TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šauktiniai gali sugrįžti

2014 09 30 6:00
Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Sudėtinga geopolitinė padėtis lemia, kad vėl gaivinamos politinės diskusijos apie privalomosios karinės tarnybos reanimavimą. Prieš šešerius metus priimtą sprendimą atsisakyti šauktinių vieni parlamentarai laiko teisingu, kiti jį vadina klaida, kurią jau metas taisyti.

2008 metų rudenį, prieš pat Seimo rinkimus, palaimintas sprendimas Lietuvos kariuomenę formuoti tik iš profesionalų pastaruoju metu vis dažniau atsiduria politinių svarstymų centre. Partijų atstovų nuomonės dėl šauktinių grąžinimo vis dar kardinaliai skiriasi, nors esama ir sąlyčio taškų. Visi sutaria, kad būtina platesnė gynybos žinių ir praktinės patirties plėtra.

Galimybės, kad ateityje, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti einama prie dalinio arba visiško šauktinių grąžinimo į kariuomenę, neatmetė kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Nėra poreikio

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas šiuo metu nemato poreikio grįžti prie privalomosios karinės tarnybos. „Turime pakankamai kariuomenėje norinčių tarnauti žmonių. Būtų neteisinga nesuteikti jiems tokios galimybės ir kviesti tarnauti kitus per prievartą. Šiuolaikiniai karai, Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad profesionalai veikia kur kas geriau nei šauktiniai. Todėl neabejoju, kad toliau reikia stiprinti mūsų kariuomenę, ją modernizuoti, didinti tarnaujančiųjų skaičių“, - LŽ sakė jis.

Anot ministro, tiems, kurie šioje srityje nori įgyti daugiau patirties, rengiami įvairūs baziniai kariniai mokymai, veikia ne viena savanoriška organizacija. „Yra daug galimybių išmokti atlikti pareigą tėvynei“, - įsitikinęs J. Olekas. Jis pridūrė, kad dauguma pasaulio valstybių kaip efektyvesnį pasirinko profesionalių karių kelią. „Mano nuomone, einame teisingu keliu“, - sakė Krašto apsaugos ministerijos vadovas.

Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas prisipažino nesąs prieš šauktinių grąžinimą į kariuomenę. „Šiuo metu tai gal būtų neblogai. Tačiau tuomet reikėtų peržiūrėti visą sistemą. Atkurti patį principą nepakanka. Iš karto reikia galvoti, kiek tai kainuos, kiek realiai galime pašaukti žmonių“, - LŽ sakė komiteto vadovas.

Jis puoselėja idėją pamėginti karinį parengimą įvesti mokyklose, ypač aukštesnėse klasėse „Tada turėtume daugiau žmonių, susipažinusių su kariniu parengimu“, - teigė A. Paulauskas. Pasak NSGK pirmininko, įstatymai ir dabar nedraudžia kviesti į kariuomenę šauktinių. Svarbiausia, kad politikai priimtų sprendimą.

Laikas susitarti

Karšta privalomosios tarnybos šalininkė - Seimo NSGK narė, buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė. Jos nuomone, jau šį rudenį partijos privalėtų susitarti dėl šauktinių grąžinimo. „Kariuomenei trūksta visko, bet labiausiai - karių“, - LŽ sakė parlamentarė. Anot jos, jei nutiktų kokia nors bėda, tarp dabartinės jaunosios kartos atstovų nebūtų gynybai pakankamai gerai parengtų žmonių.

„Reikia plačios politinės diskusijos, rimto partijų susitarimo. Tai turėtume svarstyti šių metų kovą partijų pasirašyto politinio susitarimo kontekste“, - įsitikinusi R. Juknevičienė. Jei šį rudenį Seimas neapsispręs, kaip bus rengiamas kariuomenės rezervas, patvirtinus 2015-ųjų biudžetą viskas nusikels dar metams. Politikės manymu, galimas laipsniško perėjimo prie šauktinių scenarijus. Galima būtų didinti asmenų, savanoriškai dalyvaujančių baziniuose mokymuose, skaičių. Jei jų susirinktų nepakankamai, „įstatymas įjungtų kitą mechanizmą - burtus“.

„Tada būtų šaukiama iš tų jaunuolių, kurie tinka pagal amžių. Manau, kad tai būtų labai skaidrus būdas“, - teigė parlamentarė. Ji prisipažino sulaukianti kaltinimų, kodėl, tapusi ministre, nesugrąžino buvusios tvarkos. „Todėl, kad neturėjau jokio palaikymo, išskyrus savo partijos. Visos kitos jėgos paremti atsisakė, ypač liberalai. Formuojant koalicinę Vyriausybę tai buvo vienas pagrindinių nesutarimų. Kompromisinis sprendimas nuvedė į Konstitucinį Teismą“, - prisiminė politikė. Tačiau, pasak jos, dabar tikrai ne laikas ieškoti kaltųjų, nes aplinkybės tuomet ir dabar visiškai kitos.

Liberalų sąjūdžio lyderio ir frakcijos Seime seniūno Eligijaus Masiulio teigimu, liberalai laikosi nuostatos, kad gerai parengta profesionalų kariuomenė su modernia ginkluote - mūsų gynybos ašis. „Todėl šiuo atveju reikia didinti profesionalų kariuomenės karių skaičių. Manau, kad tam padės ir padidintas krašto apsaugos finansavimas“, - LŽ sakė E. Masiulis.

Jo įsitikinimu, kartu būtina stiprinti ir visas savanoriškas organizacijas, padedančias pasirengti ir išmokti gynybos reikalų. „Per šias organizacijas galima pasiekti, kad šalia profesionalų kariuomenės atsirastų ir nemažas rezervas“, - aiškino politikas.

Trūksta kareivių

Kariuomenės vado J. V. Žuko teigimu, šiuo metu Lietuvos kariuomenei trūksta kareivių. „Tai viena prioritetinių sričių, kurioje imsimės veiksmų. Kitais metais pamažu ketiname sustiprinti sausumos pajėgas į profesinę karo tarnybą priimdami apie 450 naujų karių. Kad tai pasiektume, beveik dvigubai teks padidinti jaunuolių priėmimą į bazinius karinius mokymus - nuo 900 iki 1500“, - LŽ sakė J. V. Žukas.

Jei reikiamas jaunuolių skaičius bus pasiektas savanoriškumo principu, tuomet, anot generolo majoro, pavyks toliau komplektuoti kariuomenę be šauktinių. „Jei šio skaičiaus, kurį laikome minimaliu, nesurinksime, reikės svarstyti ir kitus variantus. Neatmetu galimybės, kad politinei vadovybei siūlyčiau ir dalinį arba visišką šauktinių kariuomenės sugrąžinimą“, - kalbėjo J. V. Žukas.

Konstitucinis Teismas 2009 metais išaiškino, kad šaukimo į kariuomenę atsisakymas neprieštarauja Konstitucijai. Kartu jis konstatavo būtinybę numatyti kitas veiksmingas karo prievolininkų parengimo priemones, užtikrinančias tinkamą piliečių parengimą vykdyti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo ginkluoto užpuolimo.

Priminsime, kad 2014 metų kovo 29 dieną partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo kasmet nuosekliai didinti krašto apsaugai skiriamas lėšas, kad 2020 metais jos pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Liepą šiam tikslui papildomai buvo skirta 130 mln. litų. Praėjusią savaitę valdantieji sutarė krašto apsaugos finansavimą didinti 400 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"