TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šaukimo gairės esminių ginčų nekelia

2015 04 10 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tęsdamas svarstymus dėl privalomosios karo tarnybos Seimas nustatė šauktiniams naujus papildomus reikalavimus ir socialines garantijas.

Vakar Seimas pritarė, kad į privalomąją karo tarnybą būtų šaukiami 19-26 metų vyrai, turintys tinkamą reputaciją. Šauktinių sąrašai bus sudaromi taip, kad į juos proporcingai patektų jaunuolių iš visų šalies regionų. Šauktiniai bus skatinami piniginėmis išmokomis ir galimybe atidėti būsto paskolos mokėjimą iki tarnybos pabaigos. Kad šios nuostatos įsigaliotų, parlamentarams beliko paskutinis balsavimas.

Šauktiniais taps ne visi

Vakar po svarstymo Seimas pritarė Karo prievolės įstatymo pataisoms, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir bazinius karinius mokymus būtų šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai tarnauti galės 18-38 metų asmenys. Atsisakyta nuostatos, pagal kurią karo prievolininkais anksčiau laikyti aukštųjų mokyklų absolventai iki 38 metų. Tai esą diskriminuojantis reikalavimas, be to, baimintasi, kad jis atgrasytų potencialius studentus siekti aukštojo išsilavinimo.

Šauktiniais, be kitų išimčių, negalės būti ne tik įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamajame procese arba atliekantieji bausmę, bet ir atlikusieji laisvės atėmimo bausmę. Norima, kad kariuomenėje būtų kuo mažiau abejotinos reputacijos asmenų, galinčių daryti neigiamą įtaką ir kelti grėsmę ne tik kitiems prievolininkams, bet ir visuomenei.

Seimas nepritarė siūlymui įpareigoti artimuosius ir darbdavius perduoti šaukimą prievolininkui. Numatoma įtvirtinti nuostatą, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių įteikti šaukimą prievolininkui asmeniškai nebūtų įmanoma, šis nurodymas galėtų būti įteikiamas su juo gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, tik jiems sutikus.

Gaus išmokas

Seimas plečia ir socialinių garantijų šauktiniams sąrašą. Pritarta, kad būtų atidedamas būsto kredito įmokų mokėjimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiu. Tačiau apskaičiuotas palūkanas mokėti reikės.

Nuolatinę tarnybą atliekantys ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys asmenys bus skatinami piniginėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tarnybos vertinimą bus kaupiama speciali išmoka. Ji svyruos nuo 76 iki 152 eurų. Savo noru karo tarnybą pasirinkę jaunuoliai gaus ketvirtadaliu didesnes išmokas. Taip pat kas mėnesį šauktinis gaus ir apie 140 eurų buitinėms išlaidoms.

Teigiama, kad nauja skatinimo priemonė leis pasirinkti gautų išmokų panaudojimo būdą, šias lėšas skiriant studijoms ar kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Taip pat tikimasi, kad tai į kariuomenę pritrauks daugiau jaunuolių ir skatins tarnybą atliekančius asmenis siekti kuo geresnių rezultatų.

Minėtos išlaidos bus finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Išbrokuoti siūlymai

Svarstyti ir atskirų parlamentarų siūlymai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė ragino numatyti kur kas trumpesnį - 3 mėnesių - nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos terminą. Jis esą būtų priimtinesnis ir netrikdytų jaunuolių ateities planų bei padidintų asmenų, įgijusių pagrindinį karinį parengimą, skaičių.

Mišrios Seimo narių grupės vadovė Rima Baškienė kritikavo, kad šauktiniai bus atrenkami naudojantis kompiuterine programa, todėl siūlė atsisakyti vadinamojo loterijos principo.

Buvęs „tvarkietis“, dabar Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Mazuronis agitavo projektą papildyti nuostatomis, kad nesant pakankamai savanorių, būtų galima pirmiausia pašaukti nestudijuojančius ir nedirbančius jaunus vyrus.

Socialdemokratas Domas Petrulis siekė, kad karo prievolininkui individualia tvarka galėtų būti atidėta tarnyba, jei jis sumokėtų į valstybės biudžetą Vyriausybės nustatytą įmoką. Šiems ir kitiems siūlymams nepritarta arba patys iniciatoriai juos atsiėmė.

Tinkamos sąlygos

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pabrėžė, kad pataisos numato iš esmės naują šaukimo tvarką. Esą dabar šauktinių dalyvavimas kariuomenėje gerokai skirsis nuo tų, kurie turi dar anos valstybės šauktinių patirties.

„Grįžome prie mišrios kariuomenės modelio, kurio pagrindą sudaro ir sudarys profesionalai, o šauktiniai, atlikdami eilinių karių pareigas batalionuose, mokydamiesi, įgydami specialybę, ne tik užpildys batalionus. Svarbiausia, kad taikos metu paruošime bent triskart didesnes pajėgas mobilizacijai, jei jos prireiktų“, - kalbėjo buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Ji pridūrė, kad turime pradėti diskutuoti apie visuotinę karo prievolę.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, kad jauniems žmonėms yra sudaromos gana patrauklios sąlygos tarnauti. „Devynis mėnesius jauni žmonės, galima sakyti, gaus minimalią algą, nemokamą maitinimą, gerą sportinį ir karinį parengimą“, - kalbėjo politikė. Tačiau ji sukritikavo nuostatą, kad į tarnybą nebus šaukiami nuteistieji. „Esame krikščioniška šalis, bet tiems žmonėms, kurie kadaise nusikalto, uždedamas kryžius, jie negalės eiti ginti savo Tėvynės“, - aiškino B. Vėsaitė.

Stebės visuomenininkai

Iš viso šiemet planuojama pašaukti 3 tūkst. jaunuolių. Pirmiausia bus šaukiami jaunuoliai, kurie patys norės tarnauti. Kaip LŽ informavo KAM atstovai, vakardienos duomenimis, norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą buvo pareiškę 187 asmenys.

Šauktinių sąrašų sudarymo procedūras stebės visuomenininkai. „Tikimės, kad visuomenės atstovai, kurie stebės šauktinių sąrašų sudarymą, padės užtikrinti maksimalų skaidrumą, objektyvumą ir viešumą", - pažymėjo krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Šiandien yra paskutinė diena, kai asociacijos, kurių veikla susijusi su krašto apsaugos sistemos stiprinimu ir visuomenės parengimu gynybai, jaunimo ugdymo ir pilietiniu, patriotiniu auklėjimu, žmogaus teisių gynimu, gali deleguoti savo atstovus stebėti minėtą procesą. Planuojama, kad bus ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 10 visuomenės atstovų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"