TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Saugumas svarbus kaip dantų priežiūra

2010 09 20 0:00
R.Juknevičienė nerimauja, kad atsainus požiūris į krašto gynybą vis didėja.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės nuomone, valstybės saugumu reikia rūpintis kasdien. Esą potencialią grėsmę galėsime panaikinti turėdami bent minimalių pajėgumų gintis patys ir drauge su mūsų partneriais.

R.Juknevičienės teigimu, ekonomikos krizė išryškino itin prastą mūsų krašto apsaugos finansavimą. Ministrės nuomone, net sunkmečio sąlygomis gynybai esame pajėgūs skirti ne mažiau kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prieš kelerius metus priimtas sprendimas kariuomenei atsisakyti šauktinių, anot R.Juknevičienės, nepasitvirtino. Tačiau dėl eilinių karių trūkumo atsiradusią skylę bandoma kamšyti, šiam reikalui patobulintas ir Karo prievolės įstatymas. Parengtame projekte numatomi įvairūs būdai, kaip atlikti Konstitucijoje numatytą karo prievolę.

Apie iššūkius krašto saugumui, krašto apsaugos finansavimą, misiją Afganistane, karo prievolę, Vyriausybės veiklą ir artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus - LŽ interviu su krašto apsaugos ministre Rasa JUKNEVIČIENE.

Didėja atsainumas

- Dvidešimt metų esame nepriklausoma valstybė. Kaip vertinate krašto saugumą? Kokias didžiausią grėsmę ir iššūkius įžvelgiate?

- Krašto saugumo padėtį vertinu dvejopai. Viena vertus, esame pasiekę labai daug. Esame stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso NATO nariai. Iš buvusios Sovietų Sąjungos tik trims Baltijos valstybėms to pavyko pasiekti. Prisiminkime, kad visai neseniai Lietuva buvo okupuota. Tik 17 metų praėjo nuo tada, kai iš krašto išėjo apie 30 tūkst. sovietinių karių, buvo išvežta keli tūkstančiai tankų ir šarvuočių, šimtai karinių lėktuvų.

Kita vertus, nerimą kelia didėjantis atsainus požiūris į krašto gynybą. Tarp politinių jėgų nematau itin daug valios, visuomenės požiūris dėl to taip pat kartais kelia nerimą. Esu įsitikinusi, kad, turėdami bent minimalių pajėgumų gintis patys ir kartu su mūsų partneriais, galėsime atgrasyti potencialias grėsmes. Juk pasaulis nėra stabilus ir ramus. Egzistuoja valstybės, turinčios ambicijų primesti savo įtaką regionams, kuriuose mato tam tikrų interesų. Tokie siekiai dažnai pasireiškia politiniu spaudimu, ekonominiu šantažu ir net tiesioginiais karo veiksmais. Neseniai tai matėme netoli mūsų - Pietų Kaukazo regione.

Saugumas - kaip dantų priežiūra, juo reikia rūpintis kasdien. Kai kam atrodo, kad įstojome į NATO, ir mums nieko nebereikia daryti. Tai didžiausia klaida.

- Kaip ir kitos NATO narės, Lietuva krašto gynybai įsipareigojo skirti 2 proc. BVP. Šiuo metu tam skiriama 0,9 proc. BVP. Kaip vertinate tokią padėtį?

- Rašytinio įsipareigojimo krašto gynybai skirti 2 proc. BVP nėra. Tai solidarus NATO narių siekis. Kiek žinau iš NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno kalbų, šis klausimas bus keliamas ir ateityje, mat ekonomikos krizė paveikė beveik visų Aljanso valstybių gynybos biudžetus.

Krizė išryškino itin prastą mūsų krašto apsaugos finansavimą. Manau, net sunkmečio sąlygomis tikrai esame pajėgūs skirti gynybai ne mažiau 1 proc. BVP. Noriu pabrėžti, kad krizės akivaizdoje krašto apsaugos sistema yra solidari su visuomene. Šiuo sudėtingu laikotarpiu stengiamės ir stengsimės išgyventi kaip galima labiau susispaudę ir nekeldami papildomų rūpesčių valstybei.

Pagrindinė NATO operacija

- Teigiama, kad NATO baigia rengti Baltijos valstybių gynybos planus. Kokią įtaką jie turės krašto saugumo užtikrinimui?

- Gynybos planai yra subtilus ir jautrus dalykas. Paprastai apie tai viešai kalbama nedaug. Nenorėčiau, kad ši tema būtų kaip nors politizuojama ar eskaluojama.

Nėra ko slėpti, įstoję į NATO visada norėjome, kad mūsų narystė būtų ne virtuali, bet praktiškai įtvirtinta įvairiomis formomis. Mūsų siekis - stiprios Aljanso garantijos Baltijos valstybėms. NATO turi būti pasirengęs galimoms grėsmėms mūsų regione ir turėti planus joms atremti. Tai yra Aljanso pamatas, dėl to stojome į jį.

- Dalyvavimas NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų misijoje Afganistane kitąmet Lietuvai gali kainuoti daugiau nei 60 mln. litų. Ar mums tai ne per brangi misija?

- Noriu pabrėžti, kad išlaidos misijai Afganistane nedidėja jau kelerius metus. Nors galbūt ir reikėtų didesnio finansavimo civiliniams projektams, kurie padėtų atsistoti ant kojų Goro provincijai. Tačiau papildomų pinigų nėra.

Misija Afganistane šiuo metu yra pagrindinė NATO operacija. Esame Aljanso nariai ir negalime joje nedalyvauti. Visos NATO priklausančios valstybės vienaip ar kitaip dalyvauja šioje misijoje. Karių skaičių sumažinusios valstybės gerokai padidino savo piniginius indėlius. Pavyzdžiui, karius iš Afganistano išvedusi Olandija skyrė labai daug pinigų valstybei atstatyti. Mes negalime skirti pinigų, tad įdedame indėlį, kurį galime. Iš 120 tūkst. Afganistane dislokuotų NATO karių mūsų šalies karių yra kiek daugiau nei 200. Panašius resursus skiria Latvija ir Estija.

Neturime užmiršti, kad svarbiausias NATO principas yra solidarumas tarp valstybių. Tai labai reikšminga ir mums. Baltijos valstybėse Aljansas vykdo labai svarbią misiją - NATO valstybių kariai su savais naikintuvais saugo mūsų oro erdvę. Mums patiems tai kainuotų gerokai daugiau, nei išleidžiame misijai Afganistane.

Žingsnis, kuriam nepasirengta

- Prieš dvejus metus Lietuvos kariuomenėje nuspręsta atsisakyti

šauktinių. Ar šis žingsnis pasitvirtino? Kokia padėtis krašto kariuomenėje be šauktinių?

- Toks sprendimas tikrai nepasitvirtino, nes buvo skubotas ir skirtas tik tuometiniams rinkimams į Seimą. Kariuomenė, krašto apsaugos sistema, visuomenė nebuvo pasirengusi šiam žingsniui.

Stengiamės daryti viską, kad dėl eilinių karių trūkumo mūsų kariuomenėje atsiradusi didelė skylė būtų užkamšyta. Suradome būdą - būtinuosius karinius mokymus. Juos pradėjome praėjusiais metais. Kviečiame jaunuolius mokytis ir po to suteikiame jiems galimybę tapti profesinės karo tarnybos kariais. Šis procesas tebevyksta, bet jis laikinas ir tęsis tol, kol bus pakeistas Karo prievolės įstatymas. Įstatymo projektą šiomis savaitėmis atiduosime svarstyti Vyriausybei. Tikimės, kad jį spėsime priimti dar Seimo rudens sesijos metu.

Projekte numatome įvairius būdus, kaip atlikti Konstitucijoje numatytą karo prievolę. Esant tam tikroms grėsmėms, politinei ir visuomenės valiai, Seimui būtų suteikta lanksti galimybė spręsti, ar grįžti prie šauktinių kariuomenės. Siūlomi ir kiti būdai atlikti karo prievolę: savanoriški baziniai kariniai mokymai arba, nepavykus surinkti pakankamo skaičiaus krašto gynybai tinkamai parengtų žmonių, kelias savaites trunkantys privalomi baziniai kariniai mokymai.

- Rusija su Prancūzija sukirto rankomis dėl modernaus karinio laivo "Mistral" pirkimo. Manoma, kad sutartis gali būti pasirašyta jau spalį. Kokia tokio sandorio reikšmė mūsų valstybės ir regiono saugumui?

- Vienas ar keli laivai regiono saugumo iš esmės negali pakeisti. Tačiau tai principo klausimas. Atidžiai stebime Rusijos ir Prancūzijos derybas. Labiausiai nepriimtinas būtų karinių technologijų pardavimas. Prancūzai ne kartą mus patikino, kad su Rusija tariamasi dėl laivo be karinės įrangos ir technologijų pardavimo.

Nesėdime rankų sudėję. Šį klausimą kėlėme ir kelsime dvišalėse konsultacijose su Prancūzijos atstovais, NATO bei Europos Sąjungos valstybėmis, taip pat šių organizacijų viduje.

Kuopia nešvarias arklides

- Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad iš 14 ministerijų Krašto apsaugos ministerija (KAM) išsiskiria didžiausiomis algomis. Kaip susiklostė tokia padėtis?

- Tokią informaciją paviešinę žurnalistai suklydo. Noriu tikėti, kad nepiktavališkai paskubėjo paskelbti analizės juodraštį. Kol kas jame yra didelių klaidų ir jis derinamas.

KAM ir Gynybos štabo duomenys buvo palyginti su kitų ministerijų valdymo sričių duomenimis. Kaip ir kitos ministerijos, savo asignavimų valdymo srityje turime nemažai struktūrų: kariuomenę, Mobilizacijos departamentą, Karo prievolės administravimo tarnybą ir kt. Jei būtų lyginti atlyginimai su šiomis įstaigomis, darbo užmokesčio vidurkis siektų 2,68 tūkst. litų. Tai net mažiau nei kitų ministerijų vidurkis. Tačiau net ir lyginant darbo užmokesčius ministerijose, KAM jie nėra didžiausi. Jie panašūs kaip kitose ministerijose - siekia 3,9 tūkst. litų prieš mokesčius.

- Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė netrukus švęs dvejų metų veiklos sukaktį. Į valdžią eita turint ambicingų planų. Kaip per šį laiką pasikeitė Lietuva?

- Šiai Vyriausybei teko ypatingas laikotarpis. Nežinau, ar koks kitas ministrų kabinetas, gal išskyrus pirmąjį, gali lygintis. Būtume labai norėję didinti atlyginimus ir pensijas - žmonės to nusipelnė. Tačiau krizė, kuriai buvusi Vyriausybė nepasirengė, privertė priimti sunkius sprendimus. Tikiuosi, kad skaudžiausi jau praeityje. Dabar reikia mokytis gyventi augančios ekonomikos sąlygomis, nepaleisti vadžių iš rankų, kad nenusmuktume į nežabotą vartojimą ir neatsakingą politiką.

Dabar tinkamas metas priimti būtiniausius sprendimus. Pradėjusi dirbti Vyriausybėje ir susipažinusi su padėtimi supratau, kad daug ką reikia pradėti iš naujo. Teko dirbti Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime, esu signatarė, mačiau mūsų valstybės kūrimosi pradžią, tad išvydus situaciją po 10-15 neatsakingo gyvenimo metų nusvirdavo rankos: tiek daug nešvaros, neskaidrių dalykų, švaistymo ir sovietmečio požiūrio. Dabar stengiamės išvalyti tas nešvarias arklides.

Energetikos srityje reikalai į gera iš esmės pajudėjo pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį. Iki tol buvo daug klyksmo, nukreipto prieš Rusiją, bet darbai rodė ką kita - kad tampame vis labiau priklausomi nuo vienos valstybės energetinės politikos. Šiuos dalykus bandome keisti iš esmės.

- TS-LKD partijos reitingai - ne patys geriausi. Kaip vertinate partijos perspektyvas artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose?

- Sieksime geriausių įmanomų rezultatų. Savivaldybėse turime puikių žmonių, vertų visuomenės pasitikėjimo. Suprantu, kad negatyvus fonas dėl sunkių sprendimų, kuriuos turėjo priimti valdančioji koalicija, daro poveikį visuomenės nuomonei. Galbūt mums reikėtų labiau pasitempti aiškinant žmonėms įvairių sprendimų būtinybę, daugiau bendrauti tiesiogiai. Manau, rinkimai bus gera proga tai daryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"