TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Saugos tarnybų pelno metas

2009 09 29 0:00
Suįžulėję plėšikai į namus braunasi net esant šeimininkams.
(Corbis/Scanpix nuotrauka)

Sunkmetis saugos tarnyboms nėra diržų veržimosi metas. Gal net priešingai. Sparčiai daugėjant įsilaužimų į butus ir namus gyventojai vis dažniau beldžiasi į saugumu besirūpinančių įstaigų duris. Vien per šį pusmetį saugos tarnybų klientų padaugėjo 15-18 procentų.

Iki šiol tarp gyventojų buvo gaji nuostata: saugumą turi užtikrinti policija. Aiškinimai, kad tuo pirmiausia reikia rūpintis patiems, mažai gelbėjo. Prieš kelerius metus pradėta diegti "Saugios kaimynystės" programa taip pat žlugo.

Tačiau dabar matyti, kad toks požiūris pamažu ima keistis. Kone kasdien skelbiami pranešimai apie įsilaužimus į būstus, kartais net šeimininkams esant namie, privertė žmones susirūpinti savo saugumu. Saugos tarnybos ir apsaugos policija džiaugiasi, kad į jas kreipiasi būriai gyventojų. Per pusmetį privačių klientų padaugėjo vidutiniškai 15-18 proc., verslo klientų - apie 5 procentus.

"Vis dažniau svarstoma, kas labiau apsimoka: ar per mėnesį sumokėti keliasdešimt litų už apsaugą ir jaustis ramiau, ar laukti, kol plėšikai išneš 30-40 tūkst. vertės turto. Apie psichologinį šoką, kurį patiria kiekvienas apvogtasis, neverta net kalbėti. Be to, netikėtai pabudusius šeimininkus įsibrovėliai gali sunkiai sužaloti", - LŽ sakė Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Josifas Kuzmickis.

Signalizacijos nejungia

Vilniaus rajone neseniai sulaikytas pareigūnams gerai pažįstamas Valentinas Barabanovas, ne kartą teistas narkomanas, dabar laukia teismo. Jam inkriminuojamos net 95 nusikalstamos veikos. Visi nusikaltimai panašūs - naktimis apvogti individualūs namai. Beveik visais atvejais šeimininkai buvo namie, keletą kartų - ir jų šunys. Tačiau vagiliui tai netrukdė.

Dažniausiai jis įlįsdavo į vidų per pirmo aukšto langus, kartais įsibraudavo pro duris. Skubiai sugriebdavo vertingesnius daiktus ir sprukdavo. Keletą sykių buvo užkluptas savininkų, bet sugebėjo pabėgti. Įžūlumo V.Barabanovui užteko. Kartą, išgirdęs kažką vaikščiojant po namus, pabudo šeimininkas. Staiga pažadintas žmogus suglumęs paklausė įsibrovėlio: "Ką čia veiki?" Plėšikas atkirto: "O tu ką?", ir nustūmęs šeimininką movė laukan.

"Narkomano veiksmai neprognozuojami, jam į viską nusispjauti. Gerai, kad dar nesužalojo pabudusio žmogaus, bet kitą kartą gali ir taip atsitikti", - įspėjo J.Kuzmickis. Pareigūnas įsitikinęs, jog žmonės patys turi saugotis, tačiau dažnai to nėra. Kartais savininkas net neįjungia signalizacijos, nors ji name įrengta. Paprastai nejungiama pigiausia saugos sistema - tik judesio davikliai namo viduje, o ne durų ir langų apsauga. Tokia signalizacija ima veikti vos savininkui nulipus iš antro aukšto į pirmąjį. Todėl jos dažnas ir nejungia.

Daug rūpesčių pareigūnams kelia dar tik statomi individualūs namai. Iš statybų aikštelių vagiama viskas: dujų katilai, statybinės medžiagos, įrankiai. Kartais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių litų, tačiau savininkai vis tiek atkakliai vengia įsirengti signalizaciją ar pasamdyti sargą. Dažniausiai tokie namai stovi nuošaliose vietose, tad ilgapirščiams jie labai patogūs.

Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis pasakojo, kad mieste vagysčių irgi daugėja, bet ne taip sparčiai kaip rajone. Čia vagys tiesiog siautėja. "Galiu tvirtai pasakyti, kad nuo metų pradžios tokių nusikaltimų ypač pagausėjo. Mieste gal labiau plėšiama gatvėse, o rajone daugiausia vagiama iš gyvenamųjų patalpų", - kalbėjo viršininkas. Neseniai Kauno rajono policija sulaikė asmenis, kurie įtariami įvykdę apie keturias dešimtis vagysčių iš gyvenamųjų namų. Dažniausiai vogta buitinė technika: kompiuteriai, televizoriai. "Kaltinimai kol kas pateikti dviem asmenims. Neabejojame, kad jų buvo ir daugiau, tačiau trūksta įrodymų", - atsiduso R.Oželis.

Pigiau - nereiškia geriau

Žmonės, nors ir ne iš karto, jau pradėjo suvokti, kad prie kiekvienų durų policininko nepastatysi, todėl savo saugumu privalu pasirūpinti patiems. "Saugos tarnybos klientų nepadaugėjo staiga - per dieną ar savaitę. Tačiau šį pusmetį jų skaičius vis didėja. Verslo klientų gausėja ne taip sparčiai, bet tai suprantama: šiais sunkiais laikais įmonės dažnai bankrutuoja, yra likviduojamos. Tos, kurios tebeveikia, dažniausiai signalizaciją įsirengusios jau nuo pat jų įkūrimo. Taigi verslo klientų padaugėjo dviem trečdaliais mažiau", - LŽ aiškino saugos tarnybos Ekskomisarų biuro Fizinės saugos skyriaus direktorius Arvidas Januška.

Visiems, kurie į juos kreipiasi, direktorius pataria atidžiai išklausyti specialistų patarimus. Bendrovės konsultantai vyksta į patalpas, kuriose norima įrengti signalizaciją, ir siūlo įvairius variantus. "Kurį rinktis, sprendžia klientas, nes jis moka pinigus. Tačiau tikrai ne visada pigiausias variantas yra geriausias. Kartais sutaupę keliasdešimt litų galite prarasti tūkstančius", - pabrėžė A.Januška.

Ilgai negaišta

Butus, jeigu jie nėra pirmame ar paskutiniame namo aukšte, palyginti lengva apsaugoti - dažniausiai užtenka signalizacijos prie durų. Tiesa, jei daugiabučiame name iš vieno balkono galima lengvai perlipti į kitą, siūloma įtaisyti daviklius ir prie balkono langų.

Įrengiant signalizaciją individualiame pastate tenka atsižvelgti į jo ypatybes: kiek esama durų, pro kurias galima lengvai patekti į vidų, ar garažas yra, ar ne. "Signalizacija gali būti garsinė ir begarsė. Kurią rinksitės, priklauso nuo tikslo. Jei norima, kad vagys būtų sučiupti, labiau tiks begarsė signalizacija - tada įsibrovėliai dažniausiai nė neįtaria, kad į įvykio vietą jau vyksta apsaugos darbuotojų ekipažas. Garsinė signalizacija praneša apie pavojų, todėl paprastai vagys pridaro mažiau žalos, nes yra priversti iš karto sprukti. Garso signalas pažadina ir šeimininkus, įspėja, jog į namus kažkas įsibrovė", - dėstė skyriaus vadovas.

Klaipėdoje įsikūrusios UAB "Argus" pardavimo direktorius Tomas Jonaitis LŽ patvirtino, kad jų bendrovė pastaruoju metu sulaukia gerokai daugiau klientų. "Privačių klientų rinkoje matyti nemenkas pagyvėjimas. Žmonės prašo ne tik įrengti signalizaciją, bet ir pakeisti į patikimesnę, saugesnę. Daugelis tų, kurie anksčiau turėjo tik vietinę signalizaciją, - tokia nėra prijungta prie apsaugos pulto - dabar jau pageidauja, kad jai suveikus iš karto atvyktų ekipažas", - LŽ pasakojo T.Jonaitis.

Jei būstą stebi saugos bendrovė, pradėjus veikti signalizacijai, t. y. pultą pasiekus signalui, į įvykio vietą kaipmat išskuba ekipažas. Vagys tai žino, tad bute ar name užgaišta vieną, daugiausia dvi minutes. Ilgiau krapštosi tik mėgėjai. Todėl saugos darbuotojai primygtinai pataria visiems savo klientams nepalikti matomose vietose brangių daiktų ar pinigų. Įsilaužėliai dažnai neturi laiko ieškoti ir griebia tai, kas papuola po ranka.

Už saugumą - tik 30 litų

Kiek tenka mokėti už savo būsto saugumą? Pasak A.Januškos, įrengti signalizaciją standartiniame bute kainuoja iki tūkstančio litų, o individualiame name - nuo tūkstančio litų. Viskas priklauso nuo namo dydžio, langų skaičiaus, taip pat nuo vietovės, kur jis yra: mieste, šalia jo ar nuošalioje vietoje. Vėliau paslaugos paprastai kainuoja 30-50 litų per mėnesį. "Sunkmečiu įkainius šiek tiek sumažinome, bet labai nedaug", - prisipažino A.Januška.

UAB "Komanda" apsaugos direktorius Arūnas Jurevičius-Jurkevičius LŽ teigė, jog bendrovė įkainius reguliuoja atsižvelgdama į rinką. "Neketiname jų labai mažinti, kaip padarė kelios smulkesnės įmonės. Kai kurios tikina, kad gali už dešimt litų per mėnesį apsaugoti žmogaus turtą. Mums tai atrodo keista. Visiškai neaišku, kaip jos išlaiko profesionalius darbuotojus, jeigu šie nesutinka dirbti už minimalų atlyginimą. Kartais tokios bendrovės įsipareigoja klientams atvykti per dvi minutes. Tačiau jei namas stovi tolėliau nuo miesto, neįsivaizduoju, kokia raketa per tokį laiką įmanoma atskristi į įvykio vietą", - juokėsi apsaugos direktorius.

Jo manymu, sunkmetis lėmė ir kitų teigiamų permainų. Tarkim, anksčiau saugos bendrovės džiaugėsi bet kokiu atėjusiu dirbti asmeniu - labai trūko specialistų. "Kartais matydavome, kad žmogus visai netinka šiam darbui, bet kentėdavome. Dabar, neslėpsiu, atleidome tuos, kurie tikrai negali ir nemoka dirbti, nes turime iš ko rinktis", - pasakojo A.Jurevičius-Jurkevičius.

Jis paneigė kalbas, kad iš saugos tarnybų atleidžiamos moterys, kurios vienu metu čia turėjo nemažai darbo vietų. Pasak apsaugos direktoriaus, jie neketina atsikratyti moterų. "Jos dirba tikrai gerai. Daugeliu atvejų moterys yra stropesnės, atsakingesnės ir reiklesnės sau nei vyrai", - tikino direktorius.

Apsaugos policijos nebeliks

Bent jau kol kas gyventojai gali rinktis: patikėti savo būsto apsaugą privačioms bendrovėms ar Policijos departamento Viešosios policijos apsaugos tarnybai (VPAT). VPAT viršininkas Jonas Lazarenka pripažino, kad jų įkainiai šiek tiek didesni negu kitur. Tačiau klientų netrūksta. Per keletą pastarųjų mėnesių jų, kaip ir privačiose saugos tarnybose, padaugėjo maždaug 18 procentų.

"Mūsų paslaugas perka tie, kurie nori, kad juos saugotų būtent policija, o ne privatūs asmenys. Tokiems pigumas nerūpi", - šyptelėjo J.Lazarenka. Pasak viršininko, VPAT klientai įsitikinę, jog pareigūnų apsauga patikimesnė, nes policijoje dirba profesionalesni darbuotojai.

Tačiau "Komandos" apsaugos direktorius A.Jurevičius-Jurkevičius nemano, kad jų darbuotojai kuo nors prastesni. "Mūsų finansavimas gerokai didesnis. Mes galime sau leisti dažnai rengti mokymus ir parengti tikrus profesionalus", - delikačiai paaiškino jis.

Dabar gyventojai dar gali ginčytis, kurią apsaugą geriau rinktis, tačiau po kelerių metų jie šio pasirinkimo tikriausiai nebeturės. Policijos plėtros plane numatyta, kad apsaugos policija gyvuos tik iki 2012-ųjų. Vėliau ji bus panaikinta. "Kažkam Seime šovė į galvą, kad policijai nebūdinga saugos funkcija. Keistas požiūris", - karčiai apibendrino J.Lazarenka.

Pasak jo, bus nuskriausti gyventojai, turintys poilsiavietes ar sodybas nuošaliose vietose. Privačioms bendrovėms finansiškai neapsimokės dėl vienos sodybos toje teritorijoje laikyti budintį ekipažą. "Tokiose vietose nuosavybės turintys gyventojai paprasčiausiai negalės jos apsaugoti. Apribojamos žmonių teisės, bet tai niekam nerūpi", - LŽ sakė J.Lazarenka.

Pilietiškumas - saugumo garantas

Taigi saugos tarnyboms sunkmetis nėra toks baisus. "Nesakau, kad mums šis laikotarpis patinka. Jei ne sunkmetis, galbūt klientų būtų dar daugiau, ypač verslo klientų, nes dabar jų nemažai "nubyra", - svarstė A.Januška.

Tačiau nė vienas iš pašnekovų neneigė, jog padaugėjus nusikaltimų žmonės ėmė labiau rūpintis savo būstų saugumu. Gal tai ir bus tas vienintelis teigiamas sunkmečio bruožas? "Nuolat agituojame gyventojus saugoti turtą, įsirengti signalizaciją, drausti nuosavybę: dalijame lankstinukus, aiškiname apie "Saugios kaimynystės" programą. Skelbiame ir saugos tarnybų kontaktus, nurodome, kur kreiptis. Galiu tvirtai pasakyti, kad žmonės tampa vis supratingesni", - LŽ tvirtino R.Oželis.

Vis dėlto, jo manymu, kol neišsiugdysime pilietiškumo jausmo, dar ne vienam teks nukentėti dėl savo kaltės. "Žmonėms vis atrodo, kad nelaimė gali atsitikti kam nors kitam, bet tik ne jam. Aišku, kai ištinka bėda, supranta, kaip klydo", - sakė R.Oželis.

Viršininkas įsitikinęs, jog reikėtų imti pavyzdį iš kitų kraštų gyventojų. Sakysime, kokiame nors mažame Vokietijos miestelyje joks nepažįstamas asmuo ilgai nesisukios aplink vieną namą. Bemat bus pranešta policijai ir netrukus pareigūnas įtartino žmogaus mandagiai pasiteiraus, ko jis ten ieško. Kol neišmoksime taip elgtis ir nesuvoksime to kaip natūralaus ir būtino elgesio, visuomenė bus nesaugi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"