė gyvybiškai svarbius organus ir įstrigo dubens kauluose.

Žmogžudys šaudė į kavinės lubas ir sienas, daužė mirtinai sužeistą auką. Pasak liudytojų, Jurijus maldavo pasigailėti, tačiau žmogžudžio tai nesustabdė.

Banditas siautėjo ir atvykus pareigūnams, jis net nusiplėšė jau uždėtus antrankius. Tvirtinama, kad prieš nelaimę žudikas kartojęs, jog vis tiek "užmuš nors vieną lietuvį". Jurijus nėra lietuvių tautybės; jo tėvai į Lietuvą 1957 metais atvyko iš Baltarusijos.

Ar Rusijos teisėsaugininkai klastojo bylą, galima tik spėlioti. Tačiau per procesą Jurijaus artimiesiems kilo daugybė iki šiol neatsakytų klausimų. LŽ žurnalistė prokuratūros parengtame kaltinamajame akte aptiko liudytojo tvirtinimą, neva kavinėje "Alionuška", o prieš tai automobilyje vyrai vaišinosi alkoholiu. Tačiau teisme galutinai paaiškėjo, kad Jurijus buvo blaivus. Apie tai byloja medikų išvada.

Kas atsiuntė žmogžudį?

"Kas ir kodėl pasamdė žudiku tapusį apsaugininką, nesužinosime, - pasakojo Jurijaus mama. - Kai teismo paprašiau iškviesti liudyti apsaugą užsakiusios firmos atstovus, paaiškėjo, kad tokia firma neegzistuoja."

Į teismą liudyti atvykęs Šukalo šefas - tamsaus gymio, aukso papuošalais tviskantis ir savimi pasitikintis pilietis irgi "nežinojo", kas užsakė "paslaugą". Šis darbdavys teismui pateikė puikią Šukalo charakteristiką, nors vyriškio biografija - iškalbinga. Per dešimt pastarųjų metų vyriškis pakeitė daug įstaigų; dažnoje jų dirbo nuo kelių mėnesių iki pusmečio.

Prikando liežuvius

Kai kurie teismo proceso dalyviai atrodė vaidiną spektaklį. "Nors paprastai kaltintojai teismuose prašo didesnės bausmės, nei skiria teismas, prokuratūra elgėsi priešingai, - sakė nužudyto vairuotojo mama. - Bylą tyrę prokurorai elgėsi lyg advokatai ir paprašė Šukalo nubausti 5 metų laisvės atėmimo bausme. Tik kai Valdajaus teismas skyrė 12 metų bausmę, o byla susidomėjo mūsų diplomatai, prokurorai "apsigalvojo" ir Novgorodo srities teismo paprašė griežtesnį 12 metų nuosprendį palikti nepakeistą."

Žudiko "palaikymo komanda" - į teismą atvykę jo draugai ir artimieji - ėmė rimtai žiūrėti į vilnietę tik tada, kai ją į teismo posėdžius ėmė lydėti vicekonsultas.

Beje, Pečiukoniui ėmus stebėti teismo procesą, liudytojai pakeitė parodymus. "Prieš tai jie drąsiai pasakodavo, kad sūnus buvo nužudytas, nes "yra lietuvis ir atsisakė gerti už rusų armiją". O dalyvaujant vicekonsului, jie apie tai tylėjo, - pasakojo motina. - Tada pati jų ėmiau klausinėti apie tai, ir jie patvirtindavo. Tai išgirdusi teisėja liudytojų apklausą nutraukė."

"Tada atsistojau ir pareiškiau, kad jei pareigūnai elgsis šališkai, kelsiu klausimą apie tai, jog buvo įvykdyta politinė žmogžudystė, o teismas "nori žudiką išsukti", - prisiminė moteris.

Pavadinta drąsia moterimi, pašnekovė atsakė, kad ją parėmė ir sustiprino "nuostabūs žmonės Vytautas Landsbergis, Gintaras Pečiukonis, pažįstamas žurnalistas Albertas Žostautas ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai". Be šių žmonių pagalbos vilnietė nebūtų pajėgusi apginti savo sūnaus ir Lietuvos valstybės garbės. Ji nesigaili, kad Lietuvos pilietybę turintis sūnus negėrė už rusų armiją.

Padarė ką galėjo

Apie motinos padėką išgirdęs Landsbergis maloniai nustebo. "Man malonu daryti gera žmonėms; ypač džiaugiuosi, kai pavyksta nors truputėlį palengvinti jų vargus, - sakė Europos Parlamento narys. - Kaip viskas prasidėjo? Prisimenu, pasirodė labai maža informacinės agentūros žinutė apie Rusijoje nužudytą lietuvį, kuris atsisakė išgerti už rusų armiją... Maža, vos pastebima žinutė (nežinau, ar kas nors tyčia ją norėjo palikti nepastebėtą), kurios turinys buvo - nepaprastai didelis. Tada apie tai parašiau straipsnelį, buvau ir esu įsitikinęs, kad Lietuva turėjo ta šeima pasirūpinti. Kaip vertinu faktą, kad kaltinimą palaikiusi Rusijos prokuratūra pasiūlė menką bausmę žudikui? Lyg šiandien atsimenu buvusių tremtinių ir politinių kalinių posakį, kad "Rusijos teisėsauga yra taiga". Nemanau, kad tos šalies teisėsauga nuo anų laikų labai pasikeitė."

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba džiaugėsi, kad pavyko pasiekti, jog byla išnagrinėta skaidriai. "Visada malonu sulaukti padėkos, mūsų darbuotojams nedažnai dėkojama, - sakė Verba. - Daugelis valstybių savo piliečiams taip padeda: konsulatų darbuotojai domisi bylomis, renka ir analizuoja informaciją, stengiasi numatyti būsimus rezultatus ir atsižvelgdami į tai pasirinkti priemones. Bet konsulatų darbuotojai nėra proceso dalyviai ir negali daryti poveikio teismui. Kad byla būtų tiriama skaidriai, ėmėmės visų įmanomų, įstatymo leidžiamų diplomatinių priemonių. Mūsų darbuotojai bendravo su bylą tiriančiais pareigūnais, teisėjais, dalyvavo teismo posėdžiuose. Manau, rezultatas šeimą turėjo patenkinti, nors, deja, artimo žmogaus niekas nesugrąžins". Ar ši byla - politinė? "Labai norėčiau susilaikyti nuo vertinimų, - sakė Verba. - Įvyko kriminalinis nusikaltimas, kur vienas žmonių nukentėjo, nesutapus jo ir žudiko nuomonėms. Visiškai tvirtinti, kad ši byla - vien politinė, negalėčiau. Teismas to nenustatė". Paklaustas, kaip vertina vairuotojo iš Lietuvos poelgį kaip žmogus, kaip Lietuvos pilietis, Verba atsakė: "Kaip pilietis, labai gerbiu tuos žmones, kurie nebijo reikšti įsitikinimų ir gina juos iki galo." Ar valstybė turėtų padėti didvyrio šeimai, sutvarkyti jo kapą? Verba atsakė, kad tai priklauso ne nuo jo, o nuo valstybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"