TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusijos tėvynainiai nesiveržia iš Lietuvos

2014 06 18 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuo 2006 metų asmeniškai globojama tėvynainių susigrąžinimo į istorinę tėvynę programa Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, patyrė fiasko. Lietuvos rusai nesiveržia nei arčiau bekraščių stepių, nei kęsti Sibiro speigų - būtent į tuos nykstančius Rusijos regionus nukreipiami repatriantai.

Lietuvoje veikianti Rusijos tėvynainių asociacija pastaruosius kelis mėnesius nesulaukė nė vienos užklausos apie galimybę Lietuvos rusakalbiams persikelti į istorinę tėvynę - tai LŽ teigė šios organizacijos vadovas Igoris Krasikovas.

2006 metais Rusijos prezidento V. Putino palaimintą ir nuo 2007-ųjų pavasario įgyvendinamą Valstybinę pagalbos savanoriškai pageidaujantiems persikelti į Rusijos Federaciją tėvynainiams, gyvenantiems užsienyje, programą Lietuvoje kuruojanti šios šalies ambasada Vilniuje nurodė, kad ji mūsų valstybės rusakalbius, priešingai, domina.

„Daugiau kaip 180 žmonių pateikė prašymus dalyvauti programoje, daugiau kaip 90 persikėlė į Rusiją (neskaičiuojant Klaipėdos regiono). Labiausiai Rusijos tėvynainius iš Lietuvos traukia Kaliningrado sritis - pirmiausia todėl, kad ji yra geografiškai arčiausiai. Neblėsta ir Centrinės Rusijos patrauklumas: domimasi Kalugos, Tverės, Lipecko apskritimis. Yra norinčiųjų persikelti į Irkutsko, Novosibirsko, Tiumenės, Omsko, Kursko ir Voronežo sritis, Krasnojarsko, Primorės, Chabarovsko bei Kamčiatkos kraštus“, - teigiama LŽ perduotame Rusijos ambasados atsakyme.

90 Rusijos tėvynainių, išvykusių iš Lietuvos, - lašas jūroje. Maskva, tvirtindama tėvynainių programą, planavo, kad, sprendžiant Rusijos demografines problemas, iš užsienio būtų įmanoma parsivilioti iki 100 tūkst. repatriantų kasmet.

Patrauklu gyvenantiems Azijoje

„Tėvynainių grįžimo į Rusiją programa Lietuvos rusams nėra aktuali. Susidomėjimo ta programa iš tiesų yra, bet daugiausia - pietinėse buvusios Sovietų Sąjungos respublikose. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, Estijoje, dėmesio tiems siūlymams itin mažai“, - LŽ sakė Klaipėdoje įkurtos partijos „Rusų aljansas“ narė, parlamentarė Irina Rozova.

Iš tiesų: už Rusijos užsienio politiką atsakingų institucijų užsakymu prieš kelerius metus atlikta šios šalies tėvynainių užsienyje apklausa Vokietijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Kazachstane, Uzbekistane, Kirgizijoje atskleidė, kad persikėlimo programa neaktuali nei senosios Europos, nei Baltijos šalims – jose svarstantys galimybę apsigyventi Rusijoje nurodė vos kiek daugiau nei 4 proc. vietinių rusakalbių.

Praėjusiais metais, kaip skelbė rusų Darbo su tėvynainiais organizavimo valdyba, pagal grįžtančių tautiečių skaičių pirmavo Uzbekistanas, toliau rikiavosi Kazachstanas, Moldova ir Ukraina. Kaip LŽ nurodė Rusijos ambasada Lietuvoje, nuo 2007-ųjų į Rusiją iš viso persikėlė daugiau kaip 155 tūkst. tėvynainių ir jų šeimos narių.

Kelias į Rusijos gilumą

Pagal 2012 metų rudenį pasirašytą V. Putino įsaką prioritetine rusų iš užsienio persikėlimo teritorija įvardytas Tolimųjų Rytų regionas - Buriatija, Užbaikalė, Kamčiatka, Primorės kraštas, Amūro, Irkustko, Magadano, Sachalino sritys ir Žydų autonominė sritis. Susidomėjusiems šiuo regionu rusams siūloma daugiau lengvatų įsikuriant bei didesnės piniginės išmokos. Tėvynainiams, pasirinkusiems kitus perkėlimo programoje dalyvaujančius regionus (o jų iš viso yra apie 30) - Centrinį federacinį, Šiaurės Vakarų, Pavolgio, Sibiro kraštus, - pagalba būtų gerokai menkesnė. Įsikūrimas didžiuosiuose Rusijos miestuose, pirmiausia sostinėje Maskvoje, Sankt Peterburge, apskritai nėra skatinamas.

Irina Rozova / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors, Rusijos ambasados teigimu, tautiečių susigrąžinimo programa ši šalis pirmiausia siekia sukurti teisinį mechanizmą, leidžiantį tėvynainiui, savarankiškai apsisprendusiam persikelti, padaryti tai maksimaliai patogiai, Maskvos viršūnės neslepia taip bandančios spręsti šalies demografines problemas ir suaktyvinti gyvenimą nuosmukį patiriančiuose regionuose. Todėl pirmiausia repatrijuoti kviečiami jauni, darbingo amžiaus, paklausias specialybes turintys žmonės - senukų pensininkų nelaukiama išskėstomis rankomis.

„Rusijos regionai, įtraukti į programą, nėra įdomūs mūsų žmonėms. Tarkime, galimybė išvažiuoti į Kaliningrado sritį, esančią arčiausiai Lietuvos, kartais dar svarstoma, bet vykti į Rusijos gilumą - o visi žino, kas tai yra, - žmonės nesiveržia. Manau, daug norinčiųjų neatsiras ir ateityje. Kas norėjo, iš Lietuvos išvažiavo iš karto, tik atkūrus nepriklausomybę. Kiti žmonės yra Lietuvos piliečiai ir gyvenimą kuria čia“, - LŽ sakė I. Rozova.

Sunkus sprendimas

Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenimis, daugiausia rusų iš mūsų šalies išvažiavo 1989-2000 metais. Tada rusakalbių Lietuvoje sumažėjo nuo 9,4 iki 6,3 procento (219,7 tūkst. žmonių). Remiantis 2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 176,9 tūkst. (5,8 proc. visų gyventojų) rusų tautybės asmenų.

LSD nurodo, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 10 289 Rusijos piliečiai, bet šis skaičius nuolat mažėja. Nuo 2007-ųjų, kai Rusija paskelbė tėvynainių sugrąžinimo programą, iki praėjusių metų iš Lietuvos išvyko 3776, o gyventi pas mus atvažiavo 3017 Rusijos piliečių.

Rusijos tėvynainių asociacijos vadovo I. Krasikovo teigimu, pagrindinė priežastis, galinti paskatinti žmones galvoti apie persikėlimą iš Lietuvos, - nedarbas. „Jei kas nors Rusijoje randa darbo, jei ten gyvena giminės, kartais nusprendžiama išvažiuoti. Vis dėlto akivaizdu, kad toks sprendimas būna labai sunkus“, - kalbėjo asociacijos vadovas.

Anot I. Krasikovo, persikėlimo programos pasiūlymais yra pasinaudoję tik labai tolimi jo pažįstami, todėl informacijos, kaip tėvynainiams pavyko įsikurti, jis sakė neturintis. „Galiu pasakyti: tie, kurie išvažiavo savarankiškai, be jokių programų, patys susiradę darbą ir būstą, dabar gyvena, jei atvirai, lyg inkstai taukuose. Bet jie įsikūrė didžiuosiuose miestuose - pamaskvyje ir pačioje Maskvoje. Pagal tėvynainių programą norintiems į Rusiją važiuoti žmonėms siūloma apsigyventi Rusijos pakraščiuose - natūralu, ten jaučiamas darbo rankų stygius“, - aiškino Rusijos tėvynainių asociacijos vadovas.

Kvietimus vadina propaganda

Rusų inteligentiją mūsų šalyje vienijančio Lietuvos rusų kultūros centro direktorė Nadežda Petrauskienė tvirtino, kad ši organizacija Rusijos reikalais - taigi, ir tėvynainių perkėlimo programa - nesidomi. „Lietuvos rusų kultūros centro vienijamiems žmonėms išvažiavimo iš Lietuvos klausimas visiškai neaktualus. Dauguma esame čia gimę, dirbame Lietuvos labui universitetuose, žiniasklaidos redakcijose, užsiimame kultūrine veikla - mūsų tėvynė yra čia“, - kalbėjo ji.

Politologas Bernaras Ivanovas įsitikinęs, kad Rusijos tėvynainių grąžinimo programa turi daugiau politinį, o ne praktinį ir ekonominį atspalvį.

„Jei įsigilinsime į šios programos kūrėjų retoriką, tai pastebėsime, kad kalbant apie Lietuvos, Latvijos, Estijos rusakalbius ji labiausiai orientuota į tas gyventojų grupes, kurios, V. Putino propagandos teigimu, yra diskriminuojamos, nors iš tiesų niekas į Rusiją nevažiuoja. Kita vertus, matome, kad tuose regionuose, kur rusakalbiai persekiojami – pavyzdžiui, Turkmėnistane, kuriame gyvenančius tėvynainius V. Putinas faktiškai pardavė už dujas į vergovę Turkmėnbashi , – niekas jų į Rusiją nekviečia. V. Putino politikos veidmainystė tėvynainių atžvilgiu labai gerai atsiskleidžia, kai lyginame retoriką Baltijos šalių ir Vidurinės Azijos, kur iš tiesų yra realių, o ne išgalvotų problemų, atžvilgiu. Taigi tai yra propagandos įrankis“, - pabrėžė politologas.

***

Estijos ambasados Vilniuje informacija

Šių metų sausio mėnesio Estijos gyventojų registro duomenimis, šalyje gyveno 94 166 Rusijos piliečiai (2010 metais - 96 825 Rusijos piliečiai). Estijos migracijos statistikos duomenimis, Estija yra daug patrauklesnė Rusijos gyventojams nei atvirkščiai. Pavyzdžiui, 2013 metais iš Rusijos į Estiją atvyko 955 žmonės, iš Estijos į Rusiją išvažiavo 157 žmonės (2012 metais atvyko 852 žmonės, išvyko - 167, 2011 metais – atitinkamai 1200 ir 245 žmonės). Per šių metų I ketvirtį Estijos policijos ir migracijos tarnyba gavo 14 proc. daugiau prašymų suteikti Estijos pilietybę nei per tą patį laikotarpį pernai.

Tikime, kad Estijos gyventojai yra lojalūs valstybei, visiems čia gyventi yra gera. Mūsų tikslas - kad visi Estijoje gyvenantys žmonės, nepriklausomai nuo tautybės, etninės kilmės ar pilietybės, jaustųsi čia gerai, kad čia būtų jų namai, o savo namuose visi gyventų tvarkingai, pagal Estijos įstatymus. Kiekvienas Estijoje gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl Estijos pilietybės, kurios suteikimo procedūra nuolat paprastinama. Estijos vyriausybė siekia , kad šalyje nebeliktų asmenų su neapibrėžta pilietybe.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"