TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šarvojimo sales patrauks toliau

2016 05 06 6:00
Prie laidojimo namų esančio daugiabučio namo gyventojai protesto plakatus pakabino savo butų languose. Jonavos naujienų nuotrauka

Aplinkos ministerija parengė dokumentą, kuriame nurodyta, kad patalpos, kuriose ketinama teikti šarvojimo paslaugas, turi būti ne arčiau kaip 50 metrų nuo gyvenamųjų namų, ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigų pastatų.

Tačiau toks Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisomis nustatomas reikalavimas būtų taikomas tik naujai steigiamoms šarvojimo patalpoms. O gyventojų pasipiktinimą keliančios esamos šarvojimo salės, įrengtos vos už kelių metrų nuo vaikų darželių ar gyvenamųjų namų, ir toliau galės veikti.

Bus geriau visiems

Anot aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, iki 2011-ųjų sausio 22 dienos higienos normoje dar buvo įtvirtinta nuostata, kad naujai steigiamų įmonių, kurios teiks laidojimo paslaugas, žmogaus palaikų laikino laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti, šarvojimo patalpos negali būti įrengiamos arčiau kaip 50 metrų nuo gyvenamųjų namų ir vaikų ugdymo įstaigų sklypo ribos. Tačiau šiuo metu galiojančioje higienos normoje tokios nuostatos nebelikę.

Dėl to savivaldybėse daugėja konfliktinių situacijų tarp verslo įmonių, norinčių įrengti laidojimo namus (šarvojimo sales) gyvenamuosiuose kvartaluose ir šių kvartalų gyventojų, besipriešinančių laidojimo namų kaimynystei. Tačiau savivaldybės neturi pakankamų teisinių prielaidų, leidžiančių spręsti laidojimo namų ir gyvenamųjų namų artimos kaimynystės problemas.

„Paslaugų teikimo metu nei į aplinką, nei į gruntą jokia tarša neišskiriama, todėl sanitarinė apsaugos zona nuo pastatų nenustatoma. Tačiau, siekiant sumažinti psichogeninį poveikį visuomenės sveikatai, kurį galbūt daro laidojimo paslaugų (šarvojimo) teikimas artimoje gyvenamojoje aplinkoje, siūloma nustatyti, kad patalpos, kuriose teikiamos šarvojimo paslaugos, turi būti ne arčiau kaip 50 metrų nuo gyvenamųjų namų, ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigų pastatų“, – motyvavo aplinkos ministras. Anot jo, jei šios pataisos būtų priimtos, atsirastų ir teisinių priemonių gyventojų interesams apginti.

Kai kur – per vėlu

Atvejų, kai gyventojai reiškė savo nepasitenkinimą kaimynystėje įsikūrusiais verslininkais, verčiančiais kasdien klausytis gedinčiųjų raudų ir matyti laidotuvių procesijas, ir skundėsi savivaldybių valdininkams, per pastaruosius penkerius metus buvo tikrai ne vienas.

Jonavoje susibūrusios Birutės ir Kęstučio gatvių bendruomenės, pasipriešinusios, kad Kęstučio gatvės 17 name būtų šarvojimo salė, nariai jau varstė ir teisėsaugos institucijų duris. Deja, veltui. „Kur tik kreipėmės – į savivaldybę, į ministerijas, į policiją, į prokuratūrą, visos mūsų pastangos, kad vos už keleto metrų nuo gyvenamųjų namų nebūtų šarvojimo salės, nuėjo perniek. Ir šiandien čia šarvojami žmonės, vyksta laidotuvių ceremonijos“, – LŽ pasakojo bendruomenės pirmininkė Asta Mugenytė. Ji pati gyvena individualiame name čia pat, už laidojimo namų tvoros, o pastatus vieną nuo kito skiria vos keletas metrų bei aklina dviejų metrų aukščio tvora. Todėl moteris turi stebėti, kada bus galima išeiti į balkoną, o kada – ne. Be to, jos šeima negali naudotis visais ant stogo įrengtos mansardos pranašumais, nes nuo jos atsiveria vaizdas į laidojimo namų kiemą.

A. Mugenytė pasakojo, kad netoliese esančio daugiabučio namo gyventojai bandė protestuoti iškeldami plakatus prie savo namų. Tačiau už tai buvo nubausti administracinėmis baudomis. Tad dabar plakatus, kuriais išreiškiamas nepritarimas šarvojimo salės kaimynystei, žmonės iškėlė savo namų languose. „Gaila, jog tik dabar susiprotėta, kad šarvojimo salių negali būti šalia gyvenamųjų namų. Ši įstatymo pataisa mums jau niekuo nepagelbės“, – apgailestavo A. Mugenytė.

Taip neturėtų būti

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas, Alytaus UAB „Skausmo užuovėja“ direktorius Raimundas Pocius pripažino, kad prieš penkerius metus nelikus apribojimų vietoms, kur galėtų būti steigiamos šarvojimo salės, visoje Lietuvoje kilo nemenka sumaištis ir žmonių nepasitenkinimas. Anot jo, politikai ir valdininkai, panaikinę apribojimus kurti tokias sales, padarė klaidą, ją dabar bus gana sunku ištaisyti. Juk per penkerius metus buvo įsteigta nemažai smulkių ritualinių paslaugų įmonėlių, paslaugas teikiančių gyvenamųjų namų kvartaluose ar šalia ugdymo įstaigų. „Ir Alytuje yra šarvojimo salė, besiribojanti su vaikų darželio teritorija. Taip pat man žinoma, jog kituose miestuose yra šarvojimo salių, įrengtų tame pačiame pastate, kur veikia mokykla, tad vaikai neapsaugoti nuo slogios psichologinės būsenos. Taip neturėtų būti“, – pabrėžė Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas.

Pasak jo, svarbiausia, kad nauja 50 metrų atstumo norma būtų taikoma tik naujai besikuriančioms bendrovėms, o ne jau veikiančioms, kitaip šis verslas patirs nenumatytų suvaržymų, o verslininkams atsiras pretekstas bylinėtis su valstybe, ir, ko gero, jie laimėtų šias bylas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"