TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sąjūdžio gelmės ir paviršiai

2007 02 09 0:00
Virgilijus Čepaitis vos spėjo dalyti autografus ant savo knygos.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Rašytojas ir vertėjas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Virgilijus Čepaitis dalyvavo Lietuvos naujausios istorijos įvykiuose nuo Sąjūdžio įkūrimo pradžios. Bet vėliau jis iš politikos dingo, todėl jo knyga "Su Sąjūdžiu už Lietuvą" tapo intriguojančiu įvykiu.

Signatarų namų salė trečiadienio vakarą nesutalpino visų atėjusiųjų į Virgilijaus Čepaičio knygos "Su Sąjūdžiu už Lietuvą" pristatymą. Pritrūko ne tik kėdžių, bet ir knygų, kurios kaip mat išgraibstytų. To buvo galima laukti.

Apie Čepaičio rašomą knygą ne vienas jo bendražygis žinojo senokai. Daugelio atmintyje yra išlikę jo, kaip vieno Sąjūdžio įkūrėjų, nuopelnai, ir tai, kas jo gyvenime įvyko vėliau. Garbingo amžiaus auditorija tikėjosi atsakymų į anksčiau neatsakytus klausimus, o galbūt ir Sąjūdžio sugrįžimo. Jo dvasios šiandien pasigenda ne vienas žmogus.

Iš paties židinio

Bene taikliausiai Čepaičio knygą įvertino Sąjūdžio bendražygis Arvydas Juozaitis. Negalėjęs atvažiuoti iš Karaliaučiaus jis atsiuntė kelias pastabas. "Tai geriausia iki šiol parašyta istorija apie Sąjūdžio gelmes ir paviršius", - teigė Juozaitis. Neatmetė jis subjektyvios, tačiau neišvengiamos autoriaus pozicijos. Jo manymu, tokia knyga nebūtų parašyta, jeigu Čepaitis nebūtų dalyvavęs Sąjūdžio židinyje. Antroji sąlyga - Čepaičio pasišalinimas iš aktyvaus politinio gyvenimo leido sukurti tiek džiaugsmu trykštančią, tiek skausmu pulsuojančią kruopščiai ir dorai parašytą knygą.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis negailėjo pagyrimo žodžių vienam artimiausių Sąjūdžio bendražygių. "Ne kartą kalbinau jį atlikti šitą darbą. Sąjūdžio istoriją jis ir galėjo geriausiai parašyti, nes buvo atsakingasis sekretorius ir dar kruopštus žmogus. Po šios knygos bus ir sunkiau, ir lengviau rašyti Lietuvos istoriją", - sakė profesorius, taip pat pabrėžė, kad autorius nesiginčija, nekomentuoja, o leidžia kalbėti faktams ir dokumentams parodydamas, kaip viskas buvo.

Tai, kas teisinga

Kiekvienas tą patį įvykį gali interpretuoti savaip. "Dažnai išduoda ir atmintis, nes kiekvienas gali atsiminti savaip", - teigė Landsbergis.

Kai kurie faktai, minimi knygoje, profesoriui priminė Sąjūdžio įkūrimo prasmę. Tapęs tautos judėjimu, Sąjūdis virto moraline valdžia. Politika turi tiek jėgos, kiek jėgos turi jos moralė. Pasak Landsbergio, reikia daryti tai, kas yra teisinga. Prieš devyniolika metų Sąjūdžiui teko rinktis savo kelią, o pasirinkus išlaikyti poziciją.

"Tai Sąjūdis padėjo Lietuvos komunistų partijai (LKP) pasikeisti per dvejus pirmuosius metus. Tada buvo dvi valdžios ir teko laviruoti tarp to, ką ana šalis konstatavo, ir to, kaip mes suvokėme. Prisimenu, kaip ilgai anoji valdžia mūsų neregistravo, kol privertėme. Pasakėme, kad pasistatysime stalelį prie rūmų ir piketuosime, kol įregistruos. Turiu tokią nuotrauką savo archyve. Linksma kai ką prisiminti. O tos dvi valdžios anuomet man kelia minčių", - leidosi į apmąstymus profesorius.

Tada tik Sąjūdžio Seimas buvo vienintelė valdžia, išrinkta tautos. LTSR Aukščiausioji Taryba buvo paskirta, nors ten buvo ir Sąjūdžio žmonių. Profesorius atgimimo judėjimui suteikė ne tik pilietinio sąjūdžio statusą, bet sakė, kad jis buvo ir valstybinė organizacija, kuriai rūpėjo ir užsienio politika.

Korektiškai šališka

Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas perskaitė vieną iš septynių pirmųjų knygos "Su Sąjūdžiu už Lietuvą" egzempliorių. Jis pavadino ją autobiografine knyga, parašyta ant situacijų klodo ir tapusia pirmąja Sąjūdžio istorijos apybraiža.

"Kas tik rašys apie Sąjūdį, turės lyginti ir matuoti su čia surašytais faktais", - teigė daugelio knygų autorius Ozolas, aptikęs šiame leidinyje niekieno nefiksuotų detalių. Jam išsisklaidė mistika dėl vieno pirmųjų Sąjūdžio iniciatorių susitikimo Katedros požemiuose, kur buvo pakviesti vengrų žurnalistai, nufilmavę juos. Iki tol dėl to susitikimo būta įvairių insinuacijų, juolab mažas siužetas buvo parodytas per Maskvos televiziją. "Mistika baigėsi paskaičius aprašymą knygoje", - sakė Ozolas. Jo nuomone, Sąjūdžio ir LKP išsiskyrimo linija pateikta "korektiškai šališkai raide, o ne dvasia".

Kiekvienam Sąjūdžio iniciatyvinės grupės dalyviui knyga įstrigo savaip. Ozolą ji paskatino viešai papasakoti, kad iki trisdešimt trejų nebuvęs komjaunuoliu, nestojęs į komunistų partiją, tik po Romo Kalantos susideginimo jis sau pasakė - gana vaikščioti baltomis pirštinėmis.

"Negera darosi ir norisi prieštarauti. Buvau ne komunistas, o komunistų partijos narys. Tad nenorėčiau būti teisiamas dėl to, kad kadaise nusimoviau baltas pirštines", - tarsi išpažintį atliko Ozolas. Jis priminė, kad jo santykiai su Landsbergiu buvo daug geresni, nei pavaizduoti knygoje.

Biografijos detalė

Čepaitis Sąjūdyje buvo nuo jo įkūrimo dienos - 1988 birželio 3-iosios. Mokslų Akademijos salėje jis buvo pasiūlytas į iniciatyvinę grupę. Steigiamajame suvažiavime jis buvo išrinktas Sąjūdžio Seimo ir Seimo tarybos nariu, o gruodžio mėnesį tapo atsakinguoju sekretoriumi.

"Net krūptelėjau - juk kitąmet Sąjūdžiui bus dvidešimt. Tad ši knyga gal kiek ir autobiografinė. Ji atėmė iš manęs dvylika metų. Dalyvavimas kuriant Sąjūdį suteikė impulsą parašyti knygą. Stengiausi patikrinti daugumą faktų", - lakoniškai savo darbą apibūdino rašytojas.

Vienas žmogus prisistatė buvęs paprastas sąjūdininkas iš Vilniaus rajono. Jis priminė tolesnį Čepaičio likimą, aptemdytą KGB šešėlio. Tačiau Čepaitis paprašė vakaro dalyvių KGB tema nediskutuoti. Gana lakoniška jo biografija buvo pateikta anglų istoriko ir žurnalisto Anatoliaus Lieveno knygoje "Pabaltijo revoliucija", išleistoje 1994 metais: "Vienas Sąjūdžio įkūrėjų. Garsus Sąjūdžio radikalas, 1990-1991 vadintas Landsbergio "pilkuoju kardinolu". 1989-1990, būdamas Sąjūdžio sekretoriumi, jis smarkiai sustiprino radikalų padėtį judėjime ir iškėlė daugelį jų į parlamentą. 1990-1991 jis ragino Sąjūdį pasmerkti kairiąsias ir centristines partijas bei daugelį spaudos leidinių kaip Maskvos agentus. 1991 pabaigoje jis užsitraukė gėdą ir neteko savo deputato mandato, kai buvo atskleista, kad jis pats yra buvęs KGB informatoriumi."

Paslaptys paaiškės

Čepaitis prisipažino, kad daug kas tada ir net dabar jam nežinoma iki galo. Ypač tikrosios svarbiųjų įvykių priežastys. Kartais nebuvo suprantami tuometinės politinės scenos dalyvių veiksmų motyvai. Į tai kunigas Vaclovas Aliulis atsiliepė, kad tuomet prie tautinio judėjimo buvo prisišliejusių žmonių, apskaičiavusių ne tik žingsnius į priekį, bet net ir numačiusių keletą kelių.

Profesorius Landsbergis pridūrė: "Tada nesuvokėme apie tuos matančiuosius toliau ir plačiau. Pamatėme dabar, kad galima valdyti ir nebūnant valdžioje. Pakanka turėti savo valdininkus, administraciją", - sakė Landsbergis. Savo kolegai Ozolui jis atsakė, kad šis bent jau nelaukė Sausio 13-osios ir savo partiškumo atsisakė gerokai anksčiau. Tai buvo metas, kai JAV išeivijos atstovai suko galvas, kaip reikės pristatyti premjerę komunistę Amerikos prezidentui.

Čepaičio knygoje liko daug neatsakytų klausimų. Kai kuriems, matyt, prireiks atskirų leidinių. Ne kiekvienas faktas užfiksuotas net ir stenogramose. Pavyzdžiui, iki šiol neaišku, kas 1988-ųjų lapkričio 18 dieną Aukščiausiajai Tarybai davė ženklą atmesti Sąjūdžio pasiūlytas Konstitucijos pataisas, įtvirtinančias Lietuvos suverenitetą ir deklaraciją, analogiškas priimtoms Estijoje.

Apie Sąjūdį ir nepriklausomybės atkūrimo aušrą parašyta ne tiek jau mažai prisiminimų knygų. Vienose jų autoriai gieda ditirambus sau, kitose - juodai taško bendražygius. Čepaičio knyga šitų kraštutinumų išvengė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"