TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Saugumiečių vadui prireikė psichologų

2006 09 20 0:00
Valstybės saugumo departamento darbuotojams šiuo metu padeda tik vienas etatinis psichologas.
LŽ archyvo nuotrauka

Neramumų krečiamo Valstybės saugumo departamento direktorius politikams užsiminė, kad jo pavaldiniams reikia psichologų pagalbos. Tokių specialistų trūksta arba net visai nėra ir kitose teisėsaugos institucijose.

Iš visų pusių kritikuojamo ir vidaus nesutarimų draskomo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Arvydas Pocius neslepia, kad šioje institucijoje reikia stiprinti psichologų pajėgas. Greičiausiai Vyriausybė ir Seimas sulauks prašymo skirti VSD papildomą finansavimą.

Politikai linkę suprasti saugumiečių bėdas, tačiau piktinasi, kad sustiprintos psichologinės pagalbos poreikis radosi tik tuomet, kai VSD smarkiai sunegalavo. Be to, baiminamasi, kad su ištiesta ranka į valdžios kabinetus ims brautis ir kiti teisėsaugininkai.

Psichologijos specialistai atkreipia dėmesį, kad už abejingumą žmonėms, dirbantiems didesnės įtampos struktūrose, ateityje teks sumokėti su kaupu.

Poreikis prispyrus bėdai

Teigiama, kad Pocius psichologų trūkumą departamente įvardijo kaip vieną iš struktūros bėdas lėmusių veiksnių, kai lankėsi uždaruose susitikimuose su parlamentinėmis frakcijomis.

VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas LŽ patvirtino, kad artimiausiu metu ketinama stiprinti departamento psichologinę tarnybą, kurioje pastaruosius 6 metus darbuojasi tik vienas specialistas. Tiesa, LŽ šaltinių teigimu, VSD perka ir papildomas konsultantų paslaugas.

Kiek šiuo metu departamentui kainuoja psichologų paslaugos ir kiek reikės papildomų lėšų, VSD neatskleidžia. Pageidavimai turėtų būti pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kai parlamentas svarstys kitų metų biudžeto projektą. Šiam komitetui vis dar vadovaujantis socialliberalas Alvydas Sadeckas mano, kad klausimas svarstytinas, bet "nereikėtų pervertinti psichologų vaidmens".

Kitos nuomonės laikosi Seimo NSGK dar visai neseniai priklausęs psichologo išsilavinimą ir darbo patirties turintis parlamentaras Vytautas Čepas. Tačiau jis piktinasi pavėluota VSD vadovo reakcija. "Kodėl psichologo kaip šiaudo griebiamasi, kai jau neįmanoma suvaldyti situacijos, kai vadinamieji kurmiai - buvę ir esami saugumiečiai - slaptą informaciją po visą svietą ištampo?" - svarstė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.

Ryškus trūkumas

Čepas mano, kad VSD privalėtų turėti bent po vieną psichologą kiekviename teritoriniame padalinyje ir apie penkis - centrinėje būstinėje. "Šioje ir kitose didesnės įtampos tarnybose, kur pareigūnus lydi stresas, paslaptys, kuriomis negalima pasidalyti su niekuo, būtina sukurti kompensavimo mechanizmą. Psichologai gali padėti žmogui atrasti pusiausvyrą net ir nekalbėdami apie paslaptis", - įsitikinęs Seimo narys.

Tačiau tokiais "mechanizmais" gali pasigirti tik nedaugelis institucijų. Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje visus padalinius taip pat aptarnauja po vieną psichologą.

Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ryšių su visuomene skyrių specialistai LŽ informavo, kad jų struktūrose psichologų nėra. "Poreikis tikrai yra. Mūsų vadovybė nesivaiko sovietinio įvaizdžio, kad vyrai neverkia, jiems nereikia pagalbos. Diskutuoja aktyviai, netgi buvo įsteigtas etatas Vilniuje, tačiau toks sprendimas nepasitvirtino. Problema ta, kad Lietuvoje nerengiama krizių valdymo psichologų", - LŽ sakė PAGD Visuomenės informavimo skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius.

Atstumia mažos algos

Tačiau LŽ kalbinti psichologijos mokslo žinovai griežtai ginčija tokius teiginius. Jie įsitikinę, kad nepatenkinamą padėtį lemia menkos valstybės tarnyboje dirbančių psichologų algos. Kaip išsiaiškino LŽ, dažniausiai jos siekia 1-2 tūkst. litų be priedų.

Policijos departamento Psichologų poskyrio vadovė Daina Gorovičiūtė LŽ sakė, kad departamente dirba vos 3 specialistai, dar po du psichologus yra Vilniaus ir Kauno vyriausiuosiuose policijos komisariatuose. Kita vertus, psichologų etatai įsteigti visų dešimties apskričių policijos komisariatuose, tačiau 8 etatai yra neužimti, o jiems skirtas finansavimas metų pabaigoje grįžta į bendrą katilą.

Gorovičiūtė neabejoja, kad jos profesiją pasirinkusiuosius nuo darbo policijoje atbaido menka alga. Dar naiviau tikėtis, kad už ją mokslus Kaune ar Vilniuje baigęs psichologas vyktų dirbti į provinciją.

Psichologijos specialistai teigia, kad palankiausia situacija - krašto apsaugos sistemoje. Kaip informavo Karo medicinos tarnybos Sveikatos priežiūros programų skyriaus viršininkė kapitonė Ramutė Vaičaitienė, šioje sistemoje dirba 12 psichologų. Dauguma jų - buvę civiliai, kurie vėliau tapo karininkais, todėl gauna geresnes algas.

Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorius, socialinių mokslų (psichologijos) daktaras Gintautas VALICKAS:

"Neturėtų net kilti klausimas, ar būtina tokioms tarnyboms turėti psichologų. Jei nėra - situacija nenormali. Kalbos, kad Lietuvoje nėra tokių specialistų, nepakankamai pagrįstos. Gal jų šiuo metu ir nėra daug, bet, jei būtų paklausa, atsirastų ir pasiūla.
Kol kas daug kas priklauso nuo tarnybos vadovo požiūrio. Jei jis supranta reikalo svarbą, samdo profesionalus. Deja, pasitaiko tokių atvejų, kai žmogus įsivaizduoja pats viską geriausiai žinąs. Kita vertus, psichologinių paslaugų teikimas priklauso ir nuo turimų finansinių išteklių. Todėl kariuomenėje šiuo metu psichologinė tarnyba yra labiau išplėtota, palyginti su skurdžia, nuolatinio lėšų trūkumo kankinama policija.
Pasaulinė praktika rodo, kad psichologai padeda pagerinti visos institucijos veiklą. Kai kuriose NATO šalyse, pareigūnams patekus į krizinę situaciją, privaloma susitikti su psichologu. Taip siekiama panaikinti patirto streso padarinius, kurie gali trukdyti atlikti pavestas užduotis ar net kelti grėsmę pareigūno gyvybei. Be to, psichologų profesionalų konsultacijos gali užtikrinti ne tik geresnį tarnybos funkcionavimą, bet ir sumažinti finansines išlaidas.
Teikiant psichologines paslaugas pareigūnams pasaulinėje praktikoje taikomi įvairūs modeliai. Dažnai psichologai dirba pačiose tarnybose, tačiau kartais, kai iškyla konfidencialumo klausimų, arba specifiniams mokymams gali būti samdomi specialistai iš šalies. Psichologinių paslaugų poreikį lemia daug veiksnių. Pavyzdžiui, tai gali būti ne tik patirti kritiniai įvykiai, bet ir einamos pareigos, atliekamos užduotys ir panašiai. Neretai papildomos psichologinės žinios suteikiamos pareigūnams, kurie tiesiogiai vadovauja kariams ar policininkams. Tarkime, jei seržantui kyla įtarimas dėl kario psichologinės būklės, jis gali jį nukreipti pas psichologą. Tai daroma iškilus būtinybei, nuolatinių susitikimų su psichologais "ant sofutės" nebūna".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"