TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusiškos jėgainės statybos juda į priekį

2011 05 02 0:00
N.Cukanovo teigimu, verslininkų bendradarbiavimo stabdys gali būti didžioji politika. Tačiau tai nėra Kaliningrado srities kompetencija.
Petro Malūko nuotrauka

Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas, su vizitu viešėjęs Lietuvoje, siūlė neieškoti politinių poteksčių, susijusių su greta mūsų valstybės sienos planuojamomis Baltijos atominės elektrinės statybomis.

N.Cukanovas tikino, kad Kaliningrado srityje iškilsianti dviejų reaktorių atominė elektrinė bus saugi. Esą Rusija pasirengusi pateikti visus su ja susijusius dokumentus. Kalbėdamas apie bevizį režimą N.Cukanovas pažymėjo norintis, kad jis būtų nustatytas visai Kaliningrado sričiai, o ne vien pasienio zonose gyvenantiems žmonėms.

Gubernatoriaus vizito metu susitarta dėl naujo tilto per Nemuną ties Tilže (Sovietsku) statybos.

Apie pradedamas Baltijos atominės elektrinės statybas, Kaliningrado srities ir Lietuvos bendradarbiavimą, dingusio verslininko Stanislovo Juciaus bylą ir bevizio režimo galimybes - LŽ išskirtiniame interviu su Kaliningrado srities gubernatoriumi Nikolajumi CUKANOVU.

Lengva suprasti vieniems kitus

- Lietuvoje ką tik baigėsi Kaliningrado srities dienos. Kaip vertinate įvykusius renginius ir savo vizitą?

- Pirmiausia noriu pasakyti, kad atmosfera buvo labai gera. Kai atskridau iš Maskvos, oras buvo puikus, pasijutau tarsi sugrįžęs namo. Gimiau Kaliningrado srityje, sovietiniais laikais dažnai lankydavau draugus Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Kybartuose. Dabar atvykęs į Lietuvą pasidžiaugiau savo vidine būsena.

Kaliningrado srities dienų kultūrinė programa buvo įspūdinga, pasiklausyti koncerto susirinko visa salė. Mus sieja tradicijos ir nostalgija, žmonės nori bendrauti. Jeigu anksčiau rusų kalba Lietuvoje erzino, dabar - vienija.

Verslo forume Kaliningrado srities verslininkai pažymėjo nesitikėję tokio Lietuvos kolegų, norinčių gerinti santykius ir užmegzti ryšių, antplūdžio. Pajutome rimtą susidomėjimą galimybėmis investuoti Kaliningrado srityje.

Kaliningrado srityje veikia laisvoji ekonominė zona, o šiandienis vyriausybės tikslas yra sukurti palankų investicinį klimatą. Laukiame investuotojų ir iš artimiausių kaimynių valstybių, stengiamės sukurti tokias sąlygas, kad jie jaustųsi patogiai, saugiai ir matytų verslo perspektyvą.

- Politikai ir verslininkai pripažįsta, kad Lietuva ir Kaliningradas nepakankamai išnaudoja dvišalio bendradarbiavimo galimybes. Kas, jūsų nuomone, tam trukdo?

- Manau, didžioji politika - o ji nėra Kaliningrado srities kompetencija - gali būti kaip savotiškas verslininkų bendradarbiavimo stabdys. Tačiau, man regis, ekonomika visada viską sudėlioja į savo vietas. Nėra politikos be ekonomikos ir, mūsų atveju, nėra ekonomikos be politikos. Jei aukštu politiniu lygmeniu valstybių santykiai geri ir šilti, dinamiškai plėtojasi ir ekonomika. Štai tokie vizitai ir padeda plėsti abipusį pasitikėjimą bei ekonomiką.

Kaliningrado srities gyventojai supranta Lietuvą ir lietuvius. Istoriškai mūsų santykiai draugiški ir geri. Lietuvių ir mūsų istorija bendra, žinome vieni kitų tradicijas, įstatymus, mokame kalbą, todėl mums lengva suprasti vieniems kitus.

Žada saugiausią jėgainę

- Lietuvos kaimynystėje, vos 30 km nuo Tauragės, planuojama statyti Baltijos atominę elektrinę. Tačiau Rusija nederina savo veiksmų su mūsų valstybe: teikia ne visą informaciją, neatsako į svarbius klausimus, susijusius su jėgainės statyba. Kodėl?

- Pirmiausia noriu pasakyti, kad šis klausimas ne visai priklauso Kaliningrado srities gubernatoriaus kompetencijai. Tai susiję su valstybių santykiais ir tarptautinėmis konvencijomis.

Tačiau neseniai kalbėjausi su Rusijos atomines jėgaines valdančio koncerno "Rosenergoatom" vadovu Sergejumi Kirijenka. Jis patikino, kad visi tarptautiniai inspektoriai, norintys gauti informacijos apie darbų kokybę, jų charakteristiką, turės tokią galimybę.

Rusija yra pasirengusi pateikti visus reikiamus dokumentus.

Atominės elektrinės projekto vadovas ir koncernas "Rosenergoatom" mane įtikino, kad Baltijos jėgainė bus pati saugiausia. Ji vienintelė jau turi visus reikiamus Europos sertifikatus.

Lietuvoje mane dažnai klausdavo, kodėl jėgainė statoma būtent toje vietoje, taip arti Tauragės, Vilniaus ir kitų jūsų miestų? Nereikia ieškoti kokių nors politinių poteksčių. Pasirinktą vietą lėmė dvi priežastys. Pastarųjų 100 metų duomenimis, buvo parinkta seismiškai ramiausia vieta. Atominei energetikai plėtoti reikalingas vanduo, o šalia juk teka Nemunas.

Žinau, kad Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) yra įteikusi Rusijai notą (dėl neatsakytų klausimų dėl atominės jėgainės statybos - red. past.). Rusijos ambasadorius Lietuvoje patikino, kad artimiausiu metu į visus Lietuvos pateiktus klausimus bus atsakyta.

- Anksčiau Rusija skelbė, kad poveikio aplinkai vertinimas jau baigtas, o balandį bus pradėti lieti naujos atominės elektrinės pamatai. Ar šie darbai jau atliekami? Koks dabar yra jėgainės statybų etapas?

- Atominės elektrinės statybų vykdytojai yra atviri. Visi norintys žurnalistai, Kaliningrade esančių užsienio valstybių konsulatų atstovai kiekvieną mėnesį gali apsilankyti Baltijos atominės elektrinės statybų aikštelėje.

Šiuo metu atominės elektrinės statybų aikštelėje vyksta karjero kasimo darbai, greta statomi moduliai atominės elektrinės statytojams, vyksta vidaus planavimo darbai. Suderinę laiką ir terminus su koncernu "Rosenergoatom", būtinai pakviesime visus Lietuvoje reziduojančius užsienio ambasadorius ir konsulus, jūsų krašto atstovus ir žurnalistus apžiūrėti jėgainės statybų aikštelės.

Kaliningrado sričiai atominė elektrinė būtina. Esame rizikos zonoje, nes sritis atskirta nuo Rusijos. Kasmet susiduriame su problemomis ir jėgainė mums reikalinga kaip energetinio saugumo garantija.

Kad neišgyventumėte dėl atominės elektrinės statybų kokybės ir jos eksploatavimo, koncerno "Rosenergoatom" vadovų prašymu Rusija jūsų kraštui siūlo prisidėti prie projekto. Ne tik kaip galimam rangovui, bet ir kaip dalininkui. Lietuva gali tapti Baltijos atominės elektrinės akcininke: kartu ją statyti, eksploatuoti ir gauti pelno.

S.Juciaus byla - be poslinkių

- Lietuva neprisidėjo prie Lenkijos ir Rusijos iniciatyvos panaikinti vizų režimą Kaliningrado srities gyventojams. Tiesa, per jūsų vizitą mūsų krašto vadovų pozicija šiuo klausimu kiek sušvelnėjo. Kaip tai vertinate?

- Per pastarąsias kelias valandas oras Vilniuje keitėsi kelis kartus. Iš ryto švietė saulė, vėliau lijo, o dabar vėl saulėta. Taip ir politikoje. Džiaugiuosi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos URM palaikė mūsų norą, kad būtų palengvintas vizų režimas. Sienos neturėtų skirti žmonių, jos turėtų vienyti.

Mes, Kaliningrado srities gyventojai, tikimės palaikymo šiuo klausimu. Argumentuojame, kodėl būtina praplėsti 30 km pasienio ruožą, kur galėtų galioti bevizis režimas. Būtų neteisinga, jei beviziu režimu negalėtų naudotis visi srities gyventojai. 30 km palei Lenkijos sieną gyvenantys Kaliningrado srities gyventojai galės vykti į Lenkiją. 30 km kitos zonos, esančios prie Lietuvos, gyventojai supaprastinta tvarka galės kirsti tik Lietuvos sieną. Daugiau nei pusė srities gyventojų, gyvenančių Kaliningrado ir Svetlogorsko miestuose, nepatenka į tas zonas. Kaliningrado sritis pernelyg maža, kad būtų taip išskirstyta.

Tradiciškai rusų turistai iš Kaliningrado srities vyksta į Druskininkus, Palangą, Klaipėdą. Šie miestai į 30 km zoną nepatektų. Man nesuprantama, kodėl šiuo atveju ekonominiai motyvai nėra svarbiausi.

- Istoriniai bei kultūriniai Lietuvos ir Kaliningrado ryšiai visada buvo labai glaudūs, srityje gausu Lietuvos paveldo. Ar jam skiriama pakankamai dėmesio?

- Lietuvos kultūrai labai svarbus filosofas, poetas, pastorius Kristijonas Donelaitis Kaliningrado srityje itin vertinamas ir gerbiamas. Penkerius metus dirbau Gusevo (liet. Gumbinė - red. past.) municipalinio rajono vadovu. Pasak istorijos šaltinių, ten stovėjo K.Donelaičio sodyba, jis ten gyveno. Dar sovietmečiu Lietuva ir Rusija pasirašė susitarimą ir mieste pastatė paminklą bei pasodino parką. Šiandien skverą Guseve išlaikome patys.

K.Donelaičio muziejų, dėl kurio buvo kilęs triukšmas, per metus aplanko tik apie 50 žmonių, iš jų vos vienas kitas lietuvis. Mūsų pozicija dėl šio muziejaus paprasta. Gerbiame istorinį paveldą, suprantame K.Donelaičio reikšmę Lietuvos kultūrai ir istorijai, muziejus buvo ir liks. Tačiau jis išlaikomas tik iš Kaliningrado srities vyriausybės lėšų, Lietuva prie to neprisideda. Per vizitą iškėliau mintį, kad gal muziejų galima būtų išlaikyti bendrai. Tai nedideli pinigai, bet vis tiek.

- Prieš ketverius metus Kaliningrade dingo lietuvis verslininkas S.Jucius. Dėl galimo nužudymo Kaliningrado srities prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą. Ar tiriant ją yra kokių nors poslinkių?

- Tyrimas tęsiamas, byla nebaigta. Gaila, tačiau kol kas objektyvių rezultatų nėra. Galiu patikinti, kad šis klausimas neužmirštas, juo rūpinamasi. Tikimės, kad šio nusikaltimo atskleidimas tik laiko klausimas, ir tiesa išaiškės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"