TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Saugumas nuo policininkų gausos nepriklauso

2013 07 15 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jei artimiausiu metu politikai nesiims tvarkyti policijos veiklą reglamentuojančios teisinės bazės, sistemoje gali įvykti negrįžtamų pokyčių. Tuo įsitikinęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Kartu jis nepraranda vilčių, kad ateinantys metai atneš gerų permainų – pakitęs politikų požiūris išjudins įstrigusius įstatymus, o ir policijos piniginė bent mažumėlę papilnės.

Tarp Europos Sąjungos (ES) šalių tryliktą vietą užimančios Lietuvos policijos pečius slegia maksimali darbų našta. Tačiau atlyginti už tai, guodžiant sotesnio rytojaus gyvenimo pažadais, kol kas neskubama. Dėl varganos padėties protestuojančių pavaldinių akcijos policijos generalinio komisaro nei stebina, nei nervina. Priešingai, atrodo net originalios. Kur kas didesnį nerimą policijos vadovui kelia gerokai pasenę įstatymai, visą sistemą traukiantys žemyn, negalintys užtikrinti pareigūnams normalių atlyginimų ir socialinių garantijų. Su Sauliumi Skverneliu LŽ kalbasi apie policijos bėdas bei vykstančias teigiamas permainas.

Pauzė gali būti pavojinga

- Prieš metus pristatydamas naująjį Policijos veiklos įstatymo projektą teigėte, kad tas įstatymas "reikalingas kaip oras ir toliau tokiomis sąlygomis policija egzistuoti negali". Tačiau įstatymas, kuriam įgyvendinti, kaip buvo skaičiuota, reikėtų 37 mln. litų, nepriimtas iki šiol, o policija, akivaizdu, dar gyva ir vykdo savo funkcijas. Kaip apibūdintumėte šiandienę policijos sistemos padėtį?

- Policija niekur neišnyko, nes valstybėje ji privalo būti. Tačiau policija labiau egzistuoja, nei normaliai gyvena. Pinigų skaičiavimas, matyt, ir tapo tuo akmeniu, kuris nugramzdino patį įstatymą. Rudenį sukaks metai, kai projektas po pateikimo procedūros įstrigęs Seime. Tiesa, gegužę jį svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tačiau išsakyta pozicija buvo gana keista. Komitetas pritarė įstatymo daliai, reglamentuojančiai teisinę aplinką ir teisinius santykius, tačiau nepritarė socialinius klausimus bei atlyginimus reguliuojantiems straipsniams. O juk pagrindinis dalykas, kad įstatymas reikalingas kaip vientisas teisės aktas. Bet kokia veikla užsiimantys žmonės turi būti motyvuoti tam darbui. Policijoje dirbantys žmonės niekada netaps turtingi, taip yra visame pasaulyje. Todėl turi veikti kiti kompensaciniai mechanizmai, socialinės garantijos, kurios verstų žmones rinktis policininko profesiją, skatintų jai atiduoti geriausius savo gyvenimo metus. Šiandien visa ši sistema yra gerokai pasenusi, o naujo postūmio, kurį galėjo suteikti patobulintas įstatymas, nėra. Atsiradusi pauzė, sąstingis - didžiulis pavojus ateičiai. Net ir atsiradus politinei valiai, pakeitus įstatymų bazę iš karto naujų žmonių nepriimsi. Pirminės grandies pareigūno mokymas užtrunka 1,5 metų, vidurinės – net 3,5 metų. Šiuo metu policijoje turime 9460 pareigūnų. Tiek jiems, tiek kandidatams keliami labai dideli reikalavimai – su civilinėmis profesijomis nėra net ką lyginti.

- Ar pas mus pakanka policininkų, ar jų trūksta?

- Kaip žiūrėsi. Tai mūsų visuomenės, valstybės politikų apsisprendimo reikalas - kiek norima, kad policija vykdytų funkcijų. Jei norima, kad būtų tinkamas reagavimas į įvykius ir patruliavimas ne toks kaip šiandien – tik palaikomasis, reikia sukomplektuoti pirminę policijos pareigūnų grandį. Tam trūktų apie 800 žmonių. Jei norima, kad kvalifikuotai, kokybiškai ir laiku būtų tiriami nusikaltimai, reikėtų maždaug kelių šimtų tyrėjų. Iš viso galėtume priimti apie 1,5 tūkst. žmonių. Šiandien policija maksimaliai vykdo funkcijų, jos liko nuo tų gerųjų ekonomikos klestėjimo laikų. Tačiau finansavimas – gerokai sumažėjęs.

- Kuo daugiau policininkų, tuo saugesnė visuomenė?

- Sakyčiau taip - kuo policininkai yra profesionalesni, išsilavinę, labiau brangina savo vietą, tuo saugesnė visuomenė. Nekvalifikuota kiekybė nėra gerai. Kiekybės ir kokybės santykis turi būti optimalus.

Naujausiais statistikos duomenimis, pagal policininkų skaičių Lietuva tarp ES šalių yra trylikta. Pas mus 100 tūkst. gyventojų tenka 319 pareigūnų, Suomijoje mažiausiai – 142, Vokietijoje – 169, Estijoje – 332, Latvijoje – 331. Mechaniškai lyginti šių skaičių nereikėtų, nes būtina atsižvelgti, kokias funkcijas toje šalyje policija vykdo. Pavyzdžiui, Estijoje vienas darinys yra policija, valstybės sienos apsauga ir migracijos tarnybos. Lenkijoje bei Latvijoje, be valstybinės, yra ir municipalinė policija.

Demokratiška organizacija

- Pastaruoju metu policijos ir kiti statutiniai pareigūnai, norėdami atkreipti dėmesį į savo varganą padėtį, rengia įvairias protesto akcijas. Ar pažadai kitąmet atlyginimus padidinti 5-10 proc. ką nors išspręs? Kiek šiandien uždirba policijos pareigūnai?

- Premjeras patikino, kad nuo sausio 1-osios viešojo saugumo srities, kartu ir policijos, finansavimas didės. Klausimas – kiek. Žinoma, bet kokia injekcija yra svarbi ir vertinama, tačiau susidariusi situacija gana paradoksali. Mūsų atlyginimus reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Šiandien apie 70 proc. pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų – didžioji darbingoji dalis – jau turi maksimalias leistinas kategorijas. Tad net skyrus papildomą finansavimą negalime jiems pakelti atlyginimų. Esame parengę alternatyvią darbo mokėjimo sistemą, kuri leistų žmones motyvuoti, nes uždarbis priklausytų nuo darbo rezultatų.

Skaičiuoti atlyginimus pradėkime nuo aukščiausios grandies. Atskaičius mokesčius, į rankas gaunu 5400 litų. Vos dirbti pradėjęs pirminės grandies pareigūnas gauna 1200 litų. 20 metų stažą, maksimalų laipsnį bei kategoriją turintis patrulis, budintis naktimis, švenčių dienomis, gali tikėtis 2200-2500 litų į rankas.

Nemažai mūsų pareigūnų dar turi ir kitus darbus, tai nedraudžiama. Ypač populiari prekyba senais automobiliais, jų remontas. Dar kiti padeda rengti naujus vairuotojus, vadovauja įvairioms bendrovėms. Gal tai ir nėra labai gera praktika, nes pareigūnai gerai nepailsi, bet kur dingsi, jei gyvenimas verčia suktis. Užsienyje taip nėra, ten pareigūnai gauna tokį užmokestį, turi tokias garantijas, kad papildomai dirbti nereikia.

Puikiai suprantame, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl sumažintų atlyginimų kompensavimo pareikalaus milžiniškų biudžeto lėšų. Vis dėlto viliamės, kad kitais metais keisis bent požiūris į policiją. Nes šiandienis teisinis reglamentavimas pasenęs. Ir sprendimai turi būti padaryti greitai, nes delsiant gali įvykti negrįžtamų procesų.

- Ar eisite pasiklausyti pareigūnų vergų choro?

- Jau girdėjau, įrašas įdėtas pareigūnų profsąjungų tinklalapyje. Tokia akcija - viena formų atkreipti dėmesį į problemas. Nors esame statutinė organizacija, bet gana demokratiška, suteikianti galimybę žmonėms pareikšti savo nuomonę ir reikalavimus. Už tai niekas nepersekioja. Mūsų ir profsąjungų, artimiausių socialinių partnerių, tikslai bendri, gal tik kiek skiriasi jų siekimo būdai ir atsakomybė. Manau, bent kol kas teisėsaugos bendruomenė protestuoja civilizuotai, kultūringai ir net efektingai. Gal sulauksime ir efekto.

- Kuo šiandien galite suvilioti žmones ateiti dirbti į policiją?

- Argumentų yra gana svarių. Gal ir naivu jauną žmogų mėginti sugundyti būsima pensija, bet bėgant metams tai tampa aktualu. 20 metų policijoje išdirbęs pareigūnas, sulaukęs vos 4O-42 metų, jau turi teisę išeiti į pensiją. Tuo metu visi kiti turi dirbti iki 65-erių. Taip, pensija maža, pati mažiausia iš ES valstybių. Tačiau kai tau 42-eji, yra visos galimybės darbuotis kitur, žinoma, jei leidžia sveikata. Be to, pareigūnams kompensuojamos važiavimo išlaidos, užtikrinama sveikatos priežiūra – privalomas nuolatinis patikrinimas. Pareigūnai draudžiami valstybės lėšomis, susižaloję gauna kompensacijas. Nuo rugsėjo 100 žmonių, pasirinkusių studijas Viešojo saugumo fakultete Mykolo Romerio universitete ir po baigimo trejus metus įsipareigoję tarnauti policijoje, gaus nemokamą aukštąjį mokslą. Ar tai ne argumentas? Žinoma, atlyginimai, palyginti su kitomis ES šalimis, nėra labai patrauklūs. Kita vertus, matant, kas vyksta darbo rinkoje, ypač provincijoje, 1600-2000 litų, kuriuos gauna pareigūnas, gal jau nėra taip blogai. Kaip minėjau, iš policininko atlyginimo tikrai nepraturtėsi, bet yra neblogų galimybių padaryti karjerą. Pas mus į visas pareigybes skiriama konkurso būdu, tad galima pakilti nuo eilinio iki generalinio komisaro. Gana daug dėmesio skiriame pareigūnų kvalifikacijai. Daug mūsų žmonių dalyvauja europiniuose projektuose, kur yra galimybė papildomai užsidirbti ir įgyti žinių. Aišku, jaunam žmogui labai svarbus gyvenamojo būsto klausimas. Tačiau su tokiu startiniu atlyginimu nelabai pavyks gauti paskolą. Mąstome, kad lengvatinė paskola būtų rimta paskata ateiti pas mus.

Padaugėjo tvarkos

- Pirmininkavimas ES Tarybai – didelis krūvis ne tik politikams, bet ir policijai. Ar esate pasirengę šio pusmečio iššūkiams?

- Pirmininkavimui pradėjome rengtis prieš trejus metus. Ne visi žino, tačiau, be tiesioginės funkcijos – užtikrinti saugumą namuose, turime dar vieną atsakingą misiją Briuselyje. Mūsų žmonės vadovauja darbo grupėms, kurios sprendžia su policijos veikla ir teisėsauga susijusius klausimus, aktualius visoms ES valstybėms. Būti moderatoriais, užtikrinti sklandų teisės aktų priėmimą - nemenkas iššūkis. Į Briuselyje dirbančius žmones nemažai investavome – mokėme, siuntėme stažuotis. Todėl šiandien esu ramus, tikiu, kad pirmininkaudami jie tikrai nepadarys gėdos. Jei kalbėsime apie šį pusmetį Lietuvoje, manau, svečius galime nustebinti ne tik savo krašto kultūra, gamtos grožiu, bet ir saugumu. Bent vilniečiai tikrai gali jaustis saugesni. Gatvėse pareigūnų matysime daugiau, dirbdami papildomai jie galės daugiau užsidirbti. Šiai veiklai užtikrinti Vyriausybė skyrė papildomų lėšų.

- Beveik pustrečių metų esate policijos galva. Ką per šį laikotarpį pavyko padaryti iš to, ką planavote skiriamas į šį postą?

- Jei šalia nebūtų žmonių, remiančių naujas idėjas ir sumanymus, bet ką įgyvendinti būtų sudėtinga. Dauguma policijos pareigūnų šiandien tikrai nebijo jokių pokyčių, nes reformas skatina žaibiškai besikeičiantis gyvenimas. Jei tik sustosime, atsiliksime, sužlugsime kaip institucija.

Pastaraisiais metais policijos sistemoje atsirado daugiau drausmės ir tvarkos, nes, kaip minėjau, reikalavimai kadrams pakankamai griežti, netoleruojami drausmės pažeidimai. Sustiprinome kovą su korupcija viduje, įsteigėme imuniteto padalinius. Aišku, dėl to nepatenkinti tie, kurie turi blogų kėslų arba tarnybą naudoja asmeniniais tikslais. Tačiau dori, sąžiningi pareigūnai tikrai to nebijo. Negalime leisti, kad uniformuoti nusikaltėliai terštų mūsų gretų garbę. Esu tikras, kad einame teisingu keliu ir atgal negrįšime.

Manau, pavyko sutvarkyti kriminalinės policijos veiklą. Bent centriniu lygmeniu pertvarkytas kriminalinės policijos biuras, jam suteikti visiškai kitokie įrankiai ir įgaliojimai. Beje, Lietuva buvo viena iš dviejų ES valstybių, kur, dirbant su slaptais bendradarbiais, buvo taikomas sovietinis modelis. Tas darbas buvo labai apleistas. Pareigūnų laukia didelis iššūkis, nes kelis dešimtmečius kriminalinės žvalgybos specialistai apskritai nebuvo rengiami. Tikiuosi, naujo modelio pranašumus pajus mūsų komisariatai, kur kas sėkmingiau bus galima tirti ir užkardyti nusikalstamas veikas. Nors finansinė situacija sudėtinga, gana daug pasiekėme informacinių technologijų srityje. Mūsų naujieji registrai, pajėgų valdymo sistema gali būti pavyzdys kaimynams. Aktyviai dalyvaudami įvairiuose europiniuose projektuose stengiamės pamažu atnaujinti savo transporto ūkį.

Žinoma, skaudžiausi dalykai susiję su socialiniais reikalais. Jei galėtume spausdinti litus, savo pareigūnams stengtumėmės užtikrinti visai kitokias socialines sąlygas. Belieka tikėtis, kad naujasis Policijos veiklos įstatymo projektas, į kurį sudėtos pažangios policijos ateities idėjos, vis dėlto kada nors virs kūnu.

- Komisare, ar politikai nemėgina jūsų spausti, daryti įtakos?

- Nesu tas žmogus, kurį būtų galima spausti ar kaip nors paveikti. Politikų mes nebijome, juos gerbiame. Ir puikiai suprantame, kad demokratinėje valstybėje parlamentinė kontrolė privalo egzistuoti. Kaip vieną didžiausių laimėjimų įvardyčiau policijos depolitizavimą. Mes – ne politinė institucija, mūsų veikla nepriklauso nuo daugumos ar mažumos politinių jėgų įgeidžių. Tuo galiu džiaugtis ir didžiuotis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"