TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šauktinių grąžinimas žada mūšį Seime

2015 03 05 6:00
Politikai tikisi, kad krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas dar pateiks išsamesnių argumentų šauktinių klausimu, kai jis pasieks Seimą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybei vakar pritarus šaukimui į privalomąją pradinę karo tarnybą, apsispręsti dėl šauktinių grąžinimo turės Seimas. Parlamentarai neslepia, kad šis klausimas pareikalaus itin karštų diskusijų.

Kariuomenės principinės struktūros 2015–2020 metais ir ribinių skaičių įstatymo pakeitimus per Seimo pavasario sesiją siūloma svarstyti skubos tvarka. Planus jau šį rudenį į batalionus pakviesti pirmuosius šauktinius parlamentarai vertina nevienareikšmiškai - abejonių kyla tiek valdantiesiems, tiek opozicijos atstovams.

Tikisi palaikymo

Krašto apsaugos ministerijos siūlymu jau šįmet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą turėtų atlikti nuo 3 iki 3,5 tūkst. karių. Skaičiuojama, kad šauktiniams parengti šiemet reikėtų 20 mln. eurų. Šaukimas vyktų pagal Karo prievolės įstatymą. Tačiau jau dabar aišku, kad atsiras ne vienas siūlymas jį koreguoti.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas vakar nebuvo linkęs prognozuoti, kaip Seimas apsispręs dėl privalomosios karo tarnybos. Jis pažymėjo, kad Darbo partijos (DP) pirmininkė Loreta Graužinienė ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius neprieštaravo dėl laikino šauktinių kariuomenės grąžinimo. „Manau, pagrindinėms politinėms jėgoms pritariant, turėtų palaikyti ir kitos Seimo frakcijos, nes juk visi suprantame, kad padėtis yra nepaprasta, todėl reikia ypatingų sprendimų“, - kalbėjo jis.

Vis dėlto net Seimo socialdemokratai šio klausimo dar nesvarstė. „Kalbėjausi su atskirais partijos bičiuliais. Yra įvairių nuomonių, bet dauguma palaiko ir supranta situaciją“, - LŽ tvirtino J. Olekas.

Jis užsiminė, kad gali būti panaikintos išimtys, kurios nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atleidžia politikus. J. Oleko teigimu, galbūt bus koreguojamas ir į kariuomenę kviečiamų vyrų amžius. „Manau, galėtume apsiriboti jaunuoliais nuo 19 iki 26 ar 28 metų“, - sakė jis.

Esą šauktiniai galėtų būti atrenkami ne tik pagal amžių ir sveikatos būklę, bet ir pagal šeiminę padėtį. „Jeigu šeima augina du ar daugiau vaikų, ji tikrai galės auginti kitą gynėjų kartą“, - pabrėžė J. Olekas.

Yra neatsakytų klausimų

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė neabejojo, kad opozicinė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija palaikys privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimą. „Dėl kitų Seimo frakcijų nežinau, bet, tikiuosi, ir Lietuvos kariuomenės vadas, ir krašto apsaugos ministras labai argumentuotai viską išaiškins. Dabar labai trūksta informacijos. Diskusija prasidės, kai siūlymas pasieks Seimą“, - LŽ aiškino ji.

R. Juknevičienė vylėsi, kad socialdemokratų ir "darbiečių" vadovai tesės pažadus ir įtikins savo partijų kolegas dėl būtinybės grąžinti šauktinių kariuomenę. Parlamentarės teigimu, priėmus principinės kariuomenės struktūros pakeitimus, bus galima svarstyti ir apie Karo prievolės įstatymo taisymą. R. Juknevičienė mano, jog reikia tiksliau apibrėžti šauktinių amžių, sustiprinti skatinimo priemones, kurios bus taikomos karo prievolininkams.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis LŽ prisipažino, kad jam kilo nemažai klausimų dėl planuojamos privalomosios pradinės karo tarnybos atkūrimo. „Aiškėja, jog atsiranda tam tikri šauktinių parinkimo kriterijai, nors iš pradžių kalbėta, kad visa tai bus daroma atsitiktine tvarka. Antra, manome, kad kariuomenė turi būti paremta savanorystės principu. Taip pat kyla klausimų, kodėl toks sudėtingas yra profesionalios kariuomenės komplektavimas“, - dėstė jis.

Nepasitarė su partneriais

Valdančiajai koalicijai priklausantys „tvarkiečiai“ itin skeptiškai vertina siūlymą grąžinti šauktinius. „Yra daug sąmyšio, o naudos visiškai nematau“, - LŽ tvirtino partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Kęstas Komskis.

Aptarti privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimo klausimą "tvarkiečiai" vakar vakare rinkosi į partijos valdybos posėdį. „Gaila, kad koalicijos partneriai tokį sprendimą priėmė nepasitarę su kitais. Aš ir kiti kolegos norėtume, jog tokiais svarbiais klausimais būtų atsiklausiama žmonių per referendumą“, - kalbėjo K. Komskis.

Parlamentaras kritikavo tai, kad šauktinius numatoma atrinkti loterijos principu. K. Komskio įsitikinimu, kariuomenė turi būti formuojama savanoriškai. „Pasisakau už profesionalią kariuomenę, nes šiandien vyksta visiškai kitoks karas. Mums reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Juk ir ginkluotę perkam tokią, kuri reikalauja profesionalios priežiūros", - sakė jis.

Anot K. Komskio, abejojančiųjų dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo yra ir kitose Seimo frakcijose. „Galbūt šiandien nepopuliaru apie tai kalbėti“, - pridūrė politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"