TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šauktinių tarnyba keičia gyvenimą

2016 02 24 6:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Praėjusį rudenį nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmieji pradėję jaunuoliai jau po vieno kito mėnesio paliks Lietuvos kariuomenės dalinius. Tarp jų bus ir iki savanoriškos tarnybos Islandijoje dirbusi komunikacijos specialistė Julija Daugėlaitė bei 17 metų Šveicarijoje gyvenęs ir net lietuvių kalbą kiek primiršęs Aivaras Mataitis. Tačiau tolesnės savo ateities jiedu jau neįsivaizduoja be kariuomenės.

23 metų J. Daugėlaitė ir 22-ejų A. Mataitis – Lietuvos kariuomenės savanoriai, dėl tarnybos ne taip seniai atsisakę ramaus gyvenimo užsienyje ir perspektyvų ten siekti dar didesnės profesinės sėkmės. Dabar šie jaunuoliai tikina esantys pasiryžę visą savo gyvenimą susieti su krašto apsauga.

Pasirinkimu nenusivylė

J. Daugėlaitės ir dar kelių savanorystę kariuomenėje pasirinkusių merginų tarnyba Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje beveik nesiskiria nuo šauktinių vaikinų – tokia pati uniforma, tokia pati dienotvarkė, tokie patys reikalavimai fiziniam ir teoriniam pasirengimui. Vienintelė dailiosios lyties atstovių privilegija ta, kad jos turi atskirą savo dušą, prie kurio niekada nesusidaro eilės – ne taip, kaip vaikinams.

„Po komunikacijos mokslų – kūrybinių industrijų – studijų Gedimino technikos universitete išvykau dirbti į Islandiją. Darbavausi Reikjavike tarptautinių filmų festivalių organizavimo komitete. Tačiau visada jaučiau ir žinojau, kad tai tėra laikina stotelė patirčiai įgyti. Visuomet troškau grįžti į Lietuvą. Taip jau sutapo, kad tuo metu buvo galimybė registruotis savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Tiesiog spontaniškai nusprendžiau pabandyti“, – LŽ pasakojo J. Daugėlaitė.

Tiesa, dar jai sėdint mokyklos suole kirbėjo mintis po abitūros stoti į Lietuvos karo akademiją, bet tuomet tam dar trūko ryžto. Todėl pernai, kai prasidėjo savanorių registracija į šauktinių kariuomenę, mergina nutarė save išbandyti. Iki tol apie kariuomenę ji daugiau žinojo tik iš kino filmų.

„Dabar matau, kad tai visiškai kitokia patirtis. Ji niekur nedings, pravers visur. Manau, jog disciplina, tvarka, organizuotumas, motyvacija, užsibrėžto tikslo siekimas, patriotizmas – vertybės, kurios bus naudingos bet kurioje situacijoje civiliniame gyvenime“, – įsitikinusi J. Daugėlaitė.

Kito kelio nematė

17 metų Šveicarijoje su mama gyvenęs A. Mataitis prisipažino, kad jau būdamas kokių dešimties norėjo tapti kariškiu. Berniukas visko prisigalvodavo. Tačiau ūgtelėjęs suprato, kad įgyvendinti savo svajonę nėra taip paprasta. Nors Šveicarijoje gyveno nuo penkerių metų, ten augo, mokėsi, bet išliko Lietuvos, o ne Šveicarijos pilietis. Todėl šios šalies kariuomenėje tarnauti niekaip negalėjo. Be to, traukė Lietuva, kurioje buvo likęs tėtis bei daug artimų giminių.

„Į Lietuvą atvažiuodavome atostogauti. Man taip patikdavo, kad nesinorėdavo išvažiuoti. Šveicarijoje iš tiesų labai gražu ir gera gyventi, tačiau laimė – ne pinigai. Nors ten jau buvau adaptavęsis, mane traukė Lietuva. Ta trauka buvo tokia stipri, kad žinojau, jog anksčiau ar vėliau vis tiek grįšiu“, – kiek sunkiau rinkdamas lietuviškus žodžius pasakojo A. Mataitis.

Kai apie sumanymą važiuoti į Lietuvą ir tarnauti kariuomenėje Aivaras prasitarė mamai, ši tokiam sūnaus žingsniui nelabai pritarė. Perspėjo, kad gyvenimas Lietuvoje nėra rožėmis klotas – kur kas sunkesnis nei Šveicarijoje. Sunku susirasti darbą, sunku uždirbti pinigus, o ir darbo užmokestis kur kas menkesnis nei Šveicarijoje, kur A. Mataitis galėtų dirbti turėdamas elektriko bei dažytojo profesijas.

„Traukė tarnyba kariuomenėje ir Lietuva, todėl kito pasirinkimo tiesiog nebuvo. Ir dėl to dabar visiškai nesigailiu. Pats apsisprendžiau, nes tai mano gyvenimas, o ne mamos. Jei suprasiu klydęs, tuomet galėsiu drąsiai sau pasakyti, kad pats suklydau. Ir nekaltinti kitų, kad jie man nurodė klaidingą kelią“, – kalbėjo vaikinas.

A. Mataitis taip pat neslėpė, kad Šakių rajone gyvenantis tėvas dėl sūnaus apsisprendimo grįžti į Lietuvą apsidžiaugė, tačiau pasirinkimas tarnauti Lietuvos kariuomenėje jam pasirodė kiek keistokas. Vis dėlto tėvas neprieštaravo. Juolab kad tai leidžia jiems kur kas dažniau susitikti ir matytis, nei Aivarui gyvenant Šveicarijoje. „O mama atvažiuos manęs aplankyti. Tai nėra taip sudėtinga“, – tikino A. Mataitis.

Manė patirsiantys sunkumų

Tiek J. Daugėlaitė, tiek A. Mataitis Lietuvos kariuomenėje – ne naujokai. Jų tarnyba jau persirito į antrą pusę. Juodu tvirtino, kad tarnyba yra kiek lengvesnė, nei tikėjosi eidami į Lietuvos kariuomenę.

„Įsivaizdavau, kad tai bus didžiulis ištvermės patikrinimas. Tačiau paaiškėjo, kad tie fiziniai išbandymai yra palyginti lengvi. Žinoma, pratybos lauke, miške nėra lengvos, bet tai tikrai nėra per sunku“, – sakė A. Mataitis. Vaikinas pripažino, jog prieš tarnybą kariuomenėje aktyviai sportavo – septynerius metus lankė karatė užsiėmimus, taip pat daug slidinėjo, plaukiodavo.

Tuo metu J. Daugėlaitė pasakojo, jog einant tarnauti į kariuomenę ją slėgė kiek kitokios dvejonės. „Buvau prisiklausiusi visokių gąsdinimų, todėl įsivaizdavau, kad tikrai bus kur kas sunkiau – tiek fiziškai, tiek psichologiškai, gal net bus kokių nors patyčių. Tačiau čia aplinka tokia, kad jokių baimių jau nebeliko“, – prisipažino Julija.

Anot merginos, nors fiziniai, praktiniai bei teoriniai užsiėmimai vienodi vaikinams ir merginoms, ji nejaučianti, kad merginos nors kuo būtų silpnesnės. J. Daugėlaitė tikino pastebinti, jog merginos kai kada net lenkia vaikinus. „Nemenkinu vaikinų, bet kai šalia tarnauja merginų, jie labiau stengiasi, net susidaro savotiška konkurencija, tik gerąja prasme“, – kalbėjo mergina.

Ji pažymėjo nesijaučianti esanti kuo nors išskirtinė tarp 80 vaikinų savo kuopoje, kaip ir kitos privalomąją pradinę karo tarnybą Marijampolėje atliekančios merginos. Jų iš viso yra devynios.

Su kariuomene žada nesiskirti

Abu LŽ kalbinti jaunuoliai neslėpė, kad kaip savanoriai ištarnavę devynis mėnesius ir baigę privalomąją pradinę karo tarnybą jie norėtų likti Lietuvos kariuomenėje.

„Šie tarnybos mėnesiai tik patvirtino mano pasiryžimą būti kariu. Todėl norėčiau toliau likti tarnauti“, – atviravo Aivaras. Jis vylėsi, kad galbūt Lietuvos kariuomenei bus naudingos ir jo civiliniame gyvenime įgytos specialybės. Juolab kad dabar A. Mataitis tarnauja logistikos batalione, kuriame rengiami būtent šios srities kariuomenės specialistai. Jeigu vaikinui nepavyktų surasti tarnybos vietą šiame batalione, bandytų įsitvirtinti kuriame nors kitame Lietuvos kariuomenės padalinyje.

Panašią savo ateities viziją regi ir Julija. Merginos teigimu, eidama tarnauti net nesitikėjo, kad jai, „laisvųjų menų“ atstovei, patiks kardinaliai kitokia aplinka, kariška disciplina. Tačiau patarnavus keletą mėnesių viskas aukštyn kojomis apsivertė.

„Jau galiu drąsiai pasakyti, kad savo veiklą ir po privalomosios tarnybos įsivaizduoju jei ne tarnaujant profesionalioje kariuomenėje, tai bent jau susijusią su krašto apsauga“, – tikino J. Daugėlaitė. Ji taip pat vylėsi ateityje galėsianti pasinaudoti ir civiliniame gyvenime įgyta profesija. Mat kariuomenėje reikia ir komunikacijos specialistų, gebančių būti tarpininkais tarp kariuomenės ir kitų organizacijų bei visuomenės.

Priklauso nuo norų

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje nuolatinę privalomąją pradinę tarnybą atlieka 3 tūkst. 2015 metų šaukimo karių. Beveik visi tarnybos būdą pasirinko savo noru arba, patekę į šaukimo sąrašus, pareiškė norą atlikti ją pirmumo tvarka. Tarp atliekančiųjų privalomąją tarnybą yra ir 78 merginos, kurios pačios pasiprašė būti priimamos. 19 jaunuolių iki tarnybos Lietuvos kariuomenėje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę užsienio valstybėse.

Kaip LŽ informavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus specialistai, baigę privalomąją tarnybą jaunuoliai galės siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje. Šiuo metu jau vyksta susitikimai su kariais, kurių metu pristatomos tarnybos profesinėje karo tarnyboje galimybės, šauktiniams sudaromos palankios sąlygos pradėti stojimo į profesinę karo tarnybą procedūras. Tikėtina, jog šauktiniai bus priimami į jų išsilavinimą atitinkančias pareigas – jie galės tarnauti ryšininkais, paramedikais, mechanikais, informatikais. Kiekvienu konkrečiu atveju bus sprendžiama individualiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"