TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sąmyšį keliantis įstatymas skinasi kelią

2016 06 10 6:00
Šiuo metu Lietuvos lobistų registre - 36 fiziniai ar juridiniai asmenys. Priėmus naująjį įstatymą, kaip lobistai turėtų registruotis kur kas daugiau asmenų. LŽ archyvo nuotrauka

Politikų parengtas naujas Lobistinės veiklos įstatymo variantas, kurį priėmus ši sritis esą turėtų būti kontroliuojama griežčiau, kelia sąmyšį tarp nevyriausybininkų. Jie įžvelgia pasikėsinimą į demokratiją.

Tiek politikai, tiek ekspertai pripažįsta, kad dabartinis Lobistinės veiklos įstatymas, priimtas 2000-aisiais ir keliskart tikslintas, neatitinka šiandienos realijų, todėl jį būtina keisti užtikrinant tokios veiklos viešumą ir skaidrumą, užkertant kelią neteisėtiems veiksmams.

Šūsnis pastabų

Vakar Seimas po svarstymo pritarė naujo Lobistinės veiklos įstatymo projektui, kurį po kelių ne itin sėkmingų bandymų detaliau reglamentuoti šią veiklą parengė prieš porą metų parlamente suburta darbo grupė.

Vis dėlto pastabų projektui išsakė ne tik Seimo kanceliarijos, Europos teisės departamento teisininkai, bet ir Lietuvos pramonininkų ir Lietuvos verslo konfederacijos, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei kitos asocijuotos organizacijos.

Projekte numatoma, jog lobistu būtų laikomas tik fizinis asmuo. Siūloma įteisinti laisvai samdomus lobistus – asmenis, užsiimančius lobistine veikla už atlygį jos užsakovo pavedimu ir interesais, bei lobistus – asociacijų ir kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų vadovus arba darbuotojus, kuriems pavesta ar nurodyta tokių juridinių asmenų interesais vykdyti lobistinę veiklą.

Lobistinės veiklos užsakovu būtų laikomas fizinis ar juridinis asmuo, taip pat šių asmenų interesams tenkinti įkurtas privatus ar viešasis juridinis asmuo. Lobistine veikla būtų laikomi tik tokie lobisto veiksmai, kuriais užsakovo interesais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai ir administraciniai sprendimai.

Projekte apibrėžtos lobistų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, teisės ir pareigos. Pagrindinė lobistų pareiga – per 7 kalendorines dienas nuo lobistinės veiklos elektroninėmis priemonėmis deklaruoti ją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, taip pat sumokėti valstybinę rinkliavą, kuri šiuo metu siekia 144 eurus. Nuo rinkliavos būtų atleidžiami nevyriausybinių organizacijų vadovai arba darbuotojai, kurie vykdys lobistinę veiklą.

Šiuo metu Lietuvos lobistų registre – 36 fiziniai ar juridiniai asmenys. Priėmus naująjį įstatymą, kaip lobistai turėtų registruotis kur kas daugiau asmenų.

Žingsnis atgal

Projekto svarstymo Seime išvakarėse 14 nevyriausybinių organizacijų (NVO) – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Žmogaus teisių koalicija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga bei kitos, Lietuvoje veikiančios skėtinės NVO, susibūrusios į beveik 0,5 mln. narių vienijančią asociaciją, kreipėsi į parlamentarus prašydami, kad nebūtų skubama priimti naujos redakcijos įstatymą.

„Tai žingsnis atgal, nes įstatymas nėra patobulintas, o „nutobulintas“ taip, kad primena Baltarusijos ar Rusijos įstatymus, taikomus NVO. Ten jos prilygintos užsienio agentams, o Lietuvoje jas norima prilyginti lobistinėms organizacijoms, esą nevyriausybininkai užsiima lobistine veikla, o pačios organizacijos yra lobistinės veiklos užsakovai“, – LŽ teigė Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

Anot jo, įgyvendinus politikų sumanymą, NVO atstovai ir vadovai negalėtų bendrauti su valdininkais, politikais, priimančiais sprendimus. Jei norėtų bendrauti, turėtų registruotis kaip lobistai, nors ir neatstovauja užsakovui, kuris už tai mokėtų pinigus.

M. Žaltausko tikinimu, NVO veikla apibrėžiama kaip advokacija, o ne kaip lobizmas, nes siekiama viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo. Todėl politikų siūlomas reguliavimas gali prieštarauti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Tarybos rekomendacijoms dėl NVO teisinio statuso, daryti neigiamą poveikį tokių organizacijų sektoriaus plėtrai Lietuvoje.

„Tokie užmojai gali sunaikinti visus ir taip trapius demokratijos pamatus mūsų šalyje“, – tvirtino NVO atstovas.

Reikia, bet...

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) projektų koordinatorius Paulius Murauskas LŽ pripažino, kad lobistinės veiklos reguliavimą Lietuvoje jau seniai reikėjo keisti iš esmės. Anot jo, verslininkai neslepia, jog dauguma interesų grupių atstovų įtaką sprendimų priėmimui siekia daryti neoficialiai – pažadant atsilyginti finansiškai, paremiant politines partijas, naudojantis asmeninėmis pažintimis. Apie atvejus, kai dėl siaurų grupės interesų visuomenės interesai paliekami nuošalyje, teigia žinantys 8 iš 10 verslininkų.

Nors naujasis įstatymas išplėstų lobistinės veiklos sąvoką, supaprastintų ataskaitų teikimą, vis vien liktų neaišku, kaip įvairios taisyklės veiktų praktikoje. „Kaip reikėtų interpretuoti įtakos darymą? Pavyzdžiui, ar etikos sargams reikės pranešti apie kurios nors savivaldybės administracijos direktoriaus darbo pokalbį telefonu su vietos verslininku? Taigi esminis klausimas – ar toks įstatymas tikrai veiktų“, – kalbėjo P. Murauskas.

Jo teigimu, kritiškai iš anksto neapgalvojus naujojo įstatymo įgyvendinimo detalių, jį gali ištikti dabartinio įstatymo likimas, kai įtaką darančios interesų grupės gali rinktis – registruotis kaip lobistai ar tiesiog daryti įtaką tyliai.

„Daug metų kalbama ir apie „teisėkūros pėdsako“ sukūrimą, jis leistų paprastai matyti, kas ir kokius pasiūlymus įvairiomis formomis teikė dėl konkrečių teisės aktų tiek asmeniškai politikams, tiek oficialiai per svarstymus. Tam reikėtų papildomai keisti ir kitus teisės aktus, rasti paprastesnį būdą tai viešinti Seimo interneto svetainėje“, – aiškino TILS projektų koordinatorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"