TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rygos susitikimas aiškių atsakymų nežada

2015 05 20 6:00
Linas Linkevičius Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Rytoj Rygoje prasidėsiančiame aukščiausio lygio Rytų partnerystės susitikime šios programos flagmanės – Ukraina ir Gruzija – laukia konkrečių atsakymų dėl Europos Sąjungos (ES) plėtros perspektyvų ir bevizio režimo įgyvendinimo. Tačiau prieštaravimai Bendrijos viduje gali apsunkinti šį procesą ir neduoti lauktų rezultatų.

Europietišką plėtros kryptį pasirinkusios ES kaimynės Ukraina, Moldova ir Gruzija susiduria su milžinišku spaudimu iš Rytų. Nors šios šalys nemažai investavo į integracijos su Bendrija stiprinimą, neaišku, ar jų pastangos bus vainikuotos reikšmingais sprendimais Rygos viršūnių susitikime. Įtakingi mūsų šalies politikai ir ekspertai dėl jo nepuoselėja didelių vilčių.

Laisvosios prekybos nebeatidėlios

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad viršūnių susitikimo deklaracijoje bus pristatyta vizija, nubrėžianti ateities gaires Rytų partnerystei. Esą ši programa išgyvena ne pačius geriausius laikus, matome, kad prieš daugelį šalių, pasirinkusių europinį kelią, vykdomos netgi represijos, pavyzdžiui, karas Rytų Ukrainoje, šlaužianti okupacija Gruzijoje, stiprus spaudimas Moldovai. „Laikai tikrai neramūs, tačiau turime labai aiškiai pasakyti, kokią matome Rytų partnerystės ateitį. Neturime būti tik stebėtojai, kai vyksta spaudimas neleistinais būdais. Turime padėti šalims apginti savo vertybes ir pasirinktą europinį kelią. To tikimės iš deklaracijos, kurią priims valstybių vadovai viršūnių susitikime“, - pažymėjo ministras.

Gruzijai ir Ukrainai laukiant atsakymų dėl bevizio režimo su ES perspektyvų, L. Linkevičius teigė, kad abi šalys pasiekė pažangos. Gruzija esą nuveikusi gerokai daugiau ir galėtų tikėtis sėkmės. Anot ministro, būtina konkrečiai pasakyti, kad, pavyzdžiui, iki metų pabaigos jos piliečiams bus panaikintos vizos. „Ukrainiečiai turi padirbėti daugiau, ir jie tai žino. Tačiau durys jiems yra atviros ir, manau, šiais metais jie gali žengti dar vieną didelį žingsnį bevizio režimo link. Tai irgi turėtų būti aiškiai atspindėta dokumentuose“, - įsitikinęs jis.

Nors esama būgštavimų, kad vėl gali būti atidėtas ES ir Ukrainos asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties prekybos dalies įgyvendinimas, per pokalbį su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu L. Linkevičius teigė išgirdęs, kad daugiau atidėliojimų nebus. „Tokia tvirta ir aiški ukrainiečių pozicija šiuo klausimu. Europos Komisija taip pat nemato priežasčių tai atidėlioti. Tikiuosi, kad nuo sausio 1 dienos ukrainiečiai pradės įgyvendinti svarbią laisvosios prekybos sutarties dalį“, - viliasi ministras.

Galimybė Baltarusijai

Prieš metus bevizį režimą su ES jau užsitikrinusi Moldova išlaiko proeuropietiškus lūkesčius. L. Linkevičius minėjo, kad šalis ir ateityje pasiryžusi vykdyti reformas, bet provakarietiška valdžia neturi tvirtos daugumos.

Kaip pabrėžė L. Linkevičius, visos Rytų partnerystės šalys yra labai skirtingos, skiriasi jų lūkesčiai. Mažiausiai ambicijų turi Armėnija, pasirinkusi kelią į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą. Tačiau ir ji nori išlaikyti bendradarbiavimo saitus su ES. Pasak ministro, Baltarusija turi galimybių pasistūmėti į priekį nuo 2013 metais vykusio Vilniaus viršūnių susitikimo, kuriame po ilgos pertraukos kaimynų valstybė pareiškė, kad ją domina dialogas su ES dėl šalies modernizacijos ir ji pasiryžusi pradėti derybas vizų režimo palengvinimo kryptimi. Esą Baltarusija turi galimybę pasirašyti vizų režimo su ES palengvinimo sutartį. „Jeigu baltarusiai tuo tinkamai pasinaudos, turėsime tam tikrą pažangą šiuo požiūriu“, - sakė L. Linkevičius.

Miglota narystės perspektyva

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis mano, kad ypatingų laimėjimų Rygoje laukti nereikėtų, nes jaučiamos kai kurių didžiųjų ES valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, susitaikėliškos nuotaikos, esą nereikėtų provokuoti Rusijos. Jo nedžiugina ir ES Tarybai pirmininkaujančios Latvijos elgesys, kuris atrodo pernelyg pasyvus, besitaikstantis su įtakingose Bendrijos valstybėse vyraujančia nuomone.

Kalbėdamas apie bevizį režimą, A. Ažubalis pabrėžė, kad Gruzija įvykdė tai, ką turėjo įvykdyti. Todėl atidėlioti jo įgyvendinimą reikštų stiprinti prorusiškų jėgų pozicijas šioje valstybėje. Ukraina visų reikiamų namų darbų dėl bevizio režimo dar neatliko. Tačiau parlamentaras viliasi, kad nuo kitų metų įsigalios ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis, ir tai taps paskata dar labiau reformuoti šalies ūkį.

Anot A. Ažubalio, bendra tendencija dėl Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos narystės ES yra prasta, nes tokių perspektyvų joms niekas nežada. Pirmiausia dėl to, kad tam nepritaria kai kurios didžiosios Bendrijos narės. „Mūsų uždavinys pasiekti, kad tas atoslūgis netruktų labai ilgai“, - pabrėžė jis.

Dviprasmiški lūkesčiai

Politologo Tomo Janeliūno lūkesčiai dėl Rygos viršūnių susitikimo yra dviprasmiški. Viena vertus, norisi, kad būtų nubrėžtos aiškios gairės, ko Rytų partnerystės šalys, ypač nemažai investavusios į integracijos su ES stiprinimą, gali tikėtis. Vienas svarbiausių klausimų – ar jos gali viltis, kad šis bendradarbiavimas veda narystės ES link. To labiausiai siekia Ukraina, Moldova ir Gruzija. Aiški narystės perspektyva būtų ryškus argumentas šių šalių visuomenei aiškinant, dėl ko taip stengiamasi. „Žmonėms narystė ES yra kur kas suprantamesnis tikslas nei šiaip dalyvavimas Rytų partnerystės programoje. Vienas svarbiausių momentų, ar bus pasiryžta aiškiai pasakyti, kad neužveriamos durys galimai Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos narystei ES“, - sakė ekspertas.

Kita vertus, esama ir susirūpinimą keliančių dalykų. Pasak T. Janeliūno, jie susiję su tuo, kad ES jaučiamas gana didelis sutrikimas, nežinoma, ką toliau daryti. Grėsmė iš Rusijos kelia dviprasmiškas reakcijas: vieni mano, kad reikia sustabdyti Bendrijos plėtrą ir nebeerzinti Rusijos, kiti – kad reikia labiau padėti Rytų partnerėms, norinčioms atitrūkti nuo Rusijos ir įsilieti į ES. „Šių dviejų šalių diskusijos turbūt bus neišvengiamos Rygos viršūnių susitikime. Man tam tikrą nerimą kelia tai, kad susidūrus gana priešiškoms reakcijoms sunku tikėtis vieno aiškaus rezultato. Todėl deklaracijos gali būti gana tuščios, aptakios ir dėl to nuviliančios tiek Rytų partnerystės kaimynes, tiek šalis, kurios stengiasi joms padėti“, - pabrėžė jis.

Rytų partnerystės programa

Rytų partnerystės iniciatyva yra ES valstybių projektas, kuriuo siekiama bendrų tikslų – pasidalyti su rytinėmis partnerėmis europine patirtimi, kartu kuriant saugų, demokratišką ir ekonomiškai stiprų regioną.

Jau yra įvykę trys Rytų partnerystės viršūnių susitikimai: 2009 metais Prahoje, 2011 metais Varšuvoje ir 2013 metais Vilniuje. Į juos kviečiami ES valstybių ir 6 Rytų parnerystės šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos – vadovai. Juose aptariama Rytų partnerystės eiga, nustatomi tikslai artimiausiems dvejiems metams, brėžiamos ateities perspektyvos. Susitikimo rezultatai pristatomi pasirašant Jungtinę deklaraciją, kuri tampa atspirties tašku tolesnei Rytų partnerystės plėtotei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"