TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

S.Kovaliovas prisipažino norėjęs, kad Baltijos šalys liktų SSRS ir vestų į laisvę (papildyta)

2012 01 13 12:51

Pirmasis Laisvės premijos laureatas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas prisipažino prieš du dešimtmečius svarstęs, kad Sovietų Sąjungai būtų naudingiau, jeigu Baltijos šalys liktų joje.

"Tada maniau - šalyje pakvipo laisve, tai bus ilgas ir sunkus kelias, jį lydės išbandymai, galbūt net tragiški. O štai Baltijos šalys tuoj išeis iš Sovietų Sąjungos ir įgis anksčiau dėl mūsų kaltės netektą valstybingumą. Ar nebūtų geriau, jeigu jie priešingai - liktų šalies sudėtyje ir taptų visų išsilaisvinimo avangardu", - penktadienį Seime per iškilmingą posėdį kalbėjo S.Kovaliovas.

"Tose šalyse dar nepamiršta laisvės atmosfera, jie dar išsaugojo savo europietišką esmę. Kas be jų galėtų išmokyti mus būti žmonėmis?" - žmogaus teisių gynėjas iš Rusijos prisipažino taip mąstęs 1990-1991 metais.

Anot jo, šiuos samprotavimus garsiai pasakyti jis drįso tik dviem-trims artimiausiems draugams. "Dabar aiškiai suprantu, kiek tie samprotavimai buvo nesubrendę ir net, sakyčiau, pavojingi", - pripažino S.Kovaliovas.

Anot jo, 1989-1991 metais vykę procesai leido laisvės viltis puoselėti visiems - "ir jums, ir mums, okupantams". Jis teigė, kad atsakomybę turėtų prisiimti rusų tauta.

"Visiškai neprievartaudamas savęs sakau žodį "okupantai" (...) Okupantai - ne tik bolševikai. Okupantai - ir tie, kas leido bolševikams 70 metų karaliauti didžiulėje šalyje. Tai ne juridinė, o moralinė, istorinė, kolektyvinė kaltė. Ir pirmiausia tai rusų kaltė. Mes leidome pakęsti tironiją, leidome daugumai šlovinti tironiją, leidome bažnyčiai melstis tironijai ir tironams", - kalbėjo buvęs disidentas.

Atsidėkojo Laisvės premija

Penktadienį Seime iškilmingai minint Laisvės gynėjų dieną S.Kovaliovui už indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą įteikta pirmoji Laisvės premija.

Ją atsiimdamas premiją svečias teigė suprantus jos reikšmingumą, tačiau svarstąs, ar ji neturėjo būti skirta lietuviui.

"Kyla klausimas, ar tai mano premija. Gal pirmąją Laisvės premiją laisvoje Lietuvoje reikėtų įteikti lietuviui? Kam nors kas pašventė savo gyvenimo dešimtmečius kovai už laisvę, tokiems kaip Balys Gajauskas. Arba tiems, kas savo krauju nuplovė okupantų daromą šaliai gėdą. Tai galėtų būti Jonas Beržonis, kiti miško broliai, kurie įrodė žmogiškąjį orumą, - svarstė S.Kovaliovas. - O galbūt tai galėtų tokie žmonės kaip Nijolė Sadūnaitė ar Sigitas Tamkevičius, Petras Plumpa, kurie nenuilsdami dirbo, kad Lietuva būtų laisva, neturėdami ypatingos vilties, jog tai atsitiks dar jiems esant gyviems."

"Jie nežinojo, kaip greitai visa tai įvyks, tačiau labai gerai žinojo, kaip greitai jie atsidurs kalėjime", - sakė laureatas.

Anot jo, premijos verti ir šimtai tūkstančių rusų 1991 metų sausio 14 dieną išėję į gatves palaikyti lietuvių.

Svečias pabrėžė, kad jam įteikta premija priklauso visiems išvardytiems žmonėms. "Nereikėtų pervertinti šių pasiekimų, manykime, kad tai mūsų bendra premija. Premija, kuri vainikuoja mūsų bendrą kovą už bendrą laisvę", - sakė jis.

 "S.Kovaliovo disidentinė veikla, jo kova su melu ir prievarta paremta sistema šiandien yra akivaizdus liudijimas, kad lemiamu istorijos laikotarpiu iškyla tikrieji didvyriai", - pažymėjo parlamentaras Petras Auštrevičius.

Anot jo, S.Kovaliovo veikla turėtų būti dar vienas paraginimas tikėti aukščiausiais idealais, atsidavimu ir aistra, kokia anuomet degė kovotojai už tikrąsias vertybes.

"S.Kovaliovas dar 1969 metais tuometinėje Sovietų Sąjungoje įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti. Vėliau tai tapo pagrindine disidentinio judėjimo Lietuvoje jungtimi. S.Kovaliovas taip pat aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius, kurie skatino atgimti žmonių viltis sunkiausiais laikotarpiais", - teigė P.Auštrevičius.

S.Kovaliovui įteikta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės paminklą sukurtą statulėlė ir 5 tūkst. eurų (17,25 tūkst. litų) premija.

Laureatas už disidentinę veiklą 1975 metais buvo nuteistas Vilniuje ir septynerius metus kalėjo gulage.

"Seimo rūmuose eksponuojama 30 sufabrikuotų KGB bylų, kurios mums darsyk primena tą niūrią praeitį", - sakė P.Auštrevičius.

Kalintas Vilniuje

Laisvės premiją Seimas įsteigė, norėdamas įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

S.Kovaliovas gimė 1930 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius "Dabarties įvykių kronika", "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika".

Maskvoje S.Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi.

1974 metais S.Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje.

S.Kovaliovas taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių sąjungą "Memorialas", skirtą Sovietų sąjungos politinių represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie Tarptautinio amnestijos ("Amnesty International") padalinio steigimo Maskvoje, spaudos klubo "Glasnost" ("Viešumas") įkūrimo. 1993 metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją Rusijos pasirinkimas (dabar - Demokratinis Rusijos pasirinkimas).

1995 ir 1996 metais S.Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"