TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Šauliai pakliuvo į mokesčių pinkles

2016 04 20 6:00
Audronius Ažubalis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lėšas nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams renkanti Lietuvos šaulių sąjunga dalį pinigų atideda mūsų šalies biudžetą pildančiam pelno mokesčiui, nes kitaip esą elgtis negalinti. Tuo metu politikai ir valdininkai aiškina pirmąkart girdintys apie tokias šaulių problemas.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) skaičiuoja per kelerius metus paramai atseikėjusi 12,5 tūkst. eurų, tad pelno mokesčiui atsidėjo 15 proc. minėtos sumos – apie 1900 eurų. LŠS nepatenka į atitinkamus paramos gavėjų ar teikėjų sąrašus Ukrainoje, o paramos gavėjai, paramą panaudoję ne įstatuose numatytai veiklai, apmokestinami pelno mokesčio 15 proc. tarifu.

Kyla klausimas, ar Lietuvos politikai, nuolat deklaruojantys visokeriopą paramą Ukrainai, padarė viską, kad paramos teikimo procesas būtų sklandesnis.

Finansų ministerija nepagelbėjo

Į trečią, kaip patys sako, misiją Ukrainoje netrukus išvyksiančių šaulių paramos ukrainiečiams grupės vadovas Haroldas Daublys LŽ apgailestavo, kad paramos apmokestinimo klausimas – keblus. Jo žodžiais, LŠS iki šiol dalį pinigų atideda mokesčiams, mat anksčiau ar vėliau parama gali būti pripažinta kaip ne pagal paskirtį panaudotos lėšos. Tokiu atveju nuo atitinkamos sumos tektų mokėti pelno mokestį.

„Lėšos, už kurias perkame paramą, jau apmokestintos – jas surenkame iš fizinių asmenų. Suprantu motyvus. Griežta tvarka reikalinga, kad įmonių pinigai nebūtų plaunami per paramą. Kreipėmės į Finansų ministeriją, kad mums būtų padaryta išimtis, tačiau buvome informuoti, jog ji negali to padaryti, nes mūsų organizacijos Ukrainoje esančiame įmonių, kurios gali įsivežti humanitarinę pagalbą, sąraše nėra“, – aiškino H. Daublys.

LŠS atstovo tikinimu, Ukrainoje paramos importas sugriežtintas. Nors paramos gavėjų daug, pagalbai iš užsienio taikomi specialūs reikalavimai. „Yra oficialus sąrašas, o jame mūsų organizacijos nėra“, – sakė H. Daublys.

Jis pridūrė, kad pagal Lietuvos įstatymus paramą galima teikti tik Europos Sąjungos subjektams, turintiems paramos gavėjo statusą, o parama, suteikta trečiosioms šalims, pripažįstama kaip ne pagal paskirtį panaudotos lėšos.

„Taigi dabar atidedame 15 proc. paramos vertės, ir kai ateis patikrinimo metas, turėsime sumokėti. Štai tokia tvarka, kadangi dirbame pagal įstatymus, pajamuojame visas gautas lėšas, vykdome legalią veiklą. Laukia gana nemaži papildomi mokesčiai“, – dėstė LŠS atstovas.

Politikas bandytų aiškintis

Į pirmąją misiją LŠS atstovai vyko pernai balandį – vienai ukrainiečių brigadai buvo pristatytas šarvuotas autobusiukas. Prieš savaitę grupė antrą kartą išvyko į Ukrainą – nugabeno paramą, skirtą kraujo centrų įrangai atnaujinti. Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko sričių kraujo centrus pasiekė trys kraujo vamzdelių užlydymo įrenginiai ir penki svarstyklių-maišyklių vienetai.

Konfliktas Ukrainoje tęsiasi ilgus metus, todėl LŠS atstovui keista, kad politikai paramos apmokestinimo niuansų nebandė patobulinti. „Ir tai sena problema, o juk ir su pačia parama nėra paprasta“, – apgailestavo H. Daublys.

Vienas paramos Ukrainai strategijos autorių, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis LŽ tikino apie tokias problemas girdintis pirmą kartą. „Tiesiog esama kažkokio nesusiorganizavimo. Ir kai į Lietuvą būdavo atvežama labdara, kildavo daug diskusijų, kodėl ji apmokestinama. Taip yra, tokia tvarka. Bet jeigu yra numatyti kokie nors fondai arba legalūs būdai, kaip nemokėti, tiesiog reikia tvarkytis. Manęs niekas apie tai neinformavo. Gerbiu iniciatyvą, tad jeigu šauliai kreiptųsi, pabandyčiau išsiaiškinti“, – sakė parlamentaras.

Kartu jis tvirtino, kad paramos teikimas Gruzijai esą buvo neapmokestinamas. „Vadinasi, gerų norų neužtenka, reikia ir organizacinių gebėjimų – žmonės nežino būdų, kaip galima tinkamai įforminti krovinį, ir dėl to nukenčia. Bandysime padėti. LŠS aktyvistai kviečia rinkti paramą ir aukoti ukrainiečiams, o dėl mokesčių man niekas nesiskundė“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Dar 2014 metų rudenį Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetai patvirtino Lietuvos paramos Ukrainai strategiją, tarp kurios priemonių – ir humanitarinė pagalba nuo karo veiksmų nukentėjusiems kariams bei jų šeimoms, parama jaunimo švietimui ir t. t.

Turėtų kreiptis į VMI

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas Darius Buta LŽ aiškino, kad LŠS dėl paramos apmokestinimo reikalų derėjo konsultuotis su VMI, o ne Finansų ministerija. „Jei ten labdara ir parama, jei ji atitinka standartus, inspekcija vadovaujasi turinio prieš formą principu ir jokių mokesčių gali nereikti mokėti“, – tikino jis.

VMI atstovas svarstė, kad galbūt LŠS galėtų ieškoti kitų būdų teikti paramą, kad nereikėtų galvoti apie papildomas išlaidas, – pavyzdžiui, Ukrainoje ieškoti partnerių, įrašytų į šaulių minimą specialų sąrašą.

„Specialūs sąrašai tam ir yra, kad parama nebūtų piktnaudžiaujama ir ją teikiant sukčiaujama. Jeigu bet kas pradės rinkti paramą, labdarą, gali susidaryti tokia situacija, kai kokia nors organizacija ją pasiims sau ir tiesiog nurodys, kad išvežė kitai organizacijai. O tada gaudyk vėją laukuose“, – kalbėjo D. Buta.

VMI duomenimis, pernai šalies gyventojai, skyrę 2 proc. gaunamų pajamų, LŠS parėmė per 14 tūkst. eurų suma. Tai yra keturiskart daugiau nei parama, gauta užpernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"