TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Saugumiečiai nenori vadovauti kovai su terorizmu

2015 01 23 6:00
Gediminas Grina. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Už kovos su terorizmu koordinavimą šalyje atsakingas Valstybės saugumo departamentas (VSD) kratosi tokios prievolės. Paskutinius mėnesius departamento direktoriaus poste skaičiuojantis Gediminas Grina nesijaučia galintis vadovauti politikams.

Kovos su terorizmu koordinavimas VSD yra pavestas pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Tačiau šios atsakomybės saugumas norėtų atsisakyti, nes Vyriausybė yra numačiusi, kad už strateginių planų įgyvendinimą turi būti atsakingi ministrai.

Siūloma, kad priekinėse kovos su terorizmu linijose būtų vidaus reikalų ministras. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijai (VRM) vadovaujantis Saulius Skvernelis sutinka prisiimti atsakomybę. Kai kurie politikai dėl siūlomų pakeitimų entuziazmu netrykšta ir pažymi, kad būtent VSD turi daugiausia informacijos apie potencialias grėsmes, todėl gali operatyviausiai į jas reaguoti ir koordinuoti kitų institucijų veiksmus.

D. A. Barakauskas kratėsi atsakomybės

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininko Artūro Paulausko, VSD tikina, kad pagal savo kompetenciją nelabai gali vadovauti Vyriausybės nariams, institucijoms koordinuojant kovą su terorizmu. Esą tuo turėtų rūpintis politikas. „Gal kitas VSD vadovas kitaip žiūrėtų, bet dabartinis direktorius žiūri būtent taip. Man irgi sako, gal kitas vadovas norės koordinuoti? Tačiau mums klausimą reikia spręsti šiandien“, - tikino parlamentaras.

Šis klausimas keliamas jau nebe pirmą kartą. Seimo NSGK ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, kad reikalas būtų sprendžiamas. Tačiau, A. Paulausko teigimu, anksčiau VRM vadovavęs Dailis Alfonsas Barakauskas kratėsi kovos su terorizmu koordinavimo. „Nuo tada šis klausimas ir gulėjo neišspręstas. Dabar, kai S. Skvernelis sutinka būti koordinatoriumi, vėl kreipsimės į Vyriausybę su savo siūlymu šią veiklą perduoti vidaus reikalų sričiai“, - vylėsi jis.

Ir toliau kovotų su terorizmu

VSD teigia, kad įvykus teroro išpuoliui iškyla valstybės institucijų veiklos koordinavimo būtinybė. Reaguodamos į išpuolio padarinius konkrečių veiksmų imasi policija, priešgaisrinė apsauga, greitosios pagalbos, sienos apsaugos ir kitos tarnybos. „Europos Sąjungos (ES) valstybių žvalgybos institucijos paprastai nevykdo kitų valstybinių institucijų veiklos koordinavimo funkcijos. Dažniausiai tai vidaus reikalų ministrų ar vyriausybių kompetencija, nes tai yra vidaus viešojo saugumo klausimai“, - teigiama VSD komentare, atsiųstame LŽ. Primenama, kad 2010 metų rugpjūtį Vyriausybė priėmė nutarimą, kad už tarpinstitucinių veiklos planų, tarp kurių yra ir Programos prieš terorizmą priemonių planas, rengimą atsakingas turi būti paskirtas ministras. „Laikantis šių teisės aktų ir kartu siekiant įgyvendinti Programą prieš terorizmą, pagrįstai iškilo tikslesnio atsakingų institucijų ir kompetencijos nustatymo klausimai“, - pažymėjo VSD atstovai.

Taip pat pabrėžiama, kad saugumiečiai neketino ir neketina atsisakyti kovos su terorizmu funkcijos. „Pasikeitus įstatymams ir vykstant reformoms kovos su terorizmu funkcija tebėra VSD veiklos dalis. Viena iš VSD užduočių yra vertinti teroro akto grėsmės lygį Lietuvoje ir teikti Vyriausybei rekomendacijas dėl šio lygio nustatymo. Departamentas iš įvairių šaltinių, taip pat ir bendradarbiaudamas su užsienio šalių partneriais, renka žvalgybinę informaciją apie galimas terorizmo grėsmes, įtartinus asmenis ir teikia tokią informaciją institucijoms, o jos į konkrečius atvejus turi reaguoti – svarstyti vizų ar leidimų gyventi šalyje išdavimo klausimus, suimti, daryti kratas, apklausti ir panašiai. Beje, analogiška sistema veikia daugelyje ES valstybių“, - teigiama VSD komentare.

Kertinis VSD vaidmuo

Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas prisimena, kad diskusija dėl kovos su terorizmu koordinavimo buvo kilusi ir svarstant Žvalgybos įstatymą. „Tuo metu laikėmės nuomonės, kad, nepaisant VSD vadovo nuomonės, departamentas turi užsiimti tarpinstituciniu koordinavimu“, - sakė jis.

A. Anušausko teigimu, kaip viena priežasčių, kodėl VSD nenori koordinuoti kovos su terorizmu, nurodoma tai, kad institucija neturi tokio antiteroristinio padalinio kaip „Aras“, kuris galėtų nedelsdamas reaguoti į grėsmes. „Čia yra tiesos, galima apie tai šnekėti. Galbūt reikėtų galvoti apie kitokį koordinavimo mechanizmą, bet kol nepakeisti įstatymai, VSD turi vykdyti savo funkciją“, - teigė parlamentaras.

A. Anušauskas taip pat pažymi, kad vis dėlto daugiausia pradinės informacijos apie potencialias grėsmes turi VSD ir todėl gali operatyviai įtraukti kitas institucijas efektyviai užkardant pavojingas situacijas. „Dar nematau to modelio, į kurį galima pakeisti ir pasakyti, kad tegul viską daro VRM“, - tvirtino jis.

Svarbus politinis lygmuo

Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis tvirtina neprieštaraująs, kad kovos su terorizmu koordinavimas būtų patikėtas VRM. „Koordinacija turi vykti politiniu lygmeniu. Šiuo atveju turėtų būti priimtas Vyriausybės sprendimas ir ši funkcija kam nors perduota“, - LŽ sakė jis.

S. Skvernelis pabrėžia, jog šiandien, ypač po įvykių Prancūzijoje, niekas negalėtų 100 proc. garantuoti, kad Lietuva yra saugi nuo terorizmo pavojaus. Anot jo, atsakingų institucijų užduotis – būti maksimaliai pasirengus, kad būtų galima operatyviai reaguoti ir duoti nusikaltėliams tinkamą atkirtį. Lygiagrečiai su pasirengimu tiek VRM, tiek teisėsaugininkai bei kitos institucijos privalo dirbti ir stengtis sumažinti terorizmo galimybę iki minimalios – ar net visiškai ją eliminuoti. „Pareigūnai turi stiprinti kriminalinę žvalgybą, efektyviau turi veikti baudžiamojo persekiojimo priemonės – tam, kad būtų užkirstas kelias jau pačiam įtariamų asmenų patekimui į Lietuvą. Be to, reikia stiprinti ir potencialių teroristų taikinių apsaugą, atsparumą, taip pat ir reagavimo į teroro aktus pajėgas“, - teigė S. Skvernelis.

Būtina "sukonstruoti pirštus ir smegenis'

Saugumo politikos eksperto Igno Stankovičiaus teigimu, tam, kad būtų galima kovoti su terorizmu, būtini tinkamos priemonės ir tinkamas atsakomybių pasiskirstymas. Esą dabar pasigirdusios kalbos dėl kovos su terorizmu koordinavimo rodo, kad sistema nėra tinkamai suderinta. Esą dėl šalies kovos su terorizmu strategijos būtina rimta diskusija. „Kol nėra sukonstruoti visi pirštai, nėra ko kalbėti apie smegenis, nes jos be rankų ir pirštų irgi nieko nepadaro, ir atvirkščiai. Būtina sukonstruoti tinkamai veikiančią sistemą“, - pabrėžė jis.

Kalbėdamas apie terorizmo grėsmę I. Stankovičius pažymi, kad pasaulyje nesame izoliuoti, priklausome ES, NATO. „Tiek, kiek terorizmas gresia šiai sistemai, tiek jis gresia ir mums. Žinoma, grėsmės, kur kokie išpuoliai NATO, ES šalyse galimi, nėra tolygiai pasiskirsčiusios. Tačiau kalbėti, jog nėra jokios terorizmo grėsmės, reiškia nesupratimą, kad esame bendros sistemos dalis“, - tvirtino ekspertas.

Anot I. Stankovičiaus, didžioji dalis informacijos apie atsakingų mūsų šalies institucijų kovą su terorizmu yra slapta. „Tačiau jeigu nieko nematyti, nereiškia, kad niekas nieko nedirba. Šis darbas yra neviešas“, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"