TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rytų partnerystės programai – naujas impulsas

2013 07 29 6:00
L.L.Andrikienė: "Norime ES politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Gruzija, Armėnija, Moldova, Ukraina ir t.t. pakylėti į tokį lygį, kad procesai taptų negrįžtami".  Asmeninio archyvo nuotrauka

Europos Parlamento (EP) narės Laimos Liucijos Andrikienės teigimu, lieka vis mažiau kliūčių, kad Europos Sąjungos (ES) ir kai kurių Rytų partnerystės šalių lyderiai lapkričio pabaigoje Vilniuje galėtų pasirašyti ypač svarbias sutartis. Jų įsigaliojimas dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą pakylėtų į kokybiškai naują lygį.

L.L.Andrikienė teigiamai vertina mūsų šalies pirmininkavimą ES Tarybai. Pasak jos, pagautas geras darbų tempas, o pasirinkti pirmininkavimo prioritetai yra aktualūs visoms Bendrijos valstybėms.

Europarlamentarė apgailestauja, kad Lietuva kol kas neišnaudoja bendradarbiavimo su Lotynų Amerika potencialo. „Kodėl mums reikia Lotynų Amerikos ir gerų santykių su to regiono šalimis? Ne vien todėl, kad jų rinka yra milžiniška ir mums įdomi, bet ir dėl to, jog tarptautiniuose forumuose Lietuvai ir visai ES ypač svarbi yra šių valstybių parama“, - interviu „Lietuvos žinioms“ pažymėjo EP narė Laima Liucija Andrikienė.

Įgyvendinami uždaviniai

- Lietuva jau beveik mėnesį stovi prie ES Tarybos vairo. Kaip vertinate mūsų valstybės pirmininkavimą?

- Vertinu labai teigiamai. Kaip Lietuvos atstovė EP apie mūsų šalies pasirengimo pirmininkavimui eigą buvau informuojama jau kelerius metus, informacijos stoka skųstis negalėjau. Ir pati parengiau netrumpą planą, kuo prisidėsiu prie bendro darbo. O dabar jau matau, kaip Lietuvos pirmininkavimo planai įgyvendinami. Dirbu ir aš, ir visa mano padėjėjų komanda. Darbo netrūksta.

Mano manymu, viskas vyksta tikrai gerai – tempas neblogas, jau galime džiaugtis pirmaisiais rezultatais. Girdžiu ir kolegų iš kitų šalių vertinimus – jie labai pozityvūs.

- Iškelti ambicingi pirmininkavimo prioritetai. Kaip sekasi juos įgyvendinti? Ar pavyks pasiekti numatytus tikslus?

- Lietuvos pirmininkavimo prioritetai ir uždaviniai – ambicingi, bet realūs ir įgyvendinami. Energetinis saugumas, finansų stabilumas ir tvarka, Rytų partnerystė, Baltijos jūros regiono strategija – kas gali paneigti, kad tai aktualu ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos jūros regionui (juk prie Baltijos gyvena aštuonios ES valstybės narės) ir visai ES, kurioje nuo liepos 1-osios – jau 28 valstybės?!

Nesiimsiu spėlioti, ar mums pavyks viską padaryti. Juk Lietuva ES Tarybai pirmininkauja pirmą kartą. Ne tik skaičiuojant nuo narystės ES pradžios, bet ir apskritai per šimtmečius – pirmą kartą. Jei kas ir nepavyktų, tai niekaip neužgoš sėkmės kitose srityse, kur neabejotinai pavyks. Mano darbas šį pusmetį – dirbti ir daryti viską, kad Lietuvai pavyktų.

Naudinga draugystė

- Jūsų iniciatyva Vilniuje vyko Europos ir Lotynų Amerikos šalių (EuroLat) parlamentinės asamblėjos komitetų posėdžiai. Kaip jie pavyko? Kokių rezultatų pasiekta?

- Taip, liepos 16-18 dienomis Vilniuje vyko ES ir Lotynų Amerikos valstybių - EuroLat - parlamentinės asamblėjos komitetų posėdžiai. Esu vienintelė Lietuvos atstovė asamblėjoje, tad siekiau, kad šis prestižinis renginys, dėl kurio organizavimo Vilniuje teko įveikti nemenką konkurenciją, taip pat ir su Briuseliu, vyktų mūsų šalyje, ir dar tuomet, kai Lietuva jau pirmininkauja ES Tarybai.

Vilniuje viešėjo apie 180 svečių – parlamentarų, ambasadorių, ekspertų. Europarlamentarai iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Rumunijos, Ispanijos, Lenkijos, Portugalijos dirbo su kolegomis parlamentarais iš Čilės, Argentinos, Brazilijos, Salvadoro, Panamos, Venesuelos, Kolumbijos, Ekvadoro, Urugvajaus, Meksikos ir kitų šalių.

Renginys Vilniuje tikrai buvo sėkmingas. Pagyrų ir padėkų negailėjo tiek kolegos europarlamentarai, tiek svečiai iš Lotynų Amerikos. Visus nustebino Vilniaus ir Trakų grožis, mūsų žmonių, dirbančių Seime ir Užsienio reikalų ministerijoje, profesionalumas bei geranoriškumas.

Pagrindinė išvada, kurią galėjo padaryti posėdžių Vilniuje stebėtojas, būtų tokia: stebėtina, kokios panašios, nors geografinis atstumas - didžiulis, yra ES ir Lotynų Amerikos valstybių problemos ir kaip visi esame susiję šių dienų pasaulyje.

- Lotynų Amerika daug kam Europoje atrodo labai tolimas regionas. Ar pakankamai išnaudojame jo potencialą?

- Tikrai neišnaudojame – nė 10 procentų! Kol lūkuriuojame, Lotynų Amerikos galimybėmis naudojasi ne tik JAV, kai kurios ES šalys, bet ir Kinija. Pastaroji yra itin aktyvi.

Lietuva neišnaudoja ir tų galimybių, kurias atveria buvimas ES. Juk su Meksika ar Brazilija ES saisto strateginės partnerystės susitarimai, su kitomis, pavyzdžiui, Kolumbija ir Peru – laisvosios prekybos susitarimai. Puikiai suprantu, kad lietuviams Lotynų Amerika atrodo labai toli. Dažno paklausus, tikriausiai išgirstume, jog ten gyvena kokie pusiau laukiniai, indėnų palikuonys, kam jie mums reikalingi ir kokia, girdi, nauda iš draugystės su jais. Iš tiesų realybė yra tokia, kad Lotynų Amerika sparčiai juda pirmyn visais požiūriais. Argentinos, Brazilijos, Čilės, Panamos, Kolumbijos ekonomika auga, o su augančia ekonomine galia didėja ir šių valstybių politinės ambicijos. Štai Brazilija atkakliai siekia narystės Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, apie ką Lietuva nė svajoti nedrįsta.

Kodėl mums reikia Lotynų Amerikos ir gerų santykių su to regiono šalimis? Ne tik dėl to, kad jų rinka yra milžiniška ir mums įdomi, bet ir todėl, kad tarptautiniuose forumuose Lietuvai bei visai ES ypač svarbi šių valstybių parama. Prie 28 ES narių pridėkite daugiau kaip 50 Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių, su kurių atstovais susitinku ir dirbu EuroLat parlamentinėje asamblėjoje, ir suprasite, kokią galią įgytume kad ir Jungtinėse Tautose veikdami išvien mums svarbiais klausimais.

Ant kortos – Ukrainos ateitis

- ES pasirengusi pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina, jeigu Kijevas įvykdys keliamus reikalavimus. Ar realu, kad tokia sutartis bus pasirašyta Vilniuje?

- Ukrainos lyderiai puikiai supranta padėties rimtumą, taip pat tai, kad dėl kai kurių aukštų pareigūnų ambicijų ant kortos pastatyta Ukrainos, visos didelės tautos, europinė ateitis. Derybos – ir dėl laisvosios prekybos susitarimo, ir dėl asociacijos sutarties – su ES baigtos prieš kelerius metus. Beliko pasirašyti susitarimus. Tačiau selektyvus teisingumas šioje šalyje ES valstybių politikams kelia pagrįstų abejonių, ar Ukraina gali būti asocijuota partnerė. Ne visi ES vienodai suvokia Ukrainos geostrateginę reikšmę.

Julija Tymošenko, kurios pavardė dažniausiai minima, kalbant apie selektyvų teisingumą Ukrainoje, yra sunkiai serganti nebejauna moteris, kuriai būtina neatidėliotina ir kvalifikuota specialistų pagalba. Ukraina tiesiog turi atlikti kai kuriuos veiksmus, kurių laukia tarptautinė demokratinė bendruomenė.

- Svarbiausiu mūsų šalies pirmininkavimo renginiu laikomas lapkričio mėnesį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Kokie jūsų lūkesčiai dėl jo?

- Norime ES politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Gruzija, Armėnija, Moldova, Ukraina ir t. t. pakylėti į tokį lygį, kad procesai taptų negrįžtami, o ES su šiomis šalimis būtų susaistyta asociacijos sutartimis. Šioje srityje visą kadenciją dirbu nuosekliai ir daug. Esu EP derybų su Europos Komisija ir ES Taryba dėl Partnerystės instrumento (2014-2020 metų finansinio instrumento) derybininkė, taip pat vadovauju vienam iš EuroNest parlamentinės asamblėjos komitetų.

Štai praėjusią savaitę kaip EP Tarptautinės prekybos komiteto nuolatinė pranešėja dėl Pietų Kaukazo (Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas) ir jo valstybių derybų su ES dėl laisvosios prekybos sutarties stebėsenos grupės pirmininkė galėjau pranešti Lietuvos visuomenei gerąją naujieną: ES derybos su Gruzija ir Armėnija dėl laisvosios prekybos susitarimų sėkmingai baigtos. Anksčiau buvo sėkmingai baigtos ir derybos su Ukraina bei Moldova.

Apibendrindama galiu pasakyti: lieka vis mažiau kliūčių, kad Vilniuje lapkričio pabaigoje ES ir minėtų valstybių lyderiai galėtų pasirašyti ypač svarbias sutartis, kurių įsigaliojimas ES bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis pakylėtų į kokybiškai naują lygį.

Pirmiausia atstovauja Lietuvai

- EP kadencija eina į pabaigą. Kokius reikšmingiausius savo darbus per daugiau kaip ketverius metus išskirtumėte?

- Dirbdama kiekvieną darbą, kurį man buvo patikėta atlikti EP, nė vienai akimirkai nepamiršau Lietuvos. Nė vienai! Visada siekiau gauti tokių įpareigojimų, kad juos atlikdama galėčiau prisidėti prie Lietuvos tikslų įgyvendinimo.

Prisimenu, kaip 2004-aisiais, per rinkimų į EP kampaniją, ne juokais vienoje diskusijoje susikibome su socialdemokratų atstovu Justu Paleckiu: dėl to, kam atstovausime, jei būsime išrinkti? Justas sakė – Europai, mes ginsime europinį interesą. Aš sakiau, kad pirmiausia atstovausiu Lietuvai, ir tik paskui - Europai. Nes man europinis interesas, jei jame nėra Lietuvos intereso, yra tuščias - pirmiausia esu lietuvė, o tik tada - europietė, ir ne priešingai.

Per ketverius metus kolegos man patikėjo parengti ne vieną EP pranešimą. Pranešimas – dokumentas, dėl kurio balsuoja visas EP ir kurio pagrindu parengiama EP rezoliucija. Dėl jos paskui balsuojama per plenarinę sesiją. Man buvo patikėta parengti net tris pranešimus. Tiesa, kai atlikau visą darbą, paskutinę dieną prieš balsavimą EP plenarinėje sesijoje pranešėjo titulą viename jų teko formaliai „perleisti“ kolegai ispanui, nes buvau nominuota į aukštas pareigas ir dėl galimo interesų konflikto negalėjau vadintis to dokumento pranešėja. Kai jis sėkmingai buvo priimtas, sveikinimus ir padėkas vis dėlto teko priimti man. Pastarąjį EP pranešimą – dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės gairių – parengiau šiais metais. EP jį priėmė birželio mėnesio sesijoje. Be manęs, tik kolegos Leonidas Donskis ir Zigmantas Balčytis yra parengę po pranešimą.

Lyderiauju tarp Lietuvos europarlamentarų dar bent dviejose darbo srityse: rengiant vadinamąsias nuolatinių EP komitetų nuomones (tokių dokumentų esu parengusi penkis, visi buvo sėkmingai priimti) ir EP rezoliucijas. Esu 207 EP rezoliucijų signatarė ir bendraautorė, dėl kai kurių iš jų buvau didžiausios EP frakcijos – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) – derybininkė, kai kuriais atvejais man buvo pavesta apskritai vadovauti deryboms. Tik patyrusiems europarlamentarams patikimi tokie darbai, naujokams jų nematyti.

- Ar ketinate vėl siekti europarlamentaro mandato?

- Šiandien sakyčiau – greičiau taip negu ne. Per devynerius darbo EP metus įgijau milžiniškos patirties, kurios negali gauti nei skaitydamas protingas knygas ar instrukcijas, nei dalyvaudamas seminaruose ar konferencijose. Žinau, ką ir kaip reikia daryti, kad pasiekčiau rezultato. Žinau, kas yra tikri Lietuvos draugai, su kuriais kartu veikdami galime daug pasiekti, o kurie – viso labo besivadinantys draugais.

Tik trise – J.Paleckis, Vytautas Landsbergis ir aš – 2009-aisiais buvome išrinkti į EP antrajai kadencijai. Dabar ir V.Landsbergis, ir J.Paleckis sako kitais metais nekandidatuosiantys. Jei kitąmet kandidatuosiu ir būsiu išrinkta, tuomet galėsiu sakyti, kad esu labiausiai patyrusi Lietuvos europarlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"