TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ryškiausios metų šventės ir nepagrįstos tradicijos

2013 12 24 6:00
Anot etnologės, Kūčių stalas turėtų būti kuklus, bet sotus. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Dvylika patiekalų ant stalo, po staltiese – šviežias šienas, keitimasis kalėdinėmis dovanomis, mėsos atsisakymas... Ar tai tikrai Kūčių tradicijos? Kunigas Artūras Kazlauskas ir etnologė Gražina Kadžytė tvirtina, kad daugelį papročių žmonės išsigalvoja patys ir jais vadovaujasi nežinodami kodėl.

Nuo gruodžio 17-osios, pasak kunigo, prasidėjo antrasis Advento laikotarpis. Jo metu tikintieji turėtų galvoti apie šv. Kalėdas, jų reikšmę. „Tai – Dievo artumo laikas“, - tikina kunigas A.Kazlauskas. Pašnekovo teigimu, būtent antrojo Advento laikotarpio metu ir dera puošti eglutę, ruoštis kūdikėlio Jėzaus gimimo vakarui.

Šv. Kalėdos – jauna šventė

„Kalėdos – istorinė Jėzaus gimimo data. Tačiau iš tiesų niekas nežino, kuriuo metų laiku tai nutiko. Tiesiog senai „saturnalijų“ arba kitaip – saulės grįžimo – šventei buvo suteikta nauja prasmė. šv. Kalėdos visai neminėtos maždaug 600 metų po Kristaus gimimo. Bažnyčiai svarbesnės yra šv. Velykos. Nes jei nebūtų Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų, nebūtų ir paties tikėjimo“, - sakė kunigas A.Kazlauskas. Jis neabejoja, kad šiuolaikinis pasaulis dėl prekybininkų spaudimo šv. Kalėdas pradeda švęsti dar lapkritį. Kasmet laukimo laikotarpis vis ilgėja, nes norima sukurti kuo didesnį pirkinių poreikį. Kunigas priminė, kad Katalikų Bažnyčia apskritai temini tris gimimo datas – Kristaus, jo Motinos Marijos ir Jono Krikštytojo. Daugelis kitų švenčiamų dienų yra susijusios su asmens mirties data.

Kunigo A.Kazlausko teigimu, šv. Kalėdos neminėtos maždaug 600 metų po Kristaus gimimo.

Kunigo A.Kazlausko teigimu, pasninkauti nevalgant mėsos reikėtų ne tik prieš didžiąsias metų šventes, bet visais trečiadieniais ir penktadieniais. Pirmoji diena sutampa su Judo išdavyste, o antroji – su Kristaus nukryžiavimu.

Iš kur kilę papročiai?

Etnologė G.Kadžytė sako, kad būtinybė per Kūčias ar šv. Kalėdas ant stalo patiekti dvylika patiekalų yra naujųjų laikų išgalvojimas. Anot jos, kuo senesni yra išlikę užrašai, kuriuose galima rasti informacijos apie svarbius tikintiesiems vakarus, tuo mažiau juose minima valgių. „Juk buvo tokie laikai, kai žmonės teparagaudavo sriubos ir duonos. Po vakarienės jie išsyk eidavo miegoti“, - pasakojo G.Kadžytė. Vėliau atsirado tradicija visiems šeimos nariams ant šventinio stalo patiekti savo darbo vaisių. Pavyzdžiui, moterys ūkiuose turėdavo savo žemės sklypelį, linų laukelį ir vištidę. Jos ant Kūčių stalo galėdavo patiekti daržovių, kiaušinių. Vaikai ir seneliai, turėdami laiko, vasarą ir rudenį leisdavo miškuose, kur grybaudavo, uogaudavo, riešutaudavo. Surinktos gėrybės būdavo jų indėlis ant šventinio stalo. „Būtent iš to atsirado tradicija paragauti visų patiekalų po truputį. Taip tarsi būdavo pagerbiami sunkiai triūsę ir maistą šeimai parūpinę asmenys“, - sakė G.Kadžytė. Anot jos, toks Kūčių stalas turėtų būti ir dabar. Kuklus, bet sotus. „O kuo šiais laikais skiriasi Kūčių ir šv. Kalėdų stalai? Dabar tik tuo, kad pirmąjį vakarą netiekiama mėsa bei pieno produktai“, - apgailestavo etnologė. Jos teigimu, per Kūčias turėtų būti ruošiami kasdieniai patiekalai. Tačiau šv. Kalėdų patiekalų gamintojai jau galėtų artimuosius kuo nors nustebinti. Tarkim, egzotiniais, gurmaniškais ir dar neragautais valgiais.

"Per Kūčias būdavo pagerbiami sunkiai triūsę ir maistą šeimai parūpinę asmenys“, - sakė G.Kadžytė.

Šventinius vakarus šeimos anksčiau žaisdavo žaidimus - tokius, kurių užduotis atlikdami vaikai galėtų pasimokyti biologijos, geografijos, matematikos, istorijos. „Po staltiese buvo kišamas šienas tam, kad vėliau jame esančiais trupiniais nuo stalo būtų pasidalinama su ūkyje augančiais galvijais. Kodėl miestiečiai po staltiese deda šieną nežinau. Kam jie jį ryte nuneš? Juk ūkio nėra...“, - svarstė G.Kadžytė. Etnologė priminė, kad švenčiant visuomet būtina turėti saiką ir pagalvoti, iš kur galėjo kilti vienas ar kitas paprotys, savas jis ar išgalvotas prekybininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"