TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

S.Kuzmos širdis liko plakti skulptūrose

2012 08 16 6:10
Skulptorius S.Kuzma prie Barboros Radvilaitės portreto. 201O metai. /Arūno Baltėno nuotraukos   

Lyg nekantraudamas Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo dienos išvakarėse dangus pasikvietė vieną iškiliausių Lietuvos sūnų, menininką, skulptorių Stanislovą Kuzmą (1947-2012).

Stebina sutapimai. 1998 metais S.Kuzma buvo paprašytas Ignalinos bažnyčiai sukurti "Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo" skulptūrą. Dailininkas manė esąs tam pasirengęs, tačiau tūkstantmečiame mene atrado daug nesuvokiamų dalykų. "Nemačiau kitos išeities, tik imti skaityti Šventąjį Raštą ir ieškoti Dievo savo širdyje" - tada sakęs jis. Regis, dabar pats Dievas atėjo pasiimti pailsusios menininko širdies.

Daugiau kaip tris dešimtmečius S.Kuzma savo darbus planavo kruopščiai žymėdamas juos kalendoriuje, metų išklotinėje. Jie nutrūko rugpjūčio 14 dieną... Žinoma, žmona Lida, sūnus Algirdas ir dukra Gabija pasakys, jog kalendoriaus langelių tėvo ranka nelietė jau ilgai. Mažiausiai nuo 2011-ųjų pavasario, kai Stanislovo sveikata vis labiau seko.

Pasak meno kritiko Kęstučio Šapokos, S.Kuzmos likimas buvo pažymėtas kūno ir dvasios santykio aukščiausios įtampos žyme. "Kiekviena skulptūra turėjo būti išplėšta iš (ne)būties beveik tiesiogine žodžio prasme", - rašė K.Šapoka. Menininkas gyveno žinodamas, jog širdis gali liautis plakusi bet kuriuo metu... "Tada viskas keičiasi. Liko tau paskutinės sekundės ar paskutinės valandos. Atrodo, daug laiko ir pakankamai daug erdvės nuo tavo vieno įkvėpimo iki kito, nuo vieno širdies smūgio iki kito... Yra laiko! Tai tampa reliatyvu. Atsiveria begalinė erdvė ir tada praregi", - kalbinamas rašytojos Vandos Juknaitės, 2005 metais prisipažino skulptorius.

S.Kuzma su Kristumi.

Jaukumo ilgesys

Didžiausiais S.Kuzmos mokytojais buvo skulptoriai Alfonsas Ambraziūnas, Vladas Vildžiūnas ir keramikas Egidijus Talmantas. Pagrindinis jo kūrybos įvaizdis - skarota, išilgintų kūno proporcijų moteris, paskendusi draperijų vilnyse - ėmė rastis studijų metais. "Dar paauglys gyvendamas meno mokyklos internate išsiilgęs namų ir mamos rašiau eiles apie mamos skarą. Apimdavo jaukumo ir saugumo ilgesys. Visa tai grimzdo į pasąmonę ir iškildavo visai kitais pavidalais, formavo mano, skulptoriaus, mąstymo būdą", - teigė Panevėžyje gimęs menininkas.

Baigęs Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, S.Kuzma kurį laiką dirbo Piešimo katedroje. Tačiau nuolat sovietų saugumo ujamas, 1976 metais nusprendė tapti laisvu, profesionaliu menininku. Netrukus Juknaičių gyvenvietės (Šilutės r.) landšaftinį horizontą perskrodė vertikalūs S.Kuzmos mediniai stebuklai - "Žirgas ir sakalas", "Eglės vaikai", plieninė "Liepsna".

Mamos paveikslas

Skulptūrą "Mūzų šventė" Nacionalinio teatro fasadui skulptorius nupaišė improvizuodamas, tarsi iš debesų; vaizduotėje išvydo ją paskutinę minutę, kai architektų brolių Nasvyčių kabinete atėjo laikas atskleisti savo sumanymą. Kūrinį "Versmė" atplukdė tviskanti Lėvens tėkmė. 1984 metais prie sostinės "Lietuvos" viešbučio iškilo S.Kuzmos "Sutartinė", 1986-aisiais Šiauliuose ant saulės rutulio pasilypėjo auksuotas "Šaulys". Lietuvos nepriklausomybės skulptorius sulaukė dirbdamas Palm Springse (JAV). Staiga nustojo dominti ir Amerika - taip magėjo sprukti į laisvą gimtinę... Po kelių mėnesių Jono Domanskio vilos parke iš Kararos marmuro išsliuogė "Puikioji ledi". "Išėjau naktį pasivaikščiot, - prisiminė skulptorius. - Nuėjau prie marmuro. Taip gražiai pasirodė man darbas, net nepatogu. Kaip laumė kokia, balta mėnulio šviesoj." Tada svarstęs, kiek joje žmonos Lidos, kiek mamos. Nekart darbuojantis šmėstelėdavęs jaunos mamos vaizdas.

1993 metais S.Kuzma sukūrė "Pietą" Sausio 13-osios aukų memoriale Antakalnio kapinėse. 1996-aisiais sugrąžino Vilniaus arkikatedros karūną - tris šventųjų skulptūras. Dirbo Ignalinos, Elektrėnų, Vilkaviškio, Kiaunorių, Kolainių bažnyčiose. Skulptorių labai žavėjo mažosios kūrybos formos. "Jaučiuosi pakylėtas, kai aplanko ypatingas jausmas, vadinamas įkvėpimu. Ir artimiausias kelias į tokią būseną man yra mažųjų formų skulptūra. Atsiduriu tarsi kitame - asmeniškų erdvių pasaulyje", - yra sakęs menininkas. Jo padirbdinti portretai, antkapiai pasklido po visą Lietuvą.

Prie darbo "Dvi motinos".  

Švytintis veidas

Redakcijoje ant stalo - R.Paknio leidyklos išleista knyga "Stanislovas Kuzma". Perskaityta, išžiūrėta. Po jos pristatymo vasarį Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje norėjosi pakalbinti menininką. Deja, nebuvo lemta. Pasibaigus renginiui skulptorius iškart atsidūrė gydytojų rankose ir iki paskutinio atodūsio buvo jų globojamas. Dabar apie S.Kuzmą kalba kiti, jo bičiuliai. Leidėjas Raimondas Paknys prisiminė, kaip buvo skubama rengti tą knygą - pirmąjį skulptoriaus kūrybos albumą. "Džiaugiuosi, suspėjome. Knyga pelnė Dailininkų sąjungos premiją, tačiau svarbu kas kita: Stanislovas ja buvo labai patenkintas, mačiau švytintį menininko veidą", - LŽ tvirtino R.Paknys.

Į albumą pateko ir paskutinis S.Kuzmos kūrinys - 2011 metų "Vizija". Knyga atsirado daugelio žmonių pastangomis. Talkino skulptoriaus šeima, S.Kuzmos jaunystės bičiulis dailininkas Izaokas Zibucas, fotomenininkas Arūnas Baltėnas. "Jiedu su Arūnu važinėjo po Lietuvą ir fotografavo kūrinius. Stanislovas buvo labai nustebęs, kad yra šitiek nuveikęs. Taip jau būna - dirbi, dirbi ir tik stabtelėjęs pamatai, kiek daug esi padaręs", - atsiduso leidėjas.

Skambios formos

Skulptorė prof. Dalia Matulaitė kolegą prisimins kaip labai disciplinuotą, reiklų sau žmogų. "Visi darbai buvo pripildyti jo gyvasties, asmenybės. Kurdamas jis tarsi surinkdavo save iš atskirų dalių - juk žinote, kokios buvo sveikatos", - pridūrė profesorė. Į Dailės institutą S.Kuzma atėjo drauge su pirmąja čiurlioniukų (M.K.Čiurlionio meno mokyklos - aut.) laida.

"Kūrybos pradžioje buvo matyti Stasio susitelkimas ties lietuvių liaudies menu. Tačiau jau renkantis - Lionginą Šepką, medžio skulptūrą. Galėjai įžvelgti nepaprastą žmogaus jautrumą ir neprilygstamą meistrystę", - teigė D.Matulaitė. Stiprus S.Kuzmos posūkis į tautosaką, globojamam direktoriaus Zigmanto Dokšo, įvyko Juknaičiuose. "Semdamasis iš tautodailės ir gotikos meno, Stasys išgrynino itin abstrahuotą formą: skambią, stiprios konstrukcijos ir, tuo pačiu, didelio subtilumo, žmogaus dvasios pajautimo", - sakė profesorė. Aukščiausios kūrybinės brandos darbais ji laikanti S.Kuzmos "Mūzų šventę" ir "Pietą". Tačiau niekuo šiems kūriniams nenusileidžia ir mažoji medžio skulptūra. "Stasys čia buvo tikras virtuozas", - pabrėžė ji.

Neišgirdo

Profesorę visuomet žavėjo S.Kuzmos pilietiškumas. "Asmenybės vaiskumu, giedrumu ir kūrybos galiomis jis prilygsta kitam mūsų šviesuliui - skulptoriui Gediminui Jokūboniui, - tvirtino D.Matulaitė. - Meną jie suvokė kaip aukščiausią tautos dvasinių galių pasireiškimą. Menininkas jiems buvo tarsi žynys." Skulptorė sakė pasigesianti ramaus, kolegiško, įžvalgaus ir gera linkinčio S.Kuzmos žodžio, kai aplink tvyro isterinė "popso" ir postkonceptualizmo atmosfera. Profesorė apmaudavo, kad aukščiausia šalies valdžia neišgirdo S.Kuzmos nuomonės dėl dviprasmiškos skulptūros "Žinia", kuri atsirado Seimo pašonėje. 

***

Mišios už velionį aukojamos šiandien, rugpjūčio 16 dieną, 13 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Laidotuvės vyks šiandien 14 val. Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"