Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Šalyje daugės kurortinių vietovių

 
2017 01 26 11:30
Tarpukariu Kulautuvos miestelis buvo laikomas vienu geriausių Lietuvos kurortų. lt.wikipedia.org nuotrauka

Kurortinių teritorijų statusą artimiausiu metu ketinama suteikti trims netoli Kauno esantiems miesteliams – Kačerginei, Kulautuvai ir daliai Zapyškio.

Ūkio ministerija pasiūlė galutinį žodį dėl kurortinių teritorijų statuso suteikimo tarti Vyriausybei. Ji pati tam neprieštarauja, pritaria ir Valstybinis turizmo departamentas.

Vilioja gamta ir ramybe

Siūlydamas Vyriausybei suteikti kurortinės teritorijos statusą Kačerginei, Kulautuvai ir daliai Zapyškio, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius nurodė, kad Kauno bei Jurbarko teritorijos priskiriamos prie didelio ir labai didelio potencialo rekreacinių arealų, sudarančių nacionalinės svarbos rekreacines sistemas. Kulautuva ir Kačerginė pasižymi ne tik gamtiniais bei turistiniais ištekliais, bet ir kurortinio gydymo tradicijomis. Pirmąkart kurorto statusas Kulautuvos miesteliui patvirtintas 1933 metais, o gamtiniai veiksniai yra palankūs sanatoriniam gydymui, kurio ištakos šiame regione siekia net 1930-uosius.

Pagrindiniai Kačerginėje, Kulautuvoje ir dalyje Zapyškio esantys gamtiniai ištekliai, turintys didžiausią reikšmę jų kraštovaizdžio estetiniam, rekreaciniam ir turistiniam patrauklumui, yra Kulautuvos bei Kačerginės miškai, Nemunas ir jo slėnio zona. Reljefo įvairovė aplink Kulautuvą ir Kačerginę esančiuose panemunės miesteliuose bei gyvenvietėse, kultūros ir architektūros paveldo objektai sudaro itin palankias sąlygas plėtoti įvairių rūšių turizmą.

„Kurortinės teritorijos statuso suteikimas Kačerginei ir Kulautuvai bei daliai Zapyškio miestelio teritorijos turės įtakos siekiant pritraukti investicijų, kultūrinio ir ekologinio turizmo plėtrai, taip pat pramogoms, naujoms turizmo paslaugoms kurti ir jau esamoms gerinti“, – aiškino M. Sinkevičius.

Dar tik bunda

Tarpukariu Kulautuvos miestelis buvo laikomas vienu geriausių Lietuvos kurortų. Šiandien jis po truputį bunda iš sąstingio. Vis daugiau gyvybės Kulautuvai teikia ne tik nuolat didėjantis gyventojų skaičius, bet ir pernai birželį duris atvėrusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninė, skirta pacientams, sergantiems kraujotakos ir nervų sistemų ligomis. Miestelį gaubia pušynas, čia yra įrengtos sveikatingumo trasos, europinius reikalavimus atitinkantis paplūdimys, prieplauka, tiesiami dviračių takai.

„Daugiausia atvažiuojančiųjų pailsėti sulaukiame savaitgaliais. Vasarą žmonės mėgsta pasivažinėti dviračiais, žiemą – paslidinėti ar pačiuožinėti. Tik gaila, kad kol kas nėra tinkamai išplėtotos infrastruktūros poilsiautojams aptarnauti“, – „Lietuvos žinioms“ atviravo Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

Tikimasi, jog kurortinės teritorijos statuso suteikimas miesteliui lems, kad jame atsiras verslių žmonių, teikiančių įvairesnes paslaugas poilsiautojams. „Kulautuvai tapus kurortine vietove, gal bus skirtas ir didesnis finansavimas jai prižiūrėti, naujoms poilsio zonoms įrengti, dviračių takams atnaujinti ir jų tinklui plėsti“, – vylėsi D. Šiušienė.

Darbų – begalė

Kauno rajono merijos Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog net ir suteikus Kulautuvai, Kačerginei bei daliai Zapyškio kurortinės teritorijos statusą, jų infrastruktūros plėtra nesustos. „Šiuo metu dviračių takai driekiasi tik iki Kačerginės, o suplanuota, kad ateityje jie turėtų būti nutiesti iki pat Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Manome, jog šiemet tai ir padarysime“, – kalbėjo jis. A. Pupalė užsiminė, kad Kačerginėje numatyta ir daugiau viešųjų erdvių tvarkymo darbų, tarp jų didžiausias – J. Biliūno aikštės atnaujinimas.

Anot merijos valdininko, kitoje Nemuno pusėje esanti Kulautuva taps svarbia kuriamo Mažojo Pakaunės turizmo žiedo dalimi. Dešiniajame Nemuno krante jis jungs Kulautuvą, Netonis, Raudondvarį, Šilelio kaimą ir Žemutinius Kaniūkus. Dviračių takų jungtimi turėtų tapti ties Zapyškiu ir Kulautuva per Nemuną planuojamas įrengti lynų keltuvas. Pirminiais skaičiavimais, jis gali kainuoti 3,5 mln. eurų.

Norinčiųjų netrūksta

Kurorto statusas suteikiamas gyvenamajai vietovei, kurioje esama moksliškai ištirtų ir gydomaisiais pripažintų gamtinių veiksnių – mineralinių vandenų, gydomojo purvo, rekreacinių želdinių, vandens telkinių, taip pat išplėtota infrastruktūra naudoti visa tai gydymo, turizmo ir poilsio reikmėms.

Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai – Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga – bei keturios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalina (Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalys).

Norą tapti kurortine vietove pernai pareiškė Alytaus rajono Daugų miestelis ir Lazdijų rajono Veisiejų miestas. Tačiau suteikti jiems tokį statusą kol kas neskubama. Esą tam miesteliai dar nepasirengę – nėra sukurtos specialios turizmo, poilsio ir gamtinių išteklių naudojimo infrastruktūros, trūksta turizmo informacinių centrų, viešbučių ar kaimo turizmo sodybų, per menkai išplėtotas dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"