TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sankt Peterburge ieškos draugų

2015 10 03 6:00
Dainius Numgaudis: "Nėra kito būdo paaiškinti, ko norime - tiek Lietuvos žmonės, tiek valdžia, kaip tik kalbėtis tiesiogiai, akis į akį." LŽ archyvo nuotrauka

Rusijoje tebėra neišnaudotų galimybių mūsų verslininkams, o aktyvi Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenė įkvepia. Beveik mėnesį šiame mieste dirbantis Lietuvos generalinis konsulas Dainius Numgaudis nusiteikęs aiškinti rusams mūsų šalies poziciją tol, kol jie ją supras.

Diplomatinę misiją Sankt Peterburge prieš mėnesį pradėjęs Dainius Numgaudis trumpam grįžo į Vilnių ir pasidalijo įspūdžiais su "Lietuvos žiniomis".

Kasmet daugiau vizų

– Prieš jums atvykstant į Sankt Peterburgą generalinis konsulatas net pusantrų metų dirbo be nuolatinio vadovo, o prieš dešimtmetį čia septyni diplomatai neteko darbo po vizų skandalo. Kokią padėtį radote?

– Administraciniu požiūriu konsulatas visą tą laiką veikė taip, kaip reikia. Rusijos piliečiams nuo rugsėjo 14 dienos vizos išduodamos tik paėmus pirštų atspaudus – perėjome prie biometrinių duomenų. Tai buvo didelis iššūkis, turėjome pasirengti. Galėjo būti ir nepasitenkinimo, tačiau viską išsprendėme. Džiaugiuosi, kad tas pirmas svarbus darbas atliktas gerai.

Pirmasis mėnuo - protokolinis. Vyko susitikimai su Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovais, Sankt Peterburgo vyriausybės ministru, jau turėjau progą susitikti su dviem vicegubernatoriais. Reikia pasakyti, kad pirmųjų kontaktų su politine valdžia būta palyginti normalių, viskas vyko taikiai, jeigu taip galima pasakyti.

Kalbant apie rezultatus galima džiaugtis, kad Sankt Peterburge prašančiųjų vizų kasmet daugėja, nors bendras važiuojančių į Lietuvą Rusijos piliečių skaičius šiek tiek sumažėjęs.

Rado tik lietuviško alaus

– Sankt Peterburgas yra svarbus Lietuvos verslininkams, ten net susibūrė jų klubas. Tačiau Rusijai įvedus vadinamąjį embargą maisto produktų eksportas beveik sustojo. Tad kokios galimybės lieka verslui?

– Prieš vykdamas į Lietuvą susitikau su lietuviais verslininkais. Žinoma, tie, kurie užsiiminėjo maisto produktais, logistika, transportu, labai jaučia pasikeitimus. Jie yra pateikę ir siūlymų, kaip būtų galima jiems padėti. Galima pasakyti taip: dabar žmonės laukia. Apie naujas investicijas nekalbama, nes laukiama, kaip santykiai klostysis toliau.

Klubas vienija apie 40 verslininkų. Yra atvažiavusiųjų iš Lietuvos, yra tarptautinių korporacijų atstovų lietuvių. Beje, klubui priklauso ir žmonės, kurie neturi jokio tiesioginio ryšio su Lietuva, - jie tiesiog myli mūsų šalį. Arba joje lankėsi ir dabar į Rusiją veža produkciją, kuriai nėra taikomas embargas.

Vis dėlto žmonės į ateitį žiūri gana optimistiškai. Žinoma, visi supranta, kad pokyčių greitai nebus, tad kiekvienas priima atitinkamus sprendimus. Pats lietuviškos maisto produkcijos Sankt Peterburge beveik nemačiau. Vienoje parduotuvėje aptikau „Švyturio“ alaus ir ryžių košės „Svalia“. Daugiau jokių produktų nėra.

Tačiau manau, kad ir mūsų verslininkai neišnaudoja visų esamų galimybių. Juk yra tokių dalykų, kurie nedraudžiami, pavyzdžiui, varškės sūreliai, ledai.

Draugai atveda draugų

– Dvišaliai Rusijos ir Lietuvos santykiai beveik nepalaikomi, bendradarbiavimo, galima sakyti, nėra. Dalis politikų aiškina, kad Lietuva turėtų plėsti draugų Rusijoje ratą, nepaisydama politinės įtampos. Tokios nuomonės laikosi ir Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Ką manote apie tai?

– Norėdami įgyti draugų, turėtume dirbti sniego gniūžtės principu. Vienas draugas atveda du draugus. Jeigu žmogų įkalbėsime atvažiuoti į Lietuvą ir jam čia patiks, jis pakvies daugiau draugų, kurie atvažiuos. Matau, kad tai veikia.

Manau, kad iš tikrųjų nėra kito būdo paaiškinti, ko norime - tiek Lietuvos žmonės, tiek valdžia, kaip tik kalbėtis tiesiogiai, akis į akį.

Galiausiai mes privalome suprasti, kad tenykščiai žmonės irgi turi savo nuomonę, poziciją, argumentų. Net susitikdamas su lietuvių bendruomene išgirstu įvairių klausimų, reiškiamo nepasitenkinimo dėl kokių nors veiksmų, dėl Lietuvoje nuskambėjusių žodžių. Bet visa tai yra dėl informacijos trūkumo, netinkamos argumentacijos. Laikausi nuomonės, kad jeigu kas nors ko nors nesupranta, vadinasi, blogai paaiškinai.

– Skaičiuojama, kad Sankt Peterburge - beveik pusketvirto tūkstančio lietuvių. Kaip vieną tikslų įvardijate senas tradicijas turinčios lietuvių bendruomenės stiprinimą. O kiek realiai yra aktyvių lietuvių?

– Mano akimis, aktyvių yra apie porą šimtų. Veikia ir Sankt Peterburgo lietuvių autonomija, jie turi savo patalpas. Tiesa, negaliu pasakyti, kad jų santykiai yra tik geri. Konsulatas gali tik padėti, jeigu jie nori. Bet aktyvumą, norą bendrauti su Lietuva matau. Pavyzdžiui, pirmąją lietuvių kalbos pamoką šiais mokslo metais surengėme konsulate. Beje, čia lietuvių kalbos šeštadieniais ir sekmadieniais mokosi net keturios grupės – dvi vaikų, dvi suaugusiųjų. Į vieną grupę nesutelpa visi norintys. Mokosi ne tik lietuviai ar jų palikuonys, bet ir žmonės, kurių seneliai, proseneliai buvo iš Lietuvos. Yra pora žmonių, kurie nori lankyti lietuvių kalbos kursus vien tam, kad atvažiavę į Lietuvą bent kelias frazes mokėtų. Tai dalykai, kurie mane maloniai nustebino atvykus į Sankt Peterburgą.

Dėmesys - ir kultūrai

– Ermitažas yra nusprendęs 2016-uosius pavadinti M. K. Čiurlionio metais, planuota eksponuoti jo paveikslų originalus. Taip pat planuojamas Maironio įamžinimas. Kaip sekasi įgyvendinti šiuos didelius projektus?

– Jau pagaminta memorialinė lenta Maironiui įamžinti ten, kur buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis ir kur jis gyveno. Vis dėlto Rusijos įstatymų bazė sudėtinga, žmonės ilgai dirba su šia idėja.

Dėl M. K. Čiurlionio metų irgi vyksta darbas. Galėtų atvažiuoti M. K. Čiurlionio menų gimnazijos kamerinis orkestras, atlikti jo simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“.

Taip, vienas didžiausių projektų, kuris anksčiau buvo įstrigęs dėl objektyvių priežasčių - vadovų kaitos konsulate, yra M. K. Čiurlionio paveikslų eksponavimas Ermitaže. Tai vienas darbų, dėl kurių ir atvykau į Vilnių.

Matau galimybių pristatyti Lietuvos kultūrą ir bendruomenę. Yra daug lietuvių, dirbančių Sankt Peterburgo aukštosiose mokyklose, muziejuose, taip pat ir Ermitaže.

– Esate istorikas, galbūt kalbėsitės su muziejų, archyvų atstovais apie ten saugomas Lietuvos kultūros vertybes? Valstybiniu lygiu dėl susiklosčiusių aplinkybių apie tai nė nekalbama, nors kartais sakoma, kad net nežinome, ko konkrečiai norime.

– Šiam teiginiui galiu tik pritarti. Iš tikrųjų reikia žinoti, ko norime. Žinau, kad ir dabar dirbama archyvuose siekiant įrodyti, kodėl reikia pakabinti memorialinę lentą Maironiui A. Gribojedovo gatvėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"