TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

S. Tamkevičius: „Tikrasis progresas kyla širdyje“

2014 12 23 6:00
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Silvijos Knezekytės nuotrauka

Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui Kūčios ir Kalėdos nuo pat vaikystės yra išlikusios kaip šviesulys, ir nedaug kas nuo to laiko pasikeitė. „Juk jei ne Kalėdos, tikrai nebūčiau kunigas, jėzuitas, tas, kas šiandien esu“, - pažymėjo jis.

Šv. Kalėdų išvakarėse arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sutiko su "Lietuvos žinių" skaitytojais pasidalyti mintimis ne tik apie šias šventes, bet ir apie kitus tikintiesiems svarbius dalykus bei žemiškus rūpesčius.

Nepraraskime tikrojo orumo

- Visai neseniai popiežius Pranciškus prabilo apie nežabotą žmonijos godumą ir tai, kad gamta už tai neatleis. Ar matote, kaip keičiasi žmonės, jų norą greitai ir bet kokia kaina turėti?

- Godumas yra pražūtingas tiek atskiriems žmonėms, tiek visuomenei. Asmuo, kurio svarbiausias tikslas - daiktai ir pinigai, praranda tai, kas žmogų daro žmogumi. Degradavus dvasinei dimensijai lieka apgailėtinas egzistavimas. Ne mažesnė bėda ištinka visuomenę, kurioje didžiausia siekiamybe tampa dideli ir greitai gaunami pinigai. Tokie žmonės praranda gebėjimą branginti Dievą, Tėvynę ir net laisvę.

- Kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre popiežius teigė, kad Europa jaučiasi pasenusi ir pavargusi. Ką apie tai manote?

- Europa paseno ne todėl, kad jos istorija ilga, bet todėl, jog ji pradėjo judėti į ateitį ne ant tų bėgių. Europos politikai sureikšmino techninius ir ekonominius klausimus ir nuvertino tikrąjį žmogaus orumą. Žmogus yra tapęs tik vartojimo objektu ir greitai besisukančio mechanizmo sraigteliu. Kai sraigtelis nereikalingas, jis išmetamas.

Popiežius atkreipė dėmesį į apleistus senus žmones ir prieš gimimą nužudomus kūdikius. Su šiomis mintimis negalima nesutikti. Turime pavyzdį, kaip paseno ir žlugo Sovietų Sąjunga, kuri atmetė dvasinę, religinę dimensiją, akcentavo tik ekonominius svertus. Europa galėtų ir turėtų mokytis iš svetimų klaidų, nes savos klaidos labai brangiai kainuoja.

- Regis, pati Katalikų bažnyčia modernėja. Kaip pastaruoju metu keičiasi jos požiūris į dalykus, kurie atrodė neginčijami?

- Katalikų bažnyčia yra gyvas organizmas, globojamas ir auginamas Gyvojo Dievo, todėl ji ir atsinaujina. Šiam tikslui šaukiami Bažnyčios susirinkimai. Pastarasis Vatikano II susirinkimas labai atnaujino Bažnyčią. Tik nereikia klysti manant, kad Bažnyčia keičia tikėjimo tiesas ar krikščioniškos moralės principus. Bažnyčios tikėjimas ir moralė remiasi į Dievo Žodį ir Tradiciją, todėl kokių nors esminių pokyčių negali būti. Gali kisti tik interpretacijos, atsirasti naujų įžvalgų, kurios tikėjimo nekeičia, o tik pagilina ir suaktualina.

- Kokio progreso, kaitos laukiate jūs asmeniškai?

- Tikrai nelaukiu tokio progreso, apie kurį dažnai žiniasklaida kalba, pavyzdžiui, kunigų celibato panaikinimo ar tos pačios lyties asmenų „santuokų“ įteisinimo. Bet mielai laukčiau, kad mes, dvasininkai, turėtume daugiau idealizmo ir mažiau rūpintumės medžiaginiais reikalais. Tikrasis progresas visuomet kyla žmogaus širdyje. Gaila, kad tas širdis pakeisti labai sunku. Kunigai taip pat pavargsta ir pasensta, kai per mažai dėmesio skiria savo dvasiniam gyvenimui ir per daug rūpinasi medžiaginiais reikalais. Ši taisyklė galioja visur ir visada tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams.

Marijos Staniulytės nuotrauka

Džiugina idealizmas

- Jau daugiau nei prieš metus, sulaukęs 75-erių, įteikėte atsistatydinimo prašymą popiežiui. Galbūt kitąmet jis bus patenkintas? Kokios mintys šiuo metu aplanko?

- Savo tarnystės pabaigos laukiu su didele ramybe ir visiškai nenoriu, kad ji užsitęstų. Nėra nepakeičiamų žmonių, o pozityvi kaita yra progreso ženklas. Meldžiuosi, kad vyskupas, kuris tęs mano pareigas, dar uoliau ir sumaniau vadovautų Kauno arkivyskupijai, nei tai pavyko man.

- Kūčios ir šv. Kalėdos – ypatingas metas. Ar per daugelį kunigystės metų šios šventės jums tapo dar prasmingesnės? Pakito?

- Kūčios ir Kalėdos nuo pat vaikystės yra išlikusios kaip šviesulys, ir nedaug kas pasikeitė. Žinoma, Kristaus Gimimo suvokimas vaikystėje labai skyrėsi nuo to, kokį turiu šiandien, todėl galiu teigti, kad Kalėdos - Atpirkėjo atėjimas į mūsų, žmonių, tikrovę tikrai tapo centrine ašimi, apie kurią sukasi visas mano gyvenimas. Juk jei ne Kalėdos, tikrai nebūčiau kunigas, jėzuitas, tas, kas šiandien esu.

- Kokia yra jūsų kasdienybė?

- Nesiskundžiu darbų ir rūpesčių stoka. Kasdien interesantai - kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai, kasdien darbas su kompiuteriu rengiant homilijas ir kalbas, susitikimai su įvairiais žmonėmis, įvairių bažnytinių problemų svarstymas ir sprendimų ieškojimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, posėdžiuose. Dienos programai taip pat priklauso dvi valandas skirti maldai ir valandą praleisti ant dviračio. Jau praėjo metas, kai atrodė, jog galiu dirbti be atostogų. Šiuo metu kai kurių darbų sumažėjo, nes atsakingas pareigas Vyskupų Konferencijoje užleidau jaunesniems vyskupams.

- Kas labiausiai džiugina ir kas skaudina?

- Labiausiai mane džiugina žmonių idealizmas. Džiugina kunigai, kurie labai uoliai tarnauja žmonėms, džiugina idealistai pasauliečiai, kurių aplinkui save matau gana daug. Jie yra mano didžiausias džiaugsmas. O labiausiai skaudina, kai matau apsileidusius ar net skaudžias klaidas darančius Bažnyčios narius, ypač kunigus. Ne mažiau skaudina politikai, kuriems Lietuvos reikalai rūpi mažiau nei asmeniniai interesai. Labai nuliūdino politikų sprendimas panaikinti efektyvią alkoholio kontrolę, kurią dabartiniu metu ypač reikia stiprinti. Tačiau labai džiugina tie politikai, kurie rimtai rūpinasi Lietuvos dabartimi ir ateitimi.

- Ar turite troškimų? Kokių?

- Didžiausias troškimas, kad Viešpats, lydėjęs per visą gyvenimą, būtų maloningas, kai jį sutiksiu anapus. Antras visai žemiškas troškimas - ateinančiais metais perduoti pareigas naujam Kauno arkivyskupui.

Tyla kelia dvasią Dievo link

- Kokios mintys užklumpa prieš Kūčias, Kalėdas?

- Kaip būtų gera, jei būtų mažiau prekybinio šurmulio ir daugiau šventos Kalėdų tylos. Šurmulys žudo žmogaus dvasią, o tyla ją kelia Dievo link.

- Kaip žmonės turėtų pasitikti šias metų šventes?

- Tikintieji žmonės turėtų susitvarkyti ne tik kambarius, bet ir širdis. Išpažintis, adventinis susikaupimas - rekolekcijos - tai būtiniausios priemonės, kad Kalėdas sutiktume prasmingai ir su džiaugsmu.

- Ko jiems palinkėtumėte?

- Visiems linkiu labai gražių Kalėdų švenčių, kad širdimi išgyventų tą didingą tikėjimo slėpinį, kai dangus priartėja prie žemės ir Dievą išvystame trapaus Kūdikio pavidalu. Taip pat linkiu, kad per Kalėdas ir po jų būtų kuo mažiau rūpesčių ir bėdų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"