TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sąskaitos Rusijai dar neišrašytos

2012 05 16 5:13

Siekdama sovietų okupacijos žalos atlyginimo, Lietuva į priekį juda vėžlio žingsniu. Vyriausybė tik dabar susigriebė sudaryti komisiją derybinėms nuostatoms ir veiksmų planui parengti.

Ministro pirmininko tarnyba pagaliau parengė ir užregistravo tai numatantį nutarimo projektą. Pagal jį komisija iki birželio 14 dienos Vyriausybei turėtų pateikti žalos, padarytos Lietuvai 1940-1991 metais buvusios TSRS ir 1991-1993 metais - Rusijos Federacijos kariuomenės, atlyginimo derybines nuostatas ir veiksmų planą.

Lauks suformuotos pozicijos

Ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio teigimu, komisijai keliamas tikslas suformuoti Lietuvos poziciją dėl okupacijos žalos atlyginimo. Esą anksčiau ji nebuvo aiškiai apibrėžta, nors to ir reikalauja įstatymas. "Turime kažką daryti", - LŽ sakė D.Matulionis.

Siūloma sudaryti devynių narių komisiją. Į ją ketinama įtraukti Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininką Povilą Jakučionį, istoriką Algimantą Kasparavičių, vyriausiąjį archyvarą Ramojų Kraujelį, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovą Ronaldą Račinską, Užsienio reikalų, Kultūros, Teisingumo ministerijų atstovus.

Komisijos pirmininke siūloma skirti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (GGRTC) generalinę direktorę Teresę Birutę Burauskaitę.

Turi vilties

D.Matulionis nesutiko, kad pastaraisiais metais okupacinės žalos atlyginimo procesas buvo apmiręs. Šis klausimas esą visada buvo mūsų krašto darbotvarkėje, jis keltas ir įvairiose derybose su Rusija. Taip pat esą yra sudaryta darbo grupė dėl galimybės kelti individualias bylas prieš Rusijos įmones, naudojusias prievartinį darbą.

D.Matulionio teigimu, naujoji komisija turėtų remtis anksčiau veikusios pirmtakės pateiktais skaičiavimais dėl SSRS okupacijos žalos dydžio. Skelbta, kad ji siekia 80 mlrd. litų. "Tačiau tai nereiškia, kad Rusijai bus teikiamos kokios nors sąskaitos. Dabar kalba eina apie tam tikrus derybinius principus", - aiškino kancleris.

Nors Rusijos vadovybė laikosi pozicijos, esą Baltijos valstybių okupacijos klausimas neegzistuoja, D.Matulionio nuomone, jį turime kelti. Tai įpareigoja priimti įstatymai. Be to, anot kanclerio, viltingai nuteikia Lenkijos ir Rusijos santykiai. "Iš Rusijos pusės yra vis daugiau pripažinimo. Pavyzdžiui, Katynės žudynių pripažinimas ir atsiprašymas. Tai gali būti pavyzdžiu ir mūsų problemoms", - viliasi jis.

Nepalikti erdvės niekinimui

GGRTC vadovės T.Burauskaitės vertinimu, iš pusės sovietų okupacinės žalos atlyginimo klausimas yra beviltiškas, nes Rusija nepripažino okupacijos fakto. "Jeigu, jų nuomone, nebuvo okupacijos, tai ir žalos niekas nepadarė. Atvirkščiai, jie dar nurodo, kad mums suteikė labai daug lėšų, statė pramoninius gigantus, neva mes jiems esame faktiškai skolingi. Žinoma, tai demagogija", - LŽ sakė ji.

Tačiau kelti žalos atlyginimo klausimą dvišaliuose santykiuose su Rusija privalome. Anot T.Burauskaitės, ilgai besitęsiančią problemą privalu spręsti iš esmės. "Man atrodo, šį klausimą vieną kartą reikia taip apibrėžti, argumentuoti ir iškelti, kad oponentams būtų kuo mažiau galimybių jį suniekinti. Net jeigu problema nebus sprendžiama artimiausiais metais, kada nors jai ateis laikas", - pažymėjo ekspertė.

Beviltiškas reikalas

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas kol kas nemato jokios perspektyvos, kad sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimas galėtų būti išspręstas. Neva tai eskaluodami tik pabloginsime dvišalius santykius su Rusija. Parlamentaras neįsivaizduoja, kad dėl to galėtų vykti derybos. "Rusija nenori pradėti jokių derybų, nes nenori sukurti precedento. Juk Tarybų Sąjunga buvo okupavusi ne vieną valstybę", - pažymėjo jis.

J.Karoso nuomone, galbūt reikėtų iš naujo svarstyti poziciją iš Rusijos reikalauti okupacijos žalos atlyginimo. "Galbūt reikėtų susitarti, kad jie atsiprašytų. Tačiau reikalauti pinigų, priskaičiuoti milijardus, man atrodo, yra beviltiškas reikalas", - mano jis.

Negalime atsitraukti

Seimo URK narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės teigimu, nors dvišaliuose susitikimuose su Rusijos atstovais minimas okupacijos žalos atlyginimo klausimas, reikia turėti ir derybines nuostatas. "Tam, kad būtų kalbama ne vien abstrakčiai, bet ir konkrečiai", - LŽ sakė ji.

Anot V.Aleknaitės-Abramikienės, su Rusija kalbėtis šiuo klausimu nelengva. Tačiau išimti jo iš darbotvarkės negalima, nes būtų nusižengta įstatymui ir referendumo metu pareikštai žmonių valiai. Taip pasielgę lyg ir pripažintume atsisakantys pretenzijų dėl krašto okupacijos bei aneksijos.

"Turint galvoje, kad Rusijoje Vladimiro Putino iniciatyva jau dešimtmetį vyksta tam tikras istorijos perrašymas, tai būtų pavojinga. Nesvarbu, kiek dešimtmečių reikėtų laukti pokyčių Rusijoje, visos Vyriausybės turi laikytis aiškiai, nedviprasmiškai ir savo darbotvarkėje turėti okupacijos žalos atlyginimo klausimą", - pabrėžė parlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"