TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šaltinis rastas, tik nežinia, ar patikimas

2014 04 29 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimo planai įgyja vis realesnį pavidalą. Vyriausybė pagaliau apsisprendė prarastąją pensijų dalį grąžinti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) biudžeto viršplaninių lėšų.

Per krizę sumažintos senatvės pensijos bus pradėtos grąžinti šių metų pabaigoje, baigtos - 2015-aisiais ir 2016-aisiais. Šią žinią valdžia pensininkams nuolat kartoja nuo 2013 metų pabaigos.

Po vakarykščio Vyriausybės pasitarimo dar kartą patvirtinta, kad parengta kompensavimo tvarka nesikeis. Paskutinį šių metų ketvirtį pensininkams bus išmokėta 20 proc. prarastos sumos, per ateinančius dvejus metus - po 40 procentų. Pensijos bus grąžinamos iš „Sodros“ biudžeto viršplaninių lėšų. Skaičiuojama, kad iš viso kompensavimui prireiks maždaug 460 mln. litų, vien šiemet - apie 90 mln. litų.

Opozicija valdančiųjų kuriamus planus vadina akių dūmimu. Ekspertai abejoja, ar skolose skęstanti “Sodra” gali būti patikimas kompensavimo šaltinis. Pažadų tesėjimo laukia apie 450 tūkst. šalies gyventojų.

Grąžinti įpareigojo teismas

„Vyriausybei teko galvosūkis, kur gauti lėšų kompensacijoms, tačiau savo įsipareigojimus vykdome. Parengtas pensijų kompensavimo mechanizmas, pagal kurį jau šių metų ketvirtąjį ketvirtį bus pradėtos mokėti pensijų kompensacijos“, - vakar teigė premjeras Algirdas Butkevičius. Anot Vyriausybės vadovo, pensijų kompensavimo šaltinis bus „Sodros“ biudžetas, į kurį pavyko surinkti viršplaninių lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė vylėsi, kad jau kitą savaitę Seimas skubos tvarka priims teikiamus teisės aktų projektus.

Pagal patvirtintą tvarką, jei kompensacija neviršija 100 litų, ji visa bus išmokėta šiemet, jei didesnė nei 100 litų - dalimis 2015 ir 2016 metais, atsižvelgiant į likučio dydį.

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009 metų gruodį nutarė dvejiems metams - 2010-2011-iesiems - apkarpyti daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų: valstybines ir senatvės pensijas, motinystės ir tėvystės išmokas, išmokas vaikui bei kitas. Dirbantiems pensininkams pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems, vidutiniškai jos sumažėjo 15 procentų. Konservatorių ir liberalų Vyriausybė sumažino senatvės bei netekto darbingumo pensijas, kurių dydis viršijo 650 litų. Konstitucinis Teismas 2012-ųjų vasarį įpareigojo Vyriausybę kompensuoti nukirptą pensijų dalį.

Ciniškas sprendimas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys ne kartą kritikavo valdančiųjų parengtus pensijų kompensavimo projektus. Jo teigimu, ketinimai kompensacijas mokėti iš viršplaninių “Sodros” pajamų yra paprasčiausias žmonių apgaudinėjimas.

“Tai reiškia, kad iš pensininkų atimsime pensijas ir jomis kompensuosime. Tokio socialinio cinizmo neteko matyti - nė viena valdančioji koalicija nesugebėjo tokios apgaulės viešai demonstruoti ir ja girtis“, - LŽ sakė R.J.Dagys. Anot parlamentaro, „Sodros” ir valstybės biudžetai yra atskiri, pirmasis turi didelių skolų. Viršplaninėmis „Sodros“ biudžeto lėšomis tas skolas reikia mažinti. R.J.Dagio nuomone, jei norima tesėti pažadą kompensuoti prarastas pensijas, tai turi būti daroma iš valstybės biudžeto.

Šaltinis kelia abejonių

Vilniaus universiteto docento, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio nuomone, kompensacijoms lėšų reikėtų ieškoti ne “Sodros”, o valstybės biudžete. Anot jo, “Sodros” deficitą sukūrė neapgalvoti valstybės sprendimai.

“Iš esmės “nusikalto” politikai, todėl ir kompensuoti turi valstybė, o ne “Sodra”, - LŽ sakė ekspertas. Jis teigė abejojantis, ar “Sodrai” pakaks viršplaninių pajamų pensijoms grąžinti, todėl vykdyti įsipareigojimus gali tekti ir iš planinių lėšų. “Sodra” turi milžinišką metų dydžio išmokos skolą, o juk iš viršplaninių pinigų reikia ir palūkanas mokėti”, - priminė T.Medaiskis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad įvedant eurą “didėjimo linkme” turėtų būti peržiūrėti visi baziniai dydžiai, pagal kuriuos skaičiuojamos pensijos. “Manau, kad dėl euro pensijos turės šiek tiek didėti. Ir vėl iškils viršplaninių pajamų klausimas. Iš kur jų imti? Nežinau”, - kalbėjo T.Medaiskis. Anot jo, viršplaninių lėšų “Sodroje” gali atsirasti tik sparčiai vystantis ūkiui, didėjant atlyginimams, mažėjant nedarbui.

Nevienareikšmis vertinimas

SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, pensijų kompensavimo klausimas “yra jautrus primiausia euro įvedimo atžvilgiu”. Oficialios pozicijos dėl euro Lietuvoje dar nėra išsakę nei Europos Komisija, nei Europos centrinis bankas. Anot ekspertės, šiuo požiūriu naujosioms ES narėms skiriamas ypatingas dėmesys, ypač akcentuojamas tvarumas ir viešųjų finansų drausmė.

“Galima prognozuoti, kad pensijų kompensavimas tikrai pateks į Europos institucijų radarą. Žinoma, euro įvedimui tai nepakenks, tačiau neigiamų šešėlių gali atsirasti”, - LŽ sakė V.Tauraitė. Jos teigimu, kompensavimo klausimas yra nevienareikšmis.

“Pensininkai tikrai ne pati turtingiausia visuomenės grupė, geresnio gyvenimo jiems galima tik palinkėti. Todėl tas kompensavimas atrodo lyg ir natūralus. Kita vertus, dirbantys žmonės krizės metu taip pat nukentėjo ir, ko gero, dar labiau - algos buvo sumažintos, kai kas neteko darbo. Tačiau privačiame sektoriuje apie jokias kompensancijas net negalvojama. Tad šiuo požiūriu pensininkai tampa privilegijuoti”, - tikino ekspertė.

V.Tauraitės nuomone, numatytas kompensavimo šaltinis nėra itin patikimas, nors šiuo metu gyventojų pajamų mokestis ir kiti su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai surenkami gerai.

Optimizmo nekelia

Seimui praėjusią savaitę pateiktoje metinėje veiklos ataskaitoje Vyriausybė pripažino, kad vis dar didelė problema lieka deficitinis “Sodros” biudžetas. Pernai jo išlaidos siekė 11 mlrd. 167,4 mln. litų. Vien pensijoms mokėti išleista daugiau kaip 8 mlrd. litų, arba 73,1 proc. lėšų. Biudžeto išlaidos net 1 mlrd. 321,9 mln. litų viršijo pajamas. Vis dėlto deficitas buvo 530 mln. litų mažesnis nei 2012 metais, vadinasi, tiek pat mažiau lėšų reikėjo skolintis išmokoms mokėti.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad „Sodros“ biudžeto deficito mažinimo problema neišnyks ir ateityje, nes 2013-ųjų pabaigoje „Sodros“ pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekė 11 mlrd. 50 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"