TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šalies ekonomikai gelbėti – ištuštėjęs rezervas

2013 08 27 6:00
B.Bradauskas įsitikinęs, kad bent 1 mlrd. litų rezerve turėtų būti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prieš dvylika metų pradėtas kaupti buvęs milijardinis Rezervinis (stabilizavimo) fondas kitąmet tesieks 204,7 mln. litų. Ekonomistų skaičiavimu, užklupus sunkmečiui tokių atsargų toli gražu nepakaks. Tuo metu Finansų ministerija (FM) inicijuoja naują pasirengimo krizei planą.

2013-ųjų pradžioje valstybės ekonominiam stabilumui išlaikyti Rezerviniame (stabilizavimo) fonde buvo per 660,2 mln. litų, bet didžiąją dalį šios sumos dar šįmet ketinama skirti pensijų fondams. Tačiau finansų ekspertai pažymi, kad rengimasis galimam ekonominiam sunkmečiui ir atsargų kaupimas – būtinas.

Rezervinis (stabilizavimo) fondas įsteigtas 2001 metais, siekiant užtikrinti valstybės finansų sistemos stabilumą po vadinamosios Rusijos krizės išbandymų. „Šis fondas turėjo veikti kaip makroekonominis stabilizavimo veiksnys ir netiesioginis pinigų rezervas, kuris prireikus palaikytų ūkio finansavimą galimų ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės atveju“, - LŽ aiškino FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis. Numatyta, kad šiame fonde sukauptos lėšos taip pat gali būti naudojamos pensijų sistemos reformai finansuoti, Lietuvos turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti. Rezervinį (stabilizavimo) fondą sudaro daugiausia valstybės turto privatizavimo pajamos. „Atsižvelgiant į tai, kad valstybės turto privatizavimo apimtis labai sumažėjusi, kitąmet šio fondo smarkiai papildyti nenumatoma“, - tvirtino V.Lenkutis.

FM grįžta prie buvusios Vyriausybės idėjos atidaryti naują „valstybės iždo atsargų sunkmečiui“ sąskaitą, o neefektyvų Rezervinį (stabilizavimo) fondą – likviduoti. Stabilizuojančios biudžeto politikos įstatymo projektas jau įregistruotas, tačiau kada jis pasieks Seimą – per rudens ar pavasario sesiją, pasak FM atstovų, kol kas nežinoma.

Atsargos ateičiai ar ekonomikos stabdymas?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narių nuomonės dėl valstybės rezervo skiriasi. „Blogai, kai nėra rezervo. Juk ir kiekviena šeima turi atsidėjusi pinigų laidotuvėms. Valstybė taip pat privalo turėti savo rezervinį fondą“, - LŽ tvirtino Seimo BFK pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Sparčiai tuštėjantis Rezervinis (stabilizavimo) fondas, pasak jo, yra buvusios Vyriausybės valdymo pasekmė. „Kaip gali sukaupti tą fondą, kai Konstitucinis Teismas (KT) priėmė sprendimą, kuris Lietuvai kainuos 2,4 mlrd. litų, - teks grąžinti pensijas, atkurti algas. Palikta 10 mlrd. litų skylė, o iš kur paimti pinigų?“ - piktinosi parlamentaras.

Komiteto pirmininkas tikino, kad pradėjus bristi iš skolų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde vėl būtina pradėti kaupti lėšas. „Manyčiau, bent 1 mlrd. litų rezerve turėtų būti“, - pabrėžė B.Bradauskas. Politikas pripažįsta, kad senkant valstybės turtui rezervą teks pildyti ne vien privatizavimo lėšomis. „Kiekvienais metais reikėtų po 50 ar 100 mln. litų atskaityti iš surinktų mokesčių. Taip per daugelį metų sukauptume nemenką rezervinį fondą“, - aiškino jis.

K.Glavecko nuomone, šiuo metu reikėtų skatinti ekonomiką, o ne vien kaupti lėšas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, BFK pirmininko pavaduotojo ekonomisto Kęstučio Glavecko žodžiais, lėšų kaupimas rezerviniuose fonduose turi dvejopas pasekmes. „Tai – lazda su dviem galais. Manau, jog šiuo metu vis dėl to labiau reikėtų skatinti ekonomiką, ne vien kaupti lėšas. Dabar yra laikas investuoti, kurti darbo vietas, kad pakeltume ekonomiką, sumažintume nedarbą“, - tvirtino Seimo BFK pirmininko pavaduotojas.

Pavyzdys - Estija

„Turime pavyzdžių, kurie įtikina ir parodo, kad stabilizavimo fondas labai svarbus valstybei. Ko gero, būtų buvę daug lengviau įveikti 2008-2010 metų pasaulinę finansų krizę, jeigu būtume jai pasirengę kaip estai. Deja, taip neatsitiko ir krizę pasitikome nuogi“, - LŽ sakė finansų analitikas Gitanas Nausėda. Jis priminė, jog Estija, daug metų turėjusi perteklinį biudžetą, neišlaidavo, bet formavo stabilizavimo fondą.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos šiandien turimas Rezervinis (stabilizavimo) fondas – itin skurdus. „Jeigu mus užkluptų krizė, su esamomis lėšomis tikrai neišsiverstume. Tačiau tikėkimės, kad keletą artimiausių metų didelės krizės nebus, o per tą laiką spėsime suformuoti kur kas apčiuopiamesnį stabilizavimo fondą“, - kalbėjo G.Nausėda. Didinti valstybės atsargas Rezerviniame (stabilizavimo) fonde, esant deficitiniam biudžetui, pasak jo, sunkiai įmanoma. Valstybės turtas mažėja, todėl privatizavimo lėšos – menkas rezervo šaltinis. „Reikia mažinti biudžeto deficitą ir siekti perteklinio biudžeto. Priešingu atveju suformuoti stabilizavimo fondą bus itin sudėtinga“, - pabrėžė ekonomistas ir pridūrė, kad perteklinio biudžeto viziją tolina KT priimti sprendimai.

Dėl dugną beveik pasiekusio Rezervinio (stabilizavimo) fondo FM, ko gero, jau rado išsigelbėjimą. Vyriausybei ir Seimui ketinama teikti Stabilizuojamosios biudžeto politikos įstatymo projektą, numatantį griežtesnę valstybės pasirengimo ekonominiam sunkmečiui tvarką. Neefektyviai veikiantį Rezervinį (stabilizavimo) fondą siūloma panaikinti ir atidaryti specialią sąskaitą Lietuvos banke (LB). Joje kaupiamos lėšos bus „valstybės iždo atsargos sunkmečiui“. Įstatyme numatyta, kad pinigai galės būti naudojami tik tais atvejais, kai valstybėje oficialiai bus konstatuojamas sunkmetis. Šiomis lėšomis disponuos LB.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"