TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Šatrijos" byla bus atnaujinta?

2008 11 06 0:00
K.Prunskienei vis nepavyksta atsikratyti įtarimų dėl bendradarbiavimo su KGB.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Liustracijos komisija ryžosi patikrinti, ar K.Prunskienę ir KGB siejusią bambagyslę nukirtusi byla nebuvo sufabrikuota.

Kai rugsėjį buvo paviešinta naujų faktų dėl žemės ūkio ministrės, Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderės Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimo su slaptosiomis sovietų struktūromis (KGB), Liustracijos komisija ėmėsi iniciatyvos atskleisti septyniolika metų trunkančios istorijos esmę ir kreipėsi į du su šia painia istorija susijusius teismus - Aukščiausiąjį (AT) ir Vilniaus apygardos (VAT). Komisija paprašė jų atsiųsti bylas, kuriose K.Prunskienė buvo tiek apkaltinta bendradarbiavimu su KGB, tiek išteisinta dėl šio fakto. AT atsakė neturintis minėtos bylos - esą ji perduota VAT Civilinių bylų skyriui. Šis Temidės atstovų bastionas kol kas tyli.

Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas nei patvirtino, nei paneigė, jog antra byla, kurioje į naująjį Seimą neišrinktai K.Prunskienei pavyko atsikratyti KGB bendradarbės etiketės, gali būti sufabrikuota. "Mes prašome bylų, kad galėtume palyginti informaciją. Kodėl tai darome, protingi žmonės supras ir patys padarys išvadas", - sakė komisijos vadovas.

Laukia informacijos

Paklaustas, ar tiki, jog pirmosios nepriklausomybės laikų premjerės byloje įmanoma sužinoti tiesą, A.Urmonas teigė nenorįs atskleisti visų kortų, nes kai kam tai padėtų iš anksto parengti atsakymus į iškilusius klausimus.

Liustracijos komisija taip pat tikisi sulaukti informacijos iš Vilniaus universiteto (VU) ir Žemės ūkio ekonomikos instituto apie dviejų dešimtmečių senumo K.Prunskienės užsienio komandiruotes. Žemės ūkio ministrė, baigusi ekonomiką, VU dirbo iki 1985-ųjų, institute - iki 1988-ųjų. Tuo metu ji dažnai vykdavo į užsienį, palaikė ryšius su įvairių šalių aukštosiomis mokyklomis ir mokslo institucijomis.

"Gavę informacijos galėtume spręsti, ar iš tokių kelionių sugrįžusi K.Prunskienė teikė informaciją specialiai saugumui, ar tai buvo grynai mokslinio pobūdžio ataskaita", - aiškino A.Urmonas.

Jei sklaidant bylas atsirastų pagrindo įtarti, kad viena jų yra sufabrikuota, Liustracijos komisija dėl to galėtų kreiptis į prokuratūrą ir prašyti iškelti baudžiamąjį bylą.

Tikisi, kad Seimas taisys įstatymą

A.Urmonas viliasi, jog naujasis Seimas, į kurį pateko ir buvusi Liustracijos komisijos vadovė Dalia Kuodytė, ir liustracijos reikalais besidomintis istorikas Arvydas Anušauskas, pagaliau priims naują Liustracijos įstatymo variantą. "Galiojantis įstatymas neturi

aiškios strategijos. Mes tik imituojame liustraciją", - sakė A.Urmonas. Jis įsitikinęs, kad rezultatų įmanoma pasiekti tik tuomet, kai bus įvardytas liustracijos tikslas.

Teigiama, jog sovietmečiu su KGB bendradarbiavo 150 tūkst. Lietuvos gyventojų. Per nustatytą terminą (2000-ųjų pirmąjį pusmetį) 1,5 tūkst. asmenų prisipažino turėję ryšių su šia struktūra.

Slapyvardį pasirinko pati

1992 metų rugsėjo 14 dieną AT Civilinių bylų kolegija tuometę Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatę K.Prunskienę pripažino sąmoningai bendradarbiavus su KGB. Po vienuolikos metų - 2003-iaisias - Vilniaus apygardos teismas per uždarą posėdį peržiūrėjo bylą ir paskelbė, jog nėra jokių įrodymų, kad K.Prunskienė buvo KGB bendradarbė. Šį sprendimą apeliacine tvarka siekė apskųsti Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas, kurio vadovaujamos parlamentinės komisijos iniciatyva 1992-ųjų rugsėjį AT patvirtino sąmoningą K.Prunskienės "draugystę" su KGB. Tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, kad B.Gajauskas neturi teisės skųsti minėtą sprendimą.

Šių metų rugsėjį šalies žiniasklaidos priemonės pagarsino prieš septyniolika metų K.Prunskienės Italijos sostinėje Romoje duoto interviu, kuriame politikė dalijasi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakoja, kaip atsirado "Šatrijos" slapyvardis, ištrauką. "Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo galėčiau paskambinusi, neminėdama savo pavardės, prisistatyti", - tuomet sakė K.Prunskienė. Anot politikės, slapyvardį KGB pasiūlė pasirinkti devintojo dešimtmečio pradžioje, tuo metu, kai ji rengėsi į komandiruotę Vokietijoje. Slapyvardis buvo reikalingas neva tam atvejui, jei prieš tarybinę pilietę Vokietijoje būtų surengta provokacija ir prireiktų kreiptis į sovietų specialiąją tarnybą pagalbos.

Ketino paviešinti

Kai buvo paskelbtas minėtas interviu, ministrė taip pat tikino norinti sužinoti kai kurias savo bylos svarstymo detales. Ji žadėjo kreiptis į teismą ir prašyti leidimo paviešinti bylą. Tačiau prieš tai politikė sakė turinti įsitikinti, ar liudytojai, kurie davė parodymus per uždarą posėdį, sutiktų, jog tai būtų padaryta.

Į naująjį Seimą pateko (išrinktas vienmandatėje apygardoje, nors buvo ir VLS, neperkopusios 5 proc. barjero, sąraše) buvęs VAT Civilinių bylų skyriaus vadovas Konstantas Ramelis. Šio skyriaus teisėjas prieš penkerius metus padėjo K.Prunskienei atsikratyti "Šatrijos" slapyvardžio - paskelbė išteisinamąjį nuosprendį. K.Ramelis tikino nieko bendra su šia byla neturėjęs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"