TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

S.Muravjovas: verslo noras paveikti politikus negalėjo dingti

2012 10 09 16:40
LŽ archyvo nuotr.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas sako, jog uždraudus verslui remti partijas, šio atstovai gali ieškoti kitų būdų perduoti paramą ir per tai siekti daryti įtaką sprendimams.

"Vertinant šių naujų įstatymo pataisų veikimą galima pastebėt vieną dalyką - juridinių asmenų, verslų noras daryti įtaką sprendimams negalėjo dingti per vieną naktį. Manau, galima drąsiai kalbėti apie tai, kad verslai toliau bandys įtakoti sprendimų priėmimus", - BNS sakė S.Muravjovas.

Kaip vieną galimų landų įstatyme S.Muravjovas nurodo tai, kad partijos gali neribodamos nusistatyti nario mokestį. "Silpna vieta - nėra pas daugelį partijų aiškiai apibrėžtų narystės mokesčių lubų. Iš tiesų partijos nariai gai paaukoti partijoms, ir nebūtinai kampanijoms, labai dideles pinigų sumas", - tvirtino TILS vadovas.

"Manau, kad tai gali atverti kelią labiau pasiturintiems žmonėms įnešti daugiau pinigų į partijos iždą ir tuomet kyla klausimas - jeigu verslininkai atėję į partijas su savimi atsineša daug pinigų, ar nėra taip, kad partijos vis tiek sieks atstovauti ir šių verslininkų interesams. Ar mes turime saugiklius užtikrinti, kad partija, patekusi į Seimą, ir gavusi daug pinigų iš nario mokesčio, iš vienos ar kitos interesų grupės atstovų, visada aiškiai deklaruos galimus interesų konfliktus, ir mes aiškiai žinosime kaip viskas vyksta", - kalbėjo S.Muravjovas.

Jis pažymėjo, kad pagrindinis įrankis kovoje su galima neleistina įtaka - viešumas. "Reikia užtikrinti, kad valstybės tarnautojai ir politikai nepiktnaudžiautų savo interesais, manau, kad šitiems dalykams reikėtų skirti ypatingą stebėseną, kad informacija apie valstybės tarnautojų, politikų interesus būtų viešai prieinama visuomenei, kad mes matytumėm informaciją apie jų valdomą turtą, kad stebėsena būtų efektyvesnė", - sakė S.Muravjovas.

Tuo tarpu naujai išryškėjusios tendencijos, jog uždraudus verslo paramą politikai suskato kampanijai aukoti asmenines lėšas, pasak S.Muravjovo, rodo viena - kad kandidatams reikia pinigų.

"Aš įsivaizduoju, kad dabar, su dabartiniais saugikliais, kandidatams būtų labai sunku viršyti numatytas ribas oficialiai. Aš manau, kad mažų mažiausiai ši tendencija kalba apie tai, kad kandidatams reikia pinigų savo kampanijoms, jei jie tą gali padaryti oficialiai, teisėtai, tai kalbėti, kad kažkur jie piktnaudžiauja įstatymu, būtų sudėtinga", - sakė TILS vadovas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami aukotojų sąrašai rodo, kad kandidatai politinei kampanijai negaili savo santaupų - šalia partijos skirtų lėšų ir fizinių asmenų aukų jų rinkimų sąskaitas papildo ir pačių pervestos asmeninės lėšos, kurios svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių.

Pagal įstatymą, kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje savo politinei kampanijai finansuoti gali paaukoti auką, neviršijančią 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, šiuo metu - apie 43 tūkst. litų.

Artimą maksimaliai sumą savo rinkimų kampanijai skyrė Drąsos kelio partijos kandidatas sostinės Karoliniškių apygardoje, verslininkas ir buvęs lenktynininkas Stasys Brundza - 41,5 tūkst. litų, Kaune Pramonės rinkimų apygardoje kandidatuojantis žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius savo kampanijai paaukojo 34 tūkst. 418 litų nuosavų lėšų, Alytuje kandidatuojantis Darbo partijos (DP) atstovas parlamentaras Kęstutis Daukšys - 30 tūkst. litų, Širvintų-Vilniaus apygardoje su DP kandidatuojanti Živilė Pinskuvienė - 28,5 tūkst. litų.

Rinkimams po kelis tūkstančius litų asmeninių lėšų skyrė nemažai skirtingoms partijoms priklausančių kandidatų, daugiausiai tai - dabartiniai ar buvę Seimo nariai.

Kampanijai aukojantys politikai naują tendenciją, kuomet nemažas lėšas kampanijai skiria iš santaupų, aiškina pakeista finansavimo tvarka - uždraudus verslo paramą, reikia ieškoti kitų finansavimo šaltinių, taip pat ir iš savo kišenės.

Šių metų sausį įsigaliojo Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie uždraudė verslui remti partijas - anksčiau juridiniai asmenys per metus partijai, taip pat politinei kampanijai galėjo paaukoti iki 20 VMDU, per 40 tūkst. litų.

Pakeitimai taip pat apribojo galimybes aukoti fiziniams asmenims - jei anksčiau jie galėjo partijai ar kampanijai paaukoti iki 20 VMDU, šiuo metu gali aukoti tik politinės kampanijos metu, iki 10 VMDU. Pats kandidatas savo kampanijai gali paaukoti iki 20 VMDU dydžio sumą.

Seimo rinkimai vyks šį sekmadienį, juose dalyvauja 17 partijų ir viena keturių partijų koalicija, iš viso keliama apie 2 tūkst. kandidatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"