TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Saugotinų miestelių autentika nyksta

2015 04 25 6:00
Paveldosaugininkai perspėja, kad nedideli miestai ir miesteliai po Europos Sąjungos lėšomis vykdomų pertvarkų vis labiau panėšėja vienas į kitą. LŽ archyvo nuotrauka

Paveldosaugininkai, aplankę daugumą istorinių Lietuvos miestelių, perspėja, kad jie vis labiau panėšėja vienas į kitą, praranda savo tapatybę. Todėl suskubta raginti vietos valdžios atstovus atkuriant pastatus ar viešąsias erdves akcentuoti ir saugoti istorinį palikimą.

Spalvotos trinkelės vietoj akmenų grindinių, sukiužusios medinės trobelės užkaltais langais, saugotinų miestelių centruose buvusias krautuvėles išstumiantys prekybos centrai – tai tik keletas tipinių ženklų, keliančių nerimą Valstybinei kultūros paveldo komisijai (VKPK), pasižvalgiusiai po esą sutvarkytus ar tik laukiančius tvarkymo istorinius Lietuvos miestelius, kurių yra daugiau kaip šimtas.

Saugotini, bet nesaugomi

VKPK vyriausiasis specialistas Algimantas Gražulis LŽ pabrėžė, kad pamirštama, jog likę nedideli miesteliai – Merkinė, Valkininkai, Žagarė ir kai kurie kiti - kadaise buvo vieni didžiausių miestų dabartinės Lietuvos teritorijoje. Deja, jie ir toliau pastebimai nyksta – ne tik fiziškai, bet ir demografiniu bei sociokultūriniu požiūriu. Tam turi įtakos nepalanki kultūrinė terpė, neskatinami amatai, smulkusis verslas.

„Daugiau kaip du nepriklausomybės dešimtmečius miestelių istorinės aikštės ir viešosios erdvės buvo tvarkomos nesilaikant paveldosaugos reikalavimų. Negana to, jų rekonstrukcija pastaraisiais metais vyksta pagal „laisvos kūrybos ir fantazijos“ principą. Kaip vieną blogiausių pavyzdžių galima įvardyti Žagarės centrinės aikštės rekonstrukciją“, - kalbėjo A. Gražulis.

Anot VKPK vyriausiojo specialisto, bendra istorinių pastatų fizinė būklė pastaruosius dešimtmečius irgi nuolat blogėjo, menkėjo istorinių miestelių autentika. Daugumos medinių pastatų fasadai apšepę arba nuskurę. Be to, prastai saugomi būdingi fasadų elementai, ypač langai. Kai kurie vertingi mediniai namai stovi užkaltais langais, o kai kur - Linkuvoje, Lygumuose, Žeimelyje, Užpaliuose ir kituose miesteliuose - jau yra ir nenaudojamų vertingų mūrinių pastatų ar jų dalių.

Paveldosaugininkai pažymi, kad nemažoje dalyje šalies miestelių pernelyg vešlūs želdiniai aikštėse užgožia istorinius pastatus ir deformuoja tų aikščių erdves. Opios ir istorinio gatvių tinklo, jų struktūros išsaugojimo, įrengiant sankryžų salelės, taip pat sunkiojo tranzitinio transporto srautų per istorinių miestelių centrus keliamos problemos.

Neišnaudotos galimybės

Architektūros istorikas Vaidas Petrulis LŽ prisipažino su nerimu stebintis tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvos istoriniuose miesteliuose. „Daugelyje jų vyrauja medinis paveldas. Deja, metai daro savo, tad netvarkomi pastatai ir visai sunyksta, istorinių miestelių centrai užstatomi“, - teigė jis.

Žagarės centrinės aikštės rekonstrukciją paveldosaugininkai vadina „laisvos kūrybos ir fantazijos“ pavyzdžiu. / Valstybinės kultūros paveldo komisijos archyvo nuotrauka

V. Petrulio įsitikinimu, kas yra unikalu, turi būti saugoma ateities kartoms. Mokslininkas pridūrė, kad ir valstybė galėtų prisidėti prie tų vertybių apsaugos, neužkrauti visos naštos vien jų savininkams. Jis neslėpė, jog saugodami savo unikalumą ir tai, kas išlikę iš senovės, miesteliai taptų ne tik patrauklūs gyventi, bet ir pritrauktų turistų. „Daugelyje Žemaitijos vietovių, ir ne tik ten, dar yra išlikusių senųjų medinių, dažnai barokinio stiliaus bažnyčių. Tie statiniai unikalūs net Europos mastu. Todėl reikėtų išnaudoti šį pranašumą“, - pabrėžė V. Petrulis.

Vietos valdžios rankose

Lietuvos kultūros vertybių registre nurodomos 108 urbanistinės vietovės - senamiesčiai, gyvenvietės, miestų ir miestelių istorinės dalys. 44-ioms nustatytos vertingosios savybės.

Kaip LŽ sakė VKPK pirmininkė Gražina Drėmaitė, urbanistinių vietovių vertinimas kol kas yra netolygus, nepakankamai diferencijuotas pagal regioninius, struktūrinius ir prigimtinius ypatumus. Kultūros vertybių registro duomenys apie miestelių vertingąsias savybes dar neišsamūs, o kai kurios saugotinos vietovės (Kavarsko, Užpalių, Viešvilės) išvis neįtrauktos į apskaitą.

„Labai siekiame, kad savivaldybių administracijos, net bendruomenės daugiau dėmesio skirtų paveldui išsaugoti. Lietuvoje esama miestelių, į kuriuos atvažiavus malonu pasižvalgyti. Kitur aiškiai matyti, kad projektą rengusiems specialistams pritrūko atsakomybės. Juk istorinių miestelių centrinėse aikštėse neturėtų stovėti prekybos centrai“, - tvirtino G. Drėmaitė.

LŽ kalbintas Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas pripažino, kad paveldosaugininkai nepajėgūs daryti įtakos vietos valdžios sprendimams, o šiai dažnai pritrūksta supratimo, kas yra istorinių miestelių autentika, jų tapatybė. Todėl ir atsitinka taip, kad buvusi turgaus aikštė tampa, pavyzdžiui, intensyvaus eismo gatvių sankryža.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"