TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sankt Peterburge - tautiečių nesutarimai

2007 07 04 0:00
G.Želvys įsitikinęs, kad buvusi autonomijos vadovė siekia suskaldyti Sankt Peterburgo lietuvius.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Buvę ir naujai išrinkti Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės vadovai santykius aiškinasi Rusijos teismuose. Dėl tokios padėties antrame pagal dydį Rusijos mieste beveik visiškai apmirė lietuvių kultūrinė veikla.

Tarp buvusių ir esamų Sankt Peterburgo regioninės lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos vadovų perbėgo juoda katė. Buvusi bendruomenės vadovė naująją valdybą kaltina neteisėtais rinkimais ir įsilaužimu į Sankt Peterburgo lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centrą. Oponentai visus kaltinimus atmeta.

Į išeivijos lietuvių konfliktą taip pat įsivėlė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (TMID). Jis neskyrė pinigų bendruomenės interneto svetainei kurti, bet buvo dosnus naujajai valdybai - atseikėjo kelis tūkstančių litų bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

Labiausiai dėl teismuose narpliojamų ginčų kenčia paprasti Sankt Peterburgo lietuviai. Jie skundžiasi, kad dėl tokios padėties apmirė ne tik autonomijos, bet ir lietuvių centro veikla. Čia beveik nebevyksta jokių lietuviškų renginių. Tačiau jame prieglobstį randa ir renginius organizuoja Sankt Peterburge veikiančios kitos tautinės bendrijos.

Neteisėtas susirinkimas?

Susipriešinimas lietuvių bendruomenėje prasidėjo prieš pusantrų metų. Tada per ataskaitinį susirinkimą buvo išrinkta nauja valdyba ir pirmininkas. Vietoj bendriją įsteigusios ir 16 metų jai vadovavusios Veronikos Barčkutės pirmininku tapo Sankt Peterburgo Rimskio-Korsakovo valstybinės konservatorijos prorektorius Gintautas Želvys. Buvusi autonomijos vadovė buvo kaltinama neveiklumu, nemokėjimu kontroliuoti finansinius srautus, nesugebėjimu rasti centro finansavimo šaltinių.

Tačiau minėtų rinkimų teisėtumu suabejojo ne vienas draugijos veikloje dalyvaujantis lietuvis. Jie tvirtina, kad G.Želvys negalėjo tapti pirmininku, nes niekada nebuvo draugijos narys. Tuo įsitikinusi ir buvusi Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Laučiūtė. "G.Želvys buvo prijaučiantis bendrijai, bet oficialus narys niekada nebuvo", - sakė ji.

Tačiau LŽ kalbintas G.Želvys tikino, jog pirmininku jis išrinktas visiškai teisėtai. "Taip žmonės nusprendė per teisėtus rinkimus. Gaila, kad kai kas pamiršta, jog visada dalyvavau bendrijos veikloje. Kažkam tai patogu", - aiškino jis.

Kai kuriems Sankt Peterburgo lietuviams užkliuvo ir tai, kad į autonomijos susirinkimą atėjo nemažai pašalinių asmenų, kurie niekada nepriklausė organizacijai, nesilankė jokiuose lietuviškuose renginiuose ar susitikimuose. Tie žmonės esą ne tik buvo susirinkime, bet ir balsavo renkant valdybą.

Apskundė teismui

Ataskaitinį susirinkimą ir rinkimus stebėjęs TMID direktorius Antanas Petrauskas nieko neteisėto juose neįžvelgė. "Viskas ten vyko labai gražiai, niekam klausimų dėl kažkokio neteisėtumo nekilo", - tvirtino jis.

Tačiau rinkimais ir valdžios pasikeitimu nepatenkinti lietuviai vis tiek paprašė V.Barčkutės išsiaiškinti, ar naujos valdybos rinkimai buvo teisėti. "Paraginome ją paprašyti protokolų ir juos paskaityti", - pasakojo J.Laučiūtė.

Tačiau susirinkimo protokolų iš naujosios valdžios buvusi pirmininkė taip ir nesulaukė. Netrukus po ataskaitinio susirinkimo V.Barčkutė kreipėsi į teismą. "Manęs reikalavo ne tik pasitraukti iš pareigų, bet ir kuo greičiau atiduoti centro raktus. Protokolų negavau, tad kreipiausi į teismą", - LŽ dėstė ji.

Minėtas centras duris atvėrė prieš trejus metus. Sankt Peterburgo širdyje esančias patalpas iš vietos valdžios išrūpino, remonto darbus prižiūrėjo ir jam vadovavo būtent V.Barčkutė. Buvusi pirmininkė tikino atsisakiusi atiduoti raktus, kol nebus paskelbtas teismo sprendimas. Tačiau naujoji autonomijos valdžia esą ir be jos žinios sugebėjo patekti į centro patalpas. Kai V.Barčkutė išvyko iš miesto, valdybos nariai pakeitė spynas.

Išlaužė duris

Tuo metu centre vyko lietuvių kalbos kursai. Jų vedėja mokytoja Eugenija Čeponaitė prisiminė, kad išgirdusi plaktuko dūžius ir grąžto gausmą pamanė, jog vyksta kokie nors remonto darbai. Tačiau per pertrauką išėjusi iš kabineto mokytoja išvydo sujauktą centrą. "Visos iki tol užrakintos durys buvo atvertos. Šalia jų pamačiau krūvas tinko ir medgalių", - pasakojo E.Čeponaitė.

Ji tikino, kad į centrą įsiveržę keli vyrai įsilaužė ir į V.Barčkutės kabinetą, visur pakeitė spynas. Netrukus pasirodė G.Želvys. "V.Barčkutė paaukojo tiek daug energijos, išrūpino šias patalpas tam, kad būtų suvienyti tautiečiai. Tačiau atsirado žmogus, kuris neprisidėjo prie šio reikalo, atėjo su kompanija, išlaužė spynas, įdėjo savas, o dabar trina rankeles ir jaučiasi esąs teisėtas šeimininkas. Nejaugi nebuvo galima visko padaryti civilizuotai?" - stebėjosi E.Čeponaitė.

Dėl šio incidento V.Barčkutė kreipėsi į teismą. Santykių aiškinimąsi teismuose G.Želvys vertina itin neigiamai. Jis įsitikinęs, kad buvusios autonomijos pirmininkės veiksmai ardo bendruomenę. "Ji tiesiog tyčiojasi iš mūsų, skaldo, o ne vienija lietuvius", - neslėpė pasipiktinimo Sankt Peterburgo lietuvių lyderis.

Naują autonomijos valdžią palaiko ir TMID. "Mano žiniomis, viskas ten vyko kultūringai: su valdyba, vietos valdžios atstovais", - teigė A.Petrauskas.

Apmokėjo teismo išlaidas

Nors TMID 2 kartus apdovanojo V.Barčkutę už nuopelnus, departamento direktorius ne tik teigiamai įvertino jos darbą. "Pirmiausia Sankt Peterburge trūko veiklos", - aiškino jis.

TMID prielankumą G.Želviui rodo ne tik A.Petrausko pagyros, bet ir tai, kad departamentas skyrė pinigų valdybos ir V.Barčkutės teisminio ginčo išlaidoms padengti. TMID patenkino G.Želvio prašymą ir atseikėjo jam 6,5 tūkst. litų. Tačiau atmetė autonomijos kreipimąsi skirti pinigų interneto svetainei sukurti.

Pinigų teismo išlaidoms TMID atrado, nes nori kuo greičiau baigti šį ginčą. "Jei neišspręsime to klausimo bendruomenės naudai, nebus prasmės kalbėti apie būsimus projektus", - įsitikinęs A.Petrauskas.

Pasikeitus autonomijos valdžiai TMID smarkiai padidino ir centro finansavimą. Pernai jo patalpų nuomai, komunalinėms paslaugoms buvo atseikėta 22 tūkst. litų, įsteigtas centro direktorės etatas. V.Barčkutė centre dirbo be atlyginimo, o patalpoms išlaikyti gaudavo perpus mažesnę pinigų sumą. "Norisi, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos centro ir bendruomenės veiklai", - tvirtino A.Petrauskas.

Įsileidžia ir latvius

Kol tarpusavyje nesutaria senoji ir naujoji autonomijos valdžios, kenčia paprasti lietuviai išeiviai. Pernai centre beveik nevyko jokių renginių. Dabartinė centro direktorė Vida Valaikaitė sako, kad jų nebuvo dėl užtrukusių teismo procesų. "Sutriko visa veikla. Vyko teismai, nebuvo dokumentų", - LŽ skundėsi V.Valaikaitė.

Sankt Peterburgo lietuviai nepatenkinti ir dėl to, kad dažnai miesto širdyje esančias patalpas renkasi pašaliniai, nežinia, ką ten veikiantys žmonės. "Na, buvo atvejų, kai patalpų prašė latviai. Kas čia baisaus? Manau, mes, kaimynai, turime vieni kitiems padėti", - dėstė centro direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"