TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šaukštai po A.Lukašenkos pietų

2011 03 18 0:00
Judėjimo "Černobylis" pirmininkas P.Paškevičius nuogąstauja, kad palyginti nedideliame regione gali atsirasti net trys naujos atominės jėgainės.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Atominių ambicijų nestokojanti mūsų krašto valdžia deklaratyviai piktinasi gretimų valstybių užmojais Lietuvos pašonėje statyti tokias jėgaines. Pavėluota reakcija itin nuvylė Černobylio siaubą patyrusius vyrus.

Seimas vakar priėmė rezoliuciją, kuria išreiškė susirūpinimą dėl Baltarusijos ir Rusijos planuojamų statyti atominių elektrinių (AE) radiacijos poveikio. Dokumente reikalaujama, kad kaimynės surengtų viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas. Tačiau net dalis parlamentarų pripažįsta, kad protestuoti susizgribta per vėlai.

"Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kai mes Seime klausdavome, ką darys, sakydavo: "Pasaka. Nestatys Baltarusijoje elektrinės." Pasirodo, ne pasaka ir ne sapnas", - priminė "tvarkiečių" frakcijai priklausantis Petras Gražulis.

Ministro balsas tyruose

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio dar užvakar pagarsintas raginimas sušaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį ir jame suformuluoti oficialią bei ryžtingą poziciją dėl Baltarusijos planų netoli Vilniaus statyti atominę jėgainę iki šiol skamba lyg balsas tyruose.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys vakar LŽ negalėjo pasakyti, ar VGT posėdis minėtu klausimu bus rengiamas. "VGT posėdžiai vyksta reguliariai, tačiau šiaip sau svarstyti šio klausimo taryba negali, tam turi būti pasiruošta, surinkta tam tikra medžiaga", - miglotai aiškino jis.

Baltarusijai skirtomis notomis besisvaidanti Lietuvos užsienio reikalų ministerija vakar pranešė, kad gretimos šalies atstovai dar neatsakė į klausimus, kurie kilo perskaičius Baltarusijos pateiktą Poveikio aplinkai vertinimo dokumentą.

Nuvilianti reakcija

Judėjimo "Černobylis" nariai įsitikinę, kad šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje planuojama statyti AE - kaimynų atsakas į nevykusius mūsų krašto energetikos strategų veiksmus. Černobylio katastrofos padarinius likvidavusiems vyrams susirūpinimą kelia ir "bedantė" ar net abejinga Lietuvos valdžios reakcija į esą netikėtą žinią, kad Baltarusija ir Rusija pasirašė sutartį dėl Astravo AE statybos.

"Tai, kas vyksta, yra akivaizdžiausi politiniai žaidimai", - LŽ pareiškė judėjimo "Černobylis" pirmininkas Pranas Paškevičius. Jo tikinimu, klaidų padaryta dar tuomet, kai, sutikusi uždaryti Ignalinos AE, Lietuva neturėjo aiškios vizijos dėl naujos jėgainės. "Gerokai vėliau šiuo klausimu buvo pradėtos derybos su Latvija, Estija ir Lenkija. Kodėl pamiršta Baltarusija? Nejaugi su kaimynais nereikia kalbėtis?" - stebėjosi P.Paškevičius.

Jo nuomone, dabar Baltarusijos vadovai su Lietuva kalba jos pačios užduotu tonu. "Kaip šauksi - taip atsilieps", - sakė P.Paškevičius.

Judėjimo "Černobylis" pirmininkas labiausiai nuogąstavo, kad palyginti nedideliame regione gali atsirasti net trys naujos atominės jėgainės. "Blaškymasis, nesikalbėjimas, protingų derybų nebuvimas, ambicijos prie gero neprives. Atominės elektrinės - ne žaisliukai", - pabrėžė P.Paškevičius.

Jis prisiminė, kaip prieš septynerius metus Lietuvos černobyliečiai kartu su Seimo nariais vyko į 1986 metų balandį visą pasaulį sukrėtusios katastrofos vietą, kad būtų akivaizdžiai įsitikinta - net po poros dešimtmečių radiacijos lygis apylinkėse išliko didelis.

"Niekas taip greitai neišnyksta. Vilnius atsidurs zonoje, kurios gyventojus, įvykus avarijai Baltarusijos elektrinėje, reikės evakuoti", - sakė P.Paškevičius.

Proga priešintis praleista

Judėjimo "Černobylis" Druskininkų komiteto pirmininkas Algis Četrauskas tvirtino netikintis, kad Baltarusija gali pakeisti planus ir nebestatyti Astravo AE. Jo nuomone, Lietuvos valdžios reakcija yra pavėluota. "Investuota daug pinigų į studijas, projektus, parengiamuosius darbus. Tai, kad Lietuvoje vėl pradėta aktyviau kalbėti apie naują elektrinę, situacijos Baltarusijoje nepakeis", - įsitikinęs černobylietis.

Jo teigimu, dabar jau per vėlu baimintis Baltarusijoje turinčios iškilti jėgainės. Tačiau būtina pasirūpinti, kad ji būtų kuo saugesnė. A.Četrauskas vylėsi, kad Lietuvos valdžia nedels kreiptis į atitinkamas tarptautines institucijas.

Vilnietis judėjimo aktyvistas Antanas Turčinas įsitikinęs, kad mūsų krašto vadovai jau praleido progą daryti įtaką Lietuvos pašonėje išdygsiančios jėgainės statybai. "Mano duomenimis, elektrinė jau pradėta statyti, todėl nei mūsų prezidentė, nei Seimas nieko nebegali padaryti. Aktyvių veiksmų reikėjo imtis gerokai anksčiau, o dabar per vėlu. Kaip mane informavo kolegos iš Baltarusijos, statybų aikštelė elektrinei jau paruošta, ten dirba sunkioji technika", - LŽ sakė A.Turčinas.

Ragina prisiminti katastrofą

Kitas judėjimo aktyvistas Alfonsas Rumša buvo dar kategoriškesnis. Šio vyro, 1987 metų balandį ir gegužę dalyvavusio likviduojant Černobylio katastrofos padarinius, manymu, Lietuvos valdžia tiek iki Astravo AE statybos pradžios, tiek dabar demonstruoja visišką abejingumą. "Man nesuprantama tokia jų pozicija. Jie turbūt mano, kad Vilniaus pašonėje statomas paprastas sandėlis", - piktinosi černobylietis.

Jo kolega A.Turčinas teigė negalįs vertinti, ar baltarusiškoji elektrinė kelia kokią nors grėsmę Lietuvai. Esą atominė energetika per 25 metus pažengė toli, todėl baltarusių būsimos jėgainės jis nesiryžtų lyginti su Černobylio reaktoriais.

Užtat A.Rumša ragino nenusiraminti ir prisiminti prieš 25 metus Černobylyje įvykusios avarijos pasekmes. "Apie katastrofą pirmieji paskelbė švedai, mums tuomet niekas tiesos nesakė. Tie 50 kilometrų, kurie skirs Vilnių nuo naujosios baltarusių elektrinės, yra labai mažas atstumas. O juk ten įvykus nelaimei Lietuvos sostinė gali tapti negyvenamu miestu vaiduokliu, kokiu po Černobylio avarijos tapo Pripetė", - niūriausią ateities scenarijų piešė A.Rumša.

Jokios paramos

Likviduojant Černobylio atominėje elektrinėje įvykusios avarijos padarinius LŽ pašnekovai neteko sveikatos. Tačiau paramos iš dabartinės Lietuvos valdžios vyrai tikina nesulaukiantys. "Mes gelbėjome Europą nuo radiacijos, tačiau už tai nieko negavome, tik sveikatą praradome", - skundėsi A.Rumša.

Jam pritarė ir A.Turčinas, bet skųstis gyvenimu nedrįso, nes turi darbą. "Gyvename kaip ir visi lietuviai. Tie, kurie turi darbą, - geriau, tie, kurie jo neturi, - blogiau. Aš šiuo metu darbą turiu, tad ir skųstis neturėčiau teisės", - sakė jis.

Nuo 1986 iki 1990 metų likviduojant Černobylio katastrofos padarinius dalyvavo apie 7 tūkst. vyrų iš Lietuvos, dalis jų jau iškeliavę Anapilin.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"