TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

S.Šedbaras: D.Valiui buvo bandoma parodyti, kad jeigu neklausys – tesižino

2014 01 16 14:12
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Tai buvo politinių jėgų nepasitenkinimas, kad prokuroras dirba savo darbą“, – pažymėjo teisininkas Stasys Šedbaras, susipažinęs su ketvirtadienį paskelbta Konstitucinio Teismo išvada, kad Seimas negali reikalauti generalinio prokuroro ataskaitos, kuriai turėtų būti pritarta.

„Prokuroras neturi atsiskaityti už savo veiklą Seimui kaip pavaldus asmuo ir ypač tokia forma, kad po to tą ataskaitą tvirtintų. Toks yra Konstitucinio Teismo pažymėjimas. Prokuroras informaciją, tam tikras ataskaitas apie statistiką, bylas ir visuomenei, ir Seimui, ir valstybės vadovui teikia, bet atsiskaityti už tai, kaip jis atlieka savo funkcijas būdamas nepriklausomas – neprivalo. Turbūt niekam nekyla mintis, kad turėtų ateiti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir atsiskaityti Seime, kiek jis nuteisė, kiek nenuteisė, ir kad po to dar jo ataskaitą Seimas tvirtintų. Prokuroras nėra teisėjas, bet jis taip pat klauso Konstitucijos ir įstatymo“, – komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas S.Šedbaras.

Konservatorius pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas (KT) tik išaiškino anksčiau priimtus nutarimus. S.Šedbaras sakė, kad konservatorių frakcija yra surinkusi parašus ir kreipusis į KT – dar anksčiau nei tai padarė prezidentė – įvertinimo, ar Seimo statutas ir Prokuratūros įstatymas atitinka Konstituciją. Išvados iš tiesų dar laukiama, nors ketvirtadienį paskelbus KT išvadas Prezidentės spaudos tarnyba paskelbė pranešimą, kad po teismo sprendimo reikės keisti Seimo statutą ir Prokuratūros įstatymą. S.Šedbaro manymu, visgi iš KT išvadų galima prognozuoti konservatorių kreipimosi baigtį. „Daug argumentų (KT išaiškinime – red. past.) yra panašių ir kuriuos mes laikėme svarbiais. Jeigu KT kai kurias nuostatas pripažins prieštaraujančias Konstitucijai, tokiu atveju jos nebegali būti taikomos nuo įsigaliojimo, o jeigu kam kils noro dar šlifuoti, galima tai daryti“, - komentavo parlamentaras.

„Jeigu prokuroras pažeistų Konstituciją, įstatymus, tuomet, be abejo, parlamentinės kontrolės ir kituose rėmuose privalu kelti klausimą dėl jo atsakomybės. Tačiau buvo nueita paprasčiausiu keliu: teikiama ataskaita, ji tvirtinama arba ne, jeigu ne – siūloma prezidentui atleisti. Be jokių tyrimų, be jokių faktų, argumentų. Tą visą laiką ir sakėme“, – kalbėjo S.Šedbaras.

Jo teigimu, politikams generalinis prokuroras atsiskaityti neturi ir dėl to, kad politikai gali reikalauti vieną nuteisti, kitam bylą nutraukti. S.Šedbaro nuomone, panašūs interesai apskritai lėmė visos šios istorijos užkūrimą bei ilgą tąsą nuo praėjusių metų birželio. „Kai Seimo salėje buvo kalbama dėl generalinio prokuroro ataskaitos, pagrindiniai kalbėtojai ir argumentai buvo dėl Neringos Venckienės bylos, dėl kreipimosi dėl neliečiamybės, dėl Darbo partijos bylos. Tai kas čia yra? Tai buvo politinių jėgų nepasitenkinimas, kad prokuroras dirba savo darbą. Žinoma, galima daryti prielaidą, jog buvo bandoma daryti įtaką prokurorui ir parodyti, kad, jeigu neklausysi – veiksime taip. Laimei, turime Konstituciją, kuri yra aukščiausias teisės aktas valstybėje, ir ji taip elgtis neleidžia“, – sakė S.Šedbaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"