Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

S. Muravjovas: Vyriausybė pralaimės, jeigu neįveiks smulkios korupcijos

 
2016 12 27 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sergejus Muravjovas, su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas, sako, jog dabartinė šalies Vyriausybė turi visas galimybes sumažinti korupciją ir jeigu to nepadarys per savo kadenciją, kitos gali ir nesulaukti.

Jis taip pat sako, kad gerieji pavyzdžiai, kaip kovoti su korupcija veiksmais, o ne popieriuje, turi būti skatinami ir viešinami, kartu jis siūlo Vyriausybei susitarti dėl maksimaliai trijų prioritetų artimiausiems keleriems metams ir juos įgyvendinti bei atsiskaityti visuomenei.

„Šita Vyriausybė turi visas galimybes sukurti teigiamą pokytį. Jeigu per ketverius metus ji neišspręs smulkios korupcijos – tai bus jos pralaimėjimas ir tai reikš, kad ji nesugebėjo įsiklausyti į žmonių norą gyventi kokybiškiau. Pagal kyšininkavimą mes vis dar esame panašūs į Sovietų Sąjungą. Vakaruose šis klausimas jau nebėra toks aktualus“, – pastebi S. Muravjovas.

Lietuvos gyventojai jau supranta, kad kyšininkavimas yra viešos paslaugos „brokas“, nes sumokėję mokesčius antrą kartą mokėti jie jau neturėtų. Taip pat Vyriausybė turėtų dėti daugiau pastangų kovodama su stambiąja korupcija, skaidrindama valstybės ir savivaldybių įmones, kad gyventojai žinotų, su kokiais interesų konfliktais susiduria politikai ir valstybės tarnautojai, ir kad šie nusišalintų spręsdami tam tikrus klausimus, taip pataria TILS vadovas. Esą reikėtų tobulinti pranešėjų apsaugą, kad jie jaustųsi saugūs pranešę apie galimą piktnaudžiavimą.

Lengvą pagerėjimą vertina atsargiai

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad gyventojai vis labiau linkę nepateisinti ir netoleruoti korupcijos, nuosekliai mažėja pasiruošusių duoti kyšį ar jį davusių asmenų skaičius.

Tokios išvados daromos šių metų rugsėjį ir spalį atliktame visuomenės nuomonės tyrime „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“. Lietuvos gyventojai nurodo, jog korupcija jiems penkta aktualiausia problema po mažų atlyginimų, emigracijos, kylančių kainų ir alkoholizmo. Šalies įmonių vadovams ji taip pat penktoje vietoje po emigracijos, biurokratijos, alkoholizmo bei infliacijos. Valstybės tarnautojai didžiausių bėdų sąrašą pradeda nuo emigracijos, mažų atlyginimų, alkoholizmo, didelių kainų bei narkomanijos ir tik tuomet mini korupciją.

Kaip labai rimtą problemą šiemet korupciją nurodė 56 proc. gyventojų, 35 proc. įmonių vadovų ir 32 proc. valstybės tarnautojų.

S. Muravjovas „Lietuvos žinioms“ sakė matąs šiokias tokias teigiamas tendencijas, tačiau jas vertina atsargiai: „Turime dar ilgą kelią prieš akis. Vis dar matome, kad gyventojų nuomone, kyšį duoti verta.“

Jis svarsto, jog galbūt keičiasi jų požiūris į tai, ar kyšį duoti smerktina, ar ne, tačiau daugelis vis dar veiktų oportunistiškai – jeigu atsirastų galimybė, kyšį duotų.

TILS vadovas atkreipia dėmesį, kad korupcija kerta per mūsų kišenes. Kai sprendimai yra priimami neskaidriai, jie tarnauja labai siaurų interesų grupių atstovams ir dėl to nukenčiame mes – piliečiai.

„Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta, jog korupcija yra problema, kuri jiems rūpi, ir jie patys gali daugiau nuveikti pasisakydami prieš korupciją, siekdami daugiau skaidrumo. Labai norėčiau, kad dar daugiau žmonių įsitrauktų į vadinamąjį socialinį sankcionavimą: nebalsuotų už neskaidrius politikus, nepalaikytų neaiškių, neapibrėžtų sprendimų, reikalautų aiškių atsakymų“, – lūkesčius įvardijo S. Muravjovas

Pasak jo, paskutinis korupcijos barometras rodo, kad gyventojai, kurie susiduria su kelių policininkais, iš tiesų rečiau duoda šiems kyšius, taip pat matomos šiek tiek geresnės tendencijos sveikatos apsaugos srityje, tačiau, kad galėtume džiaugtis esminiu pokyčiu, dar turime palaukti ir pamatyti, kokia bus situacija po poros metų.

Kol kas džiugu, anot S. Muravjovo, tai, kad vis daugiau institucijų vadovų supranta, jog kova su korupcija, skaidrumas yra jų rankose, o nuo jų institucijų veiksmų labai daug kas priklauso.

„Manau, kad tai labai teisingas požiūris, nes gyvename visai kitokioje aplinkoje nei prieš 15 metų. Šių metų korupcijos barometras rodo, kad gyventojų suvokimas apie korupciją keičiasi. Kas vyksta? Gyventojai ėmė kritiškiau ir jautriau reaguoti į tai, ką daro politikai. Pavyzdžiui, jau supranta, kad bičiulių ir giminių protegavimas yra problema. Mano akimis žiūrint, vis dažniau piliečiai pastebi šį reiškinį ir supranta, kad politikai gali proteguoti savo partijų atstovus ir kad prekyba poveikiu Lietuvoje iš tiesų egzistuoja“, – santūriai džiaugiasi TILS vadovas.

Jis aiškina, jog tuomet teisėsaugos ar priežiūros institucijų neveikimo ar klaidos kaina irgi auga – negali nieko nedaryti, reikia imtis veiksmų, o jie turi būti pamatuoti ir aiškiai siekiantys tikslo.

Nepakantumas korupcija lėtai, bet auga

Vertinant, kaip šalies gyventojai suvokia korupcijos pokyčius, pastebima, kad padaugėjo nurodančiųjų, jog korupcijos mastai išaugo tiek per 5 metus, tiek per pastaruosius 12 mėnesių (atitinkamai išaugo 7 ir 10 proc.). Toks vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo duomenis, sietinas tiek su rezonansiniais korupciniais tyrimais, su kuriais 2016 m. buvo susiję kai kurie šalies politikai, tiek ir su didėjančiu korupcijos problemos svarbos suvokimu: kuo labiau pripažįstama problemos svarba, tuo labiau ji suvokiama, kaip plačiai paplitusi.

Vis tik vertinant tiesioginę Lietuvos visuomenės korupcinę patirtį, pastebimos akivaizdžiai teigiamos tendencijos – mažėja pasiruošusių duoti kyšį ar davusių kyšį asmenų skaičius. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę tik 16 proc. gyventojų, 6 proc. valstybės tarnautojų ir 5 proc. įmonių atstovų. Ir tai yra mažiausias rodiklis nuo 2002 metų, kai buvo pradėta tirti respondentų nuomonė šiuo klausimu. Nuosekliai mažėja ir kyšių prievartavimo ir davimo indeksai, atskleidžiantys įvairių šalies institucijų faktinį korumpuotumą.

Paprašyti įvertinti konkrečių institucijų korumpuotumo lygį, kaip labiausiai korumpuotas institucijas šių metų tyrime gyventojai įvardijo sveikatos apsaugos institucijas (51 proc.), Seimą (42 proc.), teismus (37 proc.), savivaldybes (22 proc.). Labiausiai paplitusios korupcijos formos, anot gyventojų, – nepotizmas (giminaičių protegavimas į aukštas ir pelningas pareigas), politinių partijų narių protegavimas, papirkimas (kyšio davimas).

„Nors korupcija įvardinama ir rikiuojasi tarp aktualiausių problemų mūsų šalyje, vis tik džiuginanti žinia yra tai, kad visuomenės nepakantumas korupcijai ir kyšininkavimui kasmet auga. Ypač gera girdėti, kad daugėja teigiančiųjų, jog kyšio davimas yra ne tik nusikalstama veika, kuria pažeidžiami šalies įstatymai, bet kyšio davimas ar priėmimas prieštarauja jų įsitikinimams, moralinėms vertybėms. Tai rodo visuomenės brandą ir pilietinio antikorupcinio potencialo augimą“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.

Žymiai padaugėjo ir žinančiųjų, kur reikėtų kreiptis dėl korupcijos atvejų, taip pat visuomenė labiau įsitraukia sprendžiant korupcijos problemas. Kur reikėtų pranešti apie korupciją, žino 39 proc. gyventojų, 61 proc. įmonių vadovų ir net 72 proc. valstybės tarnautojų. O maždaug penktadalis gyventojų, daugiau nei trečdalis įmonės vadovų ir 42 proc. valstybės tarnautojų, susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai praneštų atsakingoms institucijoms. Anot STT atstovų, šie didėjantys rodikliai ne tik atskleidžia nuoseklios ilgametės kovos su korupcija rezultatus, bet ir nurodo spręstinas problemas, į kurias reikėtų susitelkti artimiausius kelis metus.

„Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimas, kurio tikslas įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje ir palyginti ją su ankstesnių metų rezultatais, kas keleri metų atliekamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu. Tyrimas finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“, šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: 1002 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai ir 502 valstybės tarnautojai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"