TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Š.Birutis: kultūra turi atsirasti tarp šalies finansinių prioritetų

2013 07 17 15:05
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Kultūra turi būti pripažinta kaip daranti milžinišką įtaką socialinei ir ekonominei valstybės raidai bei gauti adekvatų finansavimą iš biudžeto ir Europos Sąjungos fondų“, – įsitikinęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Š.Birutis pabrėžė, kad dažna šalies biblioteka primena praėjusio amžiaus vidurio skaityklą, kurioje galima pavartyti tik bulvarinius žurnalus ar pasiskolinti prieš kelis dešimtmečius surinktų knygų. Apskritai kultūros ministras tikisi, kad 2014-2020 metai bus persilaužimo laikas kultūros srityje, nors daugelį klausimų Š.Birutis tikino teiksiąs plačioms diskusijoms. Kokių minėto persilaužimo požymių galima tikėtis – ministro interviu portalui lzinios.lt.

- Jau teko trumpai kalbėti, jog viešojoje erdvėje paskleistos mintys dėl bibliotekų sistemos pertvarkos negali būti priskirtos jums. Kokia yra jūsų vizija dėl bibliotekų ateities?

- Reikia sutikti su bendra nuomone, kad dabartinė padėtis bibliotekose netenkina. Dažnai ta padėtis primena praėjusio amžiaus vidurį tiek dėl patalpų būklės, tiek dėl fondų aprūpinimo, tiek ir dėl darbo metodų. Tiesa, aš nekalbu apie geriausius pavyzdžius – yra labai gerai dirbančių, pavyzdinių bibliotekų.

Šneku apie blogiausius atvejus. Pats bibliotekos kaip įstaigos supratimas XXI amžiuje turėtų būti šiek tiek kitoks. Tai savotiškas informacijos centras, kuriame svarbus internetas, kitos masinės informacijos priemonės; tai susitikimų vieta, kur žmonės gauna informaciją iš knygų, laikraščių, žurnalų, interneto ir iš kitų žmonių. To turime siekti.

- Kokiais veiksmais galima įgyvendinti tokio tipo bibliotekų plėtrą? Tikriausiai neužteks vien pažadėti daugiau pinigų?

- Kultūros ministras to ir negalėtų pažadėti. Matyt, stebuklų neįvyks. Reiškia, turime optimaliau arba geriau valdyti turimus resursus, žiūrėti, kaip su jais galime užtikrinti geresnį knygų bei kitų informacijos šaltinių prieinamumą. Tokia būtų esminė kryptis.

Konkretaus pasiūlymo, kaip tai pasiekti, kol kas nėra, vyksta diskusija. Skirtingai, nei kai kurie žurnalistai nori interpretuoti, vyksta diskusija, kaip žmogui lengviau gauti naujausias knygas, informaciją. Jeigu kaimo bibliotekėlė negauna jokių fondų, nėra naujų knygų, ir, be bulvarinių žurnalų, žmogus neturi galimybės paskaityti naujausios literatūros, o gali skaityti tik praėjusio amžiaus viduryje sukauptus fondelius, tai mūsų netenkina. Tad turime galvoti apie logistiką, ir – galbūt – apjungimus, aprūpinant fondais.

Be to, keliant bibliotekininkų kvalifikaciją nėra bendros sistemos. Šiame amžiuje yra visai kiti nei seniau iššūkiai, reikalavimai.

- Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai buvusios valdžios buvo įskaudinti, nes turėjo prašyti ir vargti, kol galėdavo savo vadovaujamoje įstaigoje užsiimti menine veikla. Berods, jūs siūlote atvirkščią kardinalų pokytį: kad menininkai ir negalėtų būti meno įstaigų vadovais, jais būtų tik vadybininkai?

- Aš visuomet keliu klausimą diskusijai, kartais – ir specialiai provokuoju. Jeigu nėra provokacijos, tuomet nėra ir diskusijos. Išprovokavus diskusiją, aktyviai įsijungia kultūros bendruomenė ir galime turėti konsoliduotą rezultatą. Tikrai niekada nebandau ir nebandysiu primesti savo nuomonės, manau, kad kiekviena teisinga pozicija gimsta diskusijoje aktyviai dalyvaujant visoms pusėms. Reikia pasiūlymų, idėjų, minčių, kaip viską padaryti geriau. Be viso to liksime sąstingyje, ko visai nenoriu.

- Vis tik kaip pirminę idėją šiai diskusijai siūlote menininkus atskirti nuo vadybos?

- Tai viena iš minčių. Galima juos atpalaiduoti nuo finansinių, ūkinių, teisinių, administracinių dalykų, kurie užima daug laiko, reikalauja specifinių žinių, atima energiją. Kūrėjas, kuris turi būti gerbiamas, o jo laikas – vertinamas, šį laiką skiria ne kūrybai. Ar tai gerai, ar blogai – reikia diskutuoti.

- Nepritarėte Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovautos darbo grupės parengtam Tautinių mažumų įstatymo projektui. Ar jis jau papildytas naujais siūlymais?

- Manau, kad tas projektas galėtų keliauti tiesiai į Seimą ir būti registruotas. Bet kuris Seimo narys ar frakcija gali tai daryti. Tai bus trumpesnis kelias, todėl politikuoti ir versti ministrą pasirašyti po tuo, su kuo jis nelabai sutinka, manau, nėra teisingiausias kelias.

- Kurie įstatymo projekto aspektai jums buvo labiausiai nepriimtini?

- Visų nevardysiu, bet, pavyzdžiui, kitos kalbos įteisinimas savivaldybėse, kuriose tam tikrą gyventojų procentą sudaro tautinė mažuma, manau, yra iš principo neteisingas dalykas. Pajungti tam visą savivaldybę, savivaldybės administraciją, darbuotojus yra klaidingas sprendimas. Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, taigi manau, kad šį projektą reikia svarstyti Seime. Tokius dalykus turi lemti ne vieno kultūros ministro nuomonė.

- Anot ministerijos pranešimo, pasiūlėte didinti rentas ar­ba kom­pen­sa­ci­nes iš­mo­kas nusipelniusiems Lietuvos menininkams nuo 520 iki 780 li­tų. Parlamentaras Vytautas Juozapaitis suskubo priminti, kad reikia kalbėti ne apie rentų, bet apie kompensacinių išmokų didinimą. Jos skiriamos „išskirtinai profesionaliems baleto šokėjams, pučiamųjų instrumentų muzikantams bei dainininkams, po 20-30 kūrybinio darbo metų dėl objektyvių fiziologinių pokyčių nebegalintiems kokybiškai tęsti savo profesinės veiklos. Tai neturi nieko bendra su nuopelnais ir netaikoma kitų žanrų ar meno rūšių kūrybiniams darbuotojams“. Kaip reikėtų išpainioti sąvokų ir siūlymo prieštaravimus?

- Nenorėčiau dabar tų sąvokų labai sumaišyti. Kalbame apie artistus – tiek baleto, tiek orkestrų – kurie po tam tikro darbo laiko dėl sveikatos ar amžiaus priežasčių turėjo palikti darbą, o pensinio amžiaus jie dar nesulaukę. Jie gauna išmokas, kurios dabar yra 520 litų. Šis dydis buvo nustatytas prieš aštuonerius metus, kai minimali alga buvo mažesnė, todėl dabar negalima palikti tokios priešistorinės, socialiai neteisingos išmokos. Tai reikia skubiai taisyti.

- Kokių dar siūlymų, kaip kultūros ministras, turite artimiausiam laikotarpiui?

- Labai svarbus yra kitų metų biudžetas ir Europos Sąjungos struktūrinė parama kultūrai. Dabar daug dirbame, kad 2014-2020 metai būtų persilaužimo laikas ir kultūra, kaip daranti milžinišką įtaką socialinei ir ekonominei valstybės raidai, būtų pripažinta lygiaverte, gautų adekvatų finansavimą iš biudžeto ir ES fondų. Tai esminiai dalykai, kurie priklauso ne nuo ministro ar ministerijos, bet nuo politinio sprendimo. Ar sprendimas bus toliau skriausti kultūrą, tą parodys ateinančios savaitės, mėnuo, nes yra labai blogų ženklų, kad net sutartus keturis procentus kažkas bandys torpeduoti, mažinti, ir nežinia, ką bepalikti.

- Koa­li­ci­jo­je ne­su­lau­kia­te pa­lai­ky­mo?

- Koa­li­ci­jo­je yra dek­la­ruo­ja­ma par­ama. Jei­gu vė­liau ta dek­la­ra­ci­ja virs kū­nu ir bus vyk­do­ma, kas dek­la­ruo­ja­ma, ir kul­tū­ra pir­mą kar­tą at­si­ras tarp fi­nan­si­nių pri­ori­te­tų, tuo­met vis­kas bus ge­rai. Jei­gu ne, tai, de­ja, koa­li­ci­jos par­tne­riai pa­sielg­tų ne­gra­žiai, ypa­č skriaus­da­mi kul­tū­rą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"