TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

S.Šedbaras nemato teisinio pagrindo pradėti KT teisėjų apkaltą

2012 01 11 14:55

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras sako nematantis jokio teisinio pagrindo inicijuoti apkaltą Konstitucinio Teismo (KT) teisėjams dėl jų nenusišalinimo aukštojo mokslo reformos byloje.

"Nematau jokio teisinio pagrindo ir jokio pažeidimo. Priešingai, pažeidimas būtų buvęs, jei KT teisėjai nusišalindami būtų paraližavę Teismo darbą, tą sakiau dar frakcijoje, kai buvo išsakytos mintys dėl teisėjų nusišalinimo. Konstitucinio Teismo teisėjai privalo dirbti savo darbą, ",- BNS sakė TTK pirmininkas ir buvęs KT teisėjas.

Pasak S.Šedbaro, KT teisėjai atsiduria ir dar sudėtingesnėse situacijose, pavyzdžiui, spręsdami bylas dėl teisėjų darbo užmokesčio. "Šiuo atveju, nagrinėdami bylas dėl teisėjų darbo užmokesčio, tie sprendžia klausimą ir dėl savo, kaip teisėjų, darbo užmokesčio, bet nusišalinimas esant bet kokioms sąsajoms sukeltų situaciją, kai niekas negalės nieko spręsti", - sakė Seimo komiteto vadovas.

Tuo tarpu grupė parlamentarų, kurie kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu įvertinti Konstitucinio Teismo teisėjų veiksmus sprendžiant bylą dėl aukštojo mokslo reformos, etikos sargams atsisakius svarstyti šį klausimą sako spręsiantys, ar inicijuoti apkaltą.

"Man atrodo, kad šitoje istorijoje dėti taško negalima, nes turi būti atsakyta į iškeltas abejones, ar aukštosiose mokyklose dėstantiems teisėjams sprendžiant dėl aukštojo mokslo reformos nebuvo pažeistas viešųjų ir privačių interesų derinimo principas. VTEK sako, kad ne jų galioje spręsti dėl KT teisėjų ir siūlo tą daryti Seimui, mes frakcijoje tarsimės, ar inicijuoti apkaltos procesą", - BNS antradienį sakė vienas kreipimosi iniciatorių konservatorius Paulius Saudargas.

Inicijuoti apkaltą Konstitucinio Teismo teisėjams gali ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė.

VTEK antradienį paskelbė, kad neturi įgaliojimų vertinti KT teisėjų elgesio. Komisija konstatavo, kad KT teisėjų veikla gali būti vertinama tik per apkaltos procesą.

Skundą etikos sargams parašiusi grupė Seimo narių teigė, kad teisėjai, kurie taip pat dėsto universitetuose, galėjo supainioti viešus ir privačius interesus spręsdami dėl Mokslo ir studijų įstatymo atitikimo Konstitucijai.

Anot VTEK, Interesų derinimo įstatymas komisijai nesuteikia įgaliojimų vertinti KT teisėjų elgesio, mat jų nusišalinimo klausimus reguliuoja specialius Konstitucinio teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo 48 straipsnis numato, kad KT teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, jei teisėjas yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla ir jei yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

"Kilus abejonių dėl konkrečių Konstitucinio Teismo teisėjų veiklos, jų elgesys gali būti vertinamas vieninteliu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme numatytu būdu - per apkaltos procesą, kurį pradėti turi teisę Lietuvos Respublikos Seimas", - teigiama komisijos pranešime.

Kreipimąsi į VTEK pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.

Anot šių parlamentarų, interesus supainioti galėjo KT teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas ir Dainius Žalimas, susiję ilgalaikiais darbo santykiais su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais.

Jų teigimu, įtarimus dėl galimo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi sustiprina tai, jog minėti teisėjai, sprendžiant tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus, sudarė absoliučią daugumą, todėl buvo "sudarytos palankios sąlygos daryti esminę įtaką bylos baigčiai".

KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"