TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Saulėlydžio tamsa skandina archyvus

2009 04 20 0:00
Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius D.Žižys ironizuoja, kad naikindami archyvus tikrai išgarsėsime kaip "drąsus kraštas".
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Saulėlydžio komisija sumanė tokią krašto archyvų reformą, kurią mokslininkai vadina archyvų naikinimu. Iš 15 valstybės archyvų siūloma palikti tik du.

Darbo grupė Lietuvos archyvų departamento (LAD) atliekamoms funkcijoms, tolesnės veiklos tęstinumui nagrinėti ir vietai valstybės valdymo sistemoje nustatyti praėjusią savaitę pristatė du numatomo reorganizavimo variantus.

Siekia taupyti.

Pagal pirmąjį LAD būtų suteiktas įstaigos prie Teisingumo ministerijos statusas ir optimizuojamos pavaldžios įstaigos. Siūloma struktūra - Lietuvos centrinis valstybės archyvas (prijungiamas Lietuvos valstybės naujasis archyvas bei Lietuvos literatūros ir meno archyvas), Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, 4 teritoriniai archyvai (prijungiant apskričių 6 archyvus). Šiuo atveju būtų sutaupyta apie 320 tūkst. litų. Antras variantas - reorganizuoti LAD į Nacionalinę dokumentų ir archyvų tarnybą prie Teisingumo ministerijos. Siūloma sutelkti valstybinę archyvų sistemą į vieną įstaigą su struktūriniais padaliniais - archyvais. Tokio pasiūlymo pranašumai: centralizuojamos vidaus administravimo funkcijos, išlieka reikiamas įstaigos statusas kontrolės funkcijoms vykdyti, sutaupoma apie 900 tūkst. litų. Komisija pripažino ir galimus trūkumus - padidėjusias reorganizavimo išlaidas, laikinai sutrikdytą 16 įstaigų darbą, vėluojantį Europos Sąjungos lėšų panaudojimą vykdant projektus.

Saulėlydžio komisijos posėdyje būta kur kas radikalesnių užmojų. Pavyzdžiui, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė siūlė palikti tik du archyvus: Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir Lietuvos ypatingąjį archyvą. Archyvų stambinimui pritarė ir vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Diskutuota dėl popierinių dokumentų atsisakymo ir apie tai, kad pereinant prie elektroninių duomenų kaupimo turėtų būti sprendžiamas patalpų klausimas.

Nedrįso net sovietai

"Tokio archyvų naikinimo nedrįso vykdyti net sovietai. Galėtume pelnytai vadintis drąsia šalimi, kuri pirmoji sunaikino savo archyvus, istorinę atmintį", - LŽ komentavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys. Jo teigimu, taupymo, biurokratijos mažinimo idėja archyvų sistemos reformos atveju visiškai apversta aukštyn kojomis. Esą prie Teisingumo ministerijos prijungtas monstras tik dar labiau padidintų biurokratų, o ne archyvuose dirbančių mokslininkų skaičių.

Kelios dešimtys krašto mokslininkų praėjusį penktadienį skubiai raitė savo parašus po kreipimusi "Dėl valstybės archyvų naikinimo". Jame pabrėžiama, kad Saulėlydžio komisijos siūlymas Vyriausybei naikinti valstybės archyvus yra nesuvokiamas ir neracionalus.

Kreipimosi autoriai įsitikinę, kad galima paversti teritorines įstaigas, kurioms tenka vienodos funkcijos, struktūriniais padaliniais. Tačiau 15 valstybės archyvų, saugančių Lietuvos istorijos ir kultūros paveldą, atlieka skirtingas funkcijas ir yra unikalūs. Valstybės archyvuose saugomi dokumentai atspindi Lietuvos valstybingumo istoriją nuo valstybės ištakų iki šių dienų. Tai unikalus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, kovų už laisvę ir nepriklausomybę, kultūros ir istorijos dokumentų, kino, foto, garso paveldas. Valstybės archyvai atlieka ir kultūros įstaigoms būdingas švietėjiškas, pilietiškumo ir tautinės savimonės ugdymo funkcijas.

"Įgyvendinusi komisijos siūlymą Lietuva taptų vienintele šalimi Europoje, kuri neturi valstybės archyvų kaip įstaigų - valstybingumą įrodančių šaltinių saugotojų. Manome, kad mechaniškas archyvų jungimas yra tolygus dešimtmečiais kurto ir sėkmingai veikiančio valstybės archyvų tinklo griovimui. Tokiu būdu sutaupytos lėšos nekompensuos padarytos žalos archyvams, juose saugomiems dokumentams ir piliečių galimybėms naudotis informacija. Toks sprendimas neracionalus ir vadybiniu požiūriu", - rašoma kreipimesi.

Virto tualetiniu popieriumi

LŽ kalbintas Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas nerimauja, ar reformuojant jautrią archyvų sistemą neatsitiks taip, kaip su vidaus reikalų sistemos archyvais. Jie prieš kelerius metus "racionaliai" išvežti perdirbti į tualetinį popierių.

Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša stebėjosi, kaip nieko bendra su archyvais neturintys žmonės per kelias dienas gali sugriauti dešimtmečiais kurtą sistemą. "Jei jau norima taupyti, tai reikia mažinti LAD biurokratus", - tvirtino jis.

Suprasdami sunkią valstybės padėtį, mokslininkai siūlo mažinti archyvų finansavimą, bet nenaikinti efektyviai veikiančio valstybės archyvų tinklo.

Šventas reikalas

Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis, nedalyvavęs minėtame posėdyje, LŽ tvirtino, kad "valstybės archyvai yra šventas dalykas ir niekas nesiruošia naikinti tautos atminties". Pasak V.Milaknio, vien techninis jungimas biurokratų skaičių gali sumažinti apie 30 procentų. "Pastatai, fondai liks savo vietose, tačiau neliks direktorių, pavaduotojų, buhalterių", - tikino jis. Tačiau V.Milaknis pripažino, jog pagrindo nerimauti, kad dalis archyvų gali virsti tualetiniu popieriumi, esama. "Privalome užtikrinti, kad taip neatsitiktų", - žadėjo Saulėlydžio komisijos pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"