TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šalies reputacija matuojama ir pinigais

2011 12 19 7:30

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis Europos Komisijos (EK) ketinimus skirti triskart mažiau lėšų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti sieja ne tik su Bendriją krečiančia finansų krize, bet ir su šešėliu, kuris ant mūsų krašto krito dėl galimo neskaidraus europinių pinigų naudojimo. 

Lietuvos reputacija Europos Sąjungos (ES) institucijų akyse šiek tiek pašlijo. Tai suteikia progą Briuseliui tvirtinti, kad neverta mūsų kraštui duoti tiek pinigų, kiek prašome. Europą pastaruoju metu kamuojančios didelės finansinės bėdos tik dar labiau sustiprina šį argumentą. 

Apie ekonomikos padėtį Europoje ir Lietuvoje, EK siekius neskirti pakankamai lėšų Ignalinos atominei elektrinei (AE) uždaryti, naujos branduolinės jėgainės statybos planus - "Lietuvos žinių" interviu su Europos Parlamento (EP) nariu, socialdemokratu Zigmantu BALČYČIU.

Laikai keičiasi

- Visuomenė nerimauja dėl valdžios siekių įvesti naujus mokesčius. Nieko gera nežada ir iš tarptautinių rinkų mūsų kraštą pasiekiantys signalai. Ar, Jūsų manymu, padėtis iš tiesų labai komplikuota?

- Visi šiuo metu vykstantys pokyčiai - ne iš gero gyvenimo. Susirūpinimas dar labiau paaštrėjo, kai reitingų agentūros sumažino šešių didžiausių pasaulio bankų reitingus. Akivaizdu, kad bankinis sektorius turi rimtų problemų.

Valstybės daug dešimtmečių buvo maitinamos skolintais pinigais. Sukurta tokia infrastruktūra, kuri nebegali būti išlaikoma iš piniginių srautų, generuojamų dabartinės krizės sąlygomis. Tad nieko kita nelieka, kaip tik mėginti kasdienio gyvenimo išlaidas padaryti tokio lygio, kad valstybės sugebėtų generuoti atitinkamas pajamas. Tuo tikslu ir priimami griežto taupymo planai. Iš pradžių manyta, kad derėtų investuoti į tas sritis, kurios padidintų darbo vietų skaičių ir išjudintų ekonomiką. Tačiau esame globalioje sistemoje, tad daug kas priklauso nuo aplinkinių rinkų. Jos traukiasi, todėl kiekvienai valstybei reikia pasikliauti savo jėgomis ir stengtis išmintingai subalansuoti biudžetus. Vis dėlto svarstant galimybes įvesti naujus mokesčius privalu pasirūpinti, kad vargingiausiai gyvenančius žmones jie paliestų mažiausiai.

- Kokį įspūdį Jums daro Vyriausybės veiksmai dėl kitų metų valstybės biudžeto formavimo?

- Nesinori kritikuoti iš šono. Naujų mokesčių įvedimas tikrai nėra paprasta užduotis, ypač dabartinėje situacijoje. Akivaizdu, kad gyventojų sluoksniai sunerimę, jiems trūksta aiškumo, ką ir kodėl reikia daryti. Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis turi būti, o jo dydžio nustatymas - Vyriausybės kompetencija. Tai socialiai teisingas mokestis. Taip pat derėtų įvesti ir progresinius mokesčius, juos taiko dauguma valstybių. Palaikyčiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išimtis pagrindinėms prekėms. Pavyzdžiui, kai nueini į restoraną turtingose šalyse - Belgijoje, Prancūzijoje, įsitikini, kad alui taikomas 21 proc., o maistui - tik 5 proc. PVM. Tokiu būdu būtų remiami vargingai gyvenantys žmonės, smulkusis ir vidutinis verslas, išsaugomos darbo vietos.

- Jau dabar aišku, kad kitais metais Lietuvai tarptautinėse rinkose teks skolintis apie 10 mlrd. litų. Kaip vertinate mūsų galimybę pasiskolinti? 

- Turint galvoje pastarojo meto įvykius, sunku prognozuoti net tai, kas nutiks po mėnesio. Dar prieš mėnesį visi tvirtai žinojo, kad ES sudaro 27 valstybės, o dabar turime akibrokštą - Didžioji Britanija nepareiškė noro prisidėti prie naujos sutarties.

Jeigu skolinimosi palūkanos siekia 6-7 procentus, valstybei labai sunku ar net praktiškai neįmanoma skolos grąžinti. Norisi tikėti, kad tuo metu, kai teks skolintis, bendra padėtis finansų rinkoje bus iš esmės pasikeitusi.

Girtis nereikėtų

- Vyriausybė įsitikinusi, kad su pirmąja recesijos banga susitvarkyta pavyzdingai. Esą įgyvendintas ekonomikos gaivinimo priemones reikėtų net į vadovėlius įrašyti. Kokios mūsų galimybės įveikti šiuo metu užklupusias finansines negandas? 

- Kalbos apie pirmosios recesijos bangos sėkmingą atrėmimą tėra Vyriausybės vykdyta viešųjų ryšių akcija. Nereikėtų taip savęs aukštinti, nes iki galo nesusitvarkėme. Skola didėja, o tai - pagrindinis rodiklis. Mūsų kaimynė Lenkija, turėjusi dar prastesnę startinę poziciją, ekonomiką ir mokesčių sistemą sugebėjo sutvarkyti taip, kad tapo viena iš nedaugelio ES valstybių, kurios iš finansinės krizės išpešė naudos. Juk daug lietuvių važiavo į Lenkiją apsipirkti, paliko savo pinigus gretimos valstybės verslininkams, Lenkijos vyriausybė surinko mokesčius ir papildė biudžetą.

Mūsų padėtis šiuo metu tikrai sudėtinga. Tai lemia ir įtempta padėtis bankiniame sektoriuje. Banko "Snoras" žlugimas numušė Lietuvos reitingus, tai atsiliepia skolinimosi kainai. Reikia įdėti labai daug pastangų sprendžiant derybinius klausimus.

Kozirį gavo EK

- Europos finansinės problemos palietė ir kitą mums itin svarbų procesą - Ignalinos AE uždarymą. Kodėl jam ketinama skirti triskart mažiau lėšų nei kalbėta anksčiau?

- Oficiali priežastis - pinigų trūkumas. Europa išgyvena didelį ekonominį nuosmukį. Tuo susirūpinusios ir didžiosios pasaulio rinkos - Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Lotynų Amerika. Tai natūralu, nes iki šiol buvome didžiausias vartotojas. Planuotų pinigų nebėra. Kita svarbi priežastis - neigiami EK pasiekiantys signalai dėl Lietuvos neteisingai ir neskaidriai naudotų jėgainei uždaryti skirtų lėšų. Tai suteikia progą EK tvirtinti, kad nemokame panaudoti pinigų, todėl neverta jų duoti tiek, kiek prašome. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad Lietuva dar neišnaudojo visų savo galimybių. Europa privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus dėl ypatingo pavojingumo objektų uždarymo.

- Tuomet akivaizdu, kad turime užimti atitinkamą derybinę poziciją. Kuo mūsų derybininkams derėtų vadovautis, kad EK būtų įtikinta skirti didesnę paramą?

- Neabejoju, kad reikia gerokai stipriau akcentuoti branduolinės saugos klausimą. Tai ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono, Švedijos ir Suomijos problema. Nebūtinai privalu sutarti šiemet ar kitąmet, tačiau turi likti oficialus įrašas, kad ES supranta šitą problemą ir prisiima atsakomybę. Taip pat derėtų pasitelkti Tarptautinę atominės energetikos agentūrą, nes ji gali nustatyti tam tikrus saugos lygius ir tokios išvados turėtų padėti Lietuvai derybose.

- Ar Europos institucijos įdėmiai stebi aistras kurstantį ir įtarimų keliantį Ignalinos AE uždarymą ir kaip tai atsiliepia Lietuvos reputacijai?

- EK tai - puikus koziris derybose. Lietuvos reputacija dėl ES lėšų panaudojimo sumenko. Ir EK, ir EP į jėgainės uždarymo procesą žvelgia su nerimu. Biudžeto kontrolės komitetas, kuriam priklausau, pavasarį planuoja vizitą į Lietuvą. Ypatingas dėmesys bus skirtas Ignalinos AE uždarymo problematikai. Viliuosi, kad galėsime išsiaiškinti tikrąją padėtį.

Galėtų paremti finansiškai

- Ar tarptautinė bendruomenė seka procesus, susijusius su planais statyti Visagino AE?

- Noriu pabrėžti, jog pernelyg mažai keliamas klausimas, kad pati EK prisidėtų prie šio projekto finansavimo. Šis projektas naudingas visai ES. Visagino AE statyba teigiama linkme pakreiptų visos Bendrijos energetinį balansą. Nuo tos jėgainės priklausys, kiek mažiau būsime priklausomi nuo užsienio tiekėjo. Jeigu EK rimtai susimąstytų apie šio projekto finansavimą, būtų lengviau Lietuvai, Latvijai ir Estijai, be to, ir Lenkija sutiktų dalyvauti projekte.

- Ar Jums nekyla minčių dirbti ne EP, o grįžti prie mūsų krašto valdymo reikalų?

- Nevyniosiu žodžių. Galiu atsakingai pareikšti, kad tokių planų neturiu. Manau, kad mano pareiga - atidirbti visą kadenciją EP. Kai kas man pavyksta, po tam tikro laikotarpio bus galima tai įvertinti. Būnant ten įmanoma padėti ne tik visai ES, bet ir Lietuvai. Esu visiškai patenkintas tuo, kuo šiandien esu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"