TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sąlygos migrantams Lietuvoje nepalankios

2015 05 26 11:15
LŽ archyvo nuotrauka

Pagal sąlygų palankumą migrantams Lietuva užima 34 vietą iš 38 valstybių, rodo tarptautinis tyrimas „Migrantų integracijos politikos indeksas“ (MIPEX 2015).

Lietuvoje įgyvendinamos migrantų integracijos priemonės vertinamos kaip labiau nepalankios šalyje gyvenantiems ir į šalį atvykstantiems imigrantams. Šią studiją pirmadienį paskelbė Barselonos tarptautinių santykių centras ir Migracijos politikos grupė.

Kaip praneša Lietuvos socialinių tyrimų centras, tyrimu siekta ištirti, kokius migrantų integraciją skatinančius veiksmus atlieka Europos Sąjungos (ES) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių vyriausybės.

Studijoje šalių įgyvendinamos migrantų integracijos politikos priemonės įvertintos ir palygintos aštuoniose srityse: darbo rinkos mobilumo, švietimo, politinio dalyvavimo, pilietybės įgijimo, šeimos susijungimo, sveikatos apsaugos, nuolatinio leidimo gyventi šalyje ir antidiskriminacijos.

Studijos autoriai teigia, kad Lietuvoje, kitaip nei daugelyje kitų tyrime dalyvavusių šalių, naujai į šalį atvykę ne ES piliečiai turi mažiau galimybių gauti su darbo paieškomis ir profesinių įgūdžių tobulinimu susijusias paslaugas. Ekspertai akcentuoja, kad dėl Lietuvoje įgyvendinamos politikos šalies darbo rinka nėra patraukli darbo migrantams, norintiems pasilikti šalyje ir integruotis į jos visuomenę.

Analizuojant užsieniečių vaikų švietimo galimybes teigiama, kad Lietuvos mokyklos yra menkai pasiruošusios priimti imigrantų vaikus, tam neturi tinkamos bazinės infrastruktūros.

Studijos autoriai teigia, kad Lietuvoje užsieniečiams ne ES piliečiams ir jų šeimoms taikoma šeimos susijungimo politika dėl įgyvendinamų ES teisės aktų yra pasiekusi Bendrijos vidurkį, tačiau sutuoktiniai iš ne ES šalių, išskyrus aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir jų šeimos narius, turi laukti ilgiau negu ES ir Lietuvos piliečiai.

Į studiją pirmą kartą buvo įtraukti sveikatos politikos ypatumus atskleidžiantys rodikliai. Tyrėjai atskleidžia, kad Lietuvos (taip pat kaip ir kitų Baltijos bei Centrinės Europos šalių) sveikatos sistema imigrantams yra labiau nepalanki: pacientai ne ES piliečiai neturi lygių galimybių gaunant bendrąsias sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasak studiją rengusių ekspertų, Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės Europos šalyse, politinio dalyvavimo galimybės yra griežtesnės negu kitose Europos šalyse. Nors nuolatiniai gyventojai ne ES piliečiai gali balsuoti ir būti išrinkti savivaldybių tarybų rinkimuose, laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai to padaryti negali. Taip pat pastebima, kad Lietuvoje ne ES piliečiams yra ribojama teisė dalyvauti šalies politiniame gyvenime, jie negali tapti politinių partijų ir asociacijų nariais.

Ne ES piliečių galimybes gauti leidimą nuolat gyventi šalyje vertinamos palankiai, nes ilgalaikio gyvenimo šalyje politika yra reguliuojama ES teisės aktų ir tinkamumo kriterijai, sąlygos ir teisės yra panašios kaip ir kitose Europos šalyse (Lietuva reitinguojama 21-a iš 38 valstybių). Tačiau taip pat pabrėžiama, kad ne ES piliečiai, siekiantys ilgalaikio gyventojo statuso Lietuvoje, labiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse, yra neužtikrinti dėl savo galimybių išlaikyti keliamus kalbos bei integracijos reikalavimus.

Analizuojant pilietybės suteikimo procedūras pabrėžiama, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės Europos šalyse, užsieniečiai turi pereiti ilgą ir sudėtingą kelią Lietuvos pilietybei gauti. Studijos autoriai teigia, kad Lietuva nėra pasiruošusi ateityje tapti imigracijos šalimi, nes „nereformuoja asmenų tinkamumo pilietybei gauti taisyklių bei nesprendžia dvigubos pilietybės klausimų“.

2011 metais Lietuva pagal Migrantų integracijos politikos indeksą užėmė 27-ą vietą iš 31.

Reikia geriau pasiruošti

Lietuva turi galimybių priimti daugiau pabėgėlių, tačiau tam būtina baigti migracijos sistemos pertvarką bei priimti racionalesnius sprendimus dėl pabėgėliams apgyvendinti skirtų patalpų, sako Valstybės kontrolė.

Antradienį paskelbtoje išankstinio tyrimo ataskaitoje Valstybės kontrolė konstatuoja, kad siekiant suvaldyti migracijos procesus, iki 2016-ųjų Lietuva yra užsibrėžusi baigti migracijos procesų sistemos tobulinimą, tačiau kol kas į priekį pasistūmėta nedaug.

„Šiandieninė situacija rodo, jog tam, kad migracijos sistemos pertvarka būtų baigta laiku, reikia visų procese dalyvaujančių institucijų koordinuotų veiksmų ir konkrečių darbų. Maža to, būtina priimti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas ir tinkamai pasiruošti įgyvendinti jo nuostatas“, - pranešime sako institucijos vadovas Arūnas Dulkys.

Pasak valstybės kontrolieriaus, Lietuva prireikus turėtų didesnių galimybių apgyvendinti prašančiuosius prieglobsčio, tik tam reikia „racionalaus požiūrio ir tinkamų sprendimų“.

Taip pat konstatuojama, kad šiuo metu prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami tiek Užsieniečių registracijos centre, tiek Pabėgėlių priėmimo centre. Tačiau auditoriai išaiškino, kad 2012–2014 metais buvo atvejų, kai Užsieniečių registracijos centre buvo apgyvendinta daugiau žmonių nei yra vietų, nors tuo metu Pabėgėlių priėmimo centre tam skirtų laisvų patalpų buvo.

„Maža to, dalis čia esančių patalpų yra įrengtos ir naudojamos visai kitiems tikslams“, - nurodoma ataskaitoje.

2012–2014 metais užsieniečiams išduota per 45 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, tuo pačiu laikotarpiu išduota per 13 tūkst. leidimų nuolat gyventi Lietuvoje. Daugiau nei pusė leidimų išduota užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvoje pastaruosius penkerius metus be pertraukos. Taip pat 2012–2014 metais gauti 1524 prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje. Jis suteiktas trečdaliui prašiusių užsieniečių.

Minėtu laikotarpiu priimti 5154 sprendimai užsienietį grąžinti į užsienio valstybę ir įpareigoti išvykti iš Lietuvos, 877 užsieniečiai išsiųsti iš Lietuvos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"