Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Sauliaus Skvernelio atkirtis prezidentei

 
2017 06 30 17:28
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį atsikirto prezidentei Daliai Grybauskaitei, apkaltinusiai Vyriausybę arogancija ir reformų vykdymu neįsiklausant į kritiką.

Tiesiogiai neminėdamas D.Grybauskaitės pavardės, S.Skvernelis pareiškė, kad „pastaruosius aštuonerius metus buvo pasirinkta pozicija stebėti iš šalies, vertinti, kritikuoti – tačiau realiai nieko iš esmės nedaryti“.

Liepą sueina aštuoneri metai, kai D.Grybauskaitė eina prezidentės pareigas.

Ministro pirmininko teigimu, reformos, kurias įgyvendina jo vadovaujama Vyriausybė ir valdančioji dauguma, Lietuvai yra gyvybiškai būtinos ir reikalingos.

„Nebent ir toliau mes norime būti kitų civilizuotų valstybių užnugaryje, pačiame dugne, be jokios vilties pakilti. Nebent toliau norime tik bejėgiškai dūsauti ir skėsčioti rankomis dėl to, kad viskas valstybėje apleista ir iškreipta, kad veši nepotizmas, korupcija, protekcionizmas, dvigubi standartai, neūkiškumas, neefektyvus valdymas, nelegalūs susitarimai, procesų imitavimas, grynųjų pinigų nešiojimas alkoholinio gėrimo dėžutėse ir puokštė kitų blogybių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė premjeras.

Jo teigimu, reformas, kurių ėmėsi ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma, reikėjo pradėti jau prieš du dešimtmečius, bet „anksčiau niekas arba nesiryžo, arba nepajėgė jų padaryti“.

Ministras pirmininkas tikino, kad dialogas su visuomene vyksta visais svarbiais klausimais.

„Mes kalbamės ir kalbėsimės su žmonėmis. Kalbėjomės tobulindami Darbo kodeksą – Trišalėje taryboje žmonėms atstovavo profesinės sąjungos, kurios pritarė kodekso pakeitimams. Kalbėjomės ir tebesikalbame su visų be išimties aukštųjų mokyklų bendruomenėmis, urėdijų vadovais ir miškininkais“, – teigė S.Skvernelis.

Jo teigimu, pasirinktas urėdijų pertvarkos modelis yra kompromisinis.

„Miškininkų interesai apsaugojami – girininkams, eiguliams ir kitiems mišku tiesiogiai besirūpinantiems atleidimai negresia. Priešingai, numatyta didinti jų atlyginimus. Bet nebegalime toleruoti 42 atskirų „kunigaikštysčių“ neūkiškiškumo ir savivalės“, – rašo premjeras.

Jo teigimu, diskutuojant dėl aukštojo mokslo reformos nereikia apsimetinėti, jog nepastebima, kaip žlunga dabartinis tinklas.

„Tokia beviltiška situacija, kai aukštojo mokslo sistema tarnauja tik pati sau, o ne visuomenės ateičiai, kai universitetai priversti galvoti ne apie kokybę, o apie išgyvenimą laukinės „rinkos“ sąlygomis, susidarė dėl visų iki šiol Lietuvai vadovavusių neveiklumo ir neryžtingumo. Sprendimus reikėjo priimti laiku, tuomet dabar netektų desperatiškai gelbėti situacijos“, – teigė S.Skvernelis.

„Su kuo dialogas yra tikrai neįmanomas ir neprasmingas – tai su žmonėmis, kurie ilgus metus nebaudžiami vykdė neskaidrią veiklą ir iš jos pelnėsi. Kurie tai daro iki šios dienos. Kurie bijo netekti nelegalios asmeninės „gerovės“. Su tokiais mūsų kalba bus trumpa. Šių asmenų pasipriešinimas ir nepritarimas reformoms nė kiek nestebina, tačiau tokie žmonės mūsų tikrai nesustabdys“, – įrašą baigė premejras.

Keliomis valandomis anksčiau prezidentė pareiškė, kad Vyriausybė vykdydama reformas demonstruoja politinę aroganciją, ir paragino taisyti Darbo kodeksą darbuotojų naudai.

„Tai yra politinė arogancija, kurią demonstruoja tiek Vyriausybė, tiek valdančioji dauguma“, – žurnalistams sakė šalies vadovė.

Pasak D.Grybauskaitės, svarstant Darbo kodeksą vyko tik derybų imitacija, o pažadai geriau apsaugoti darbuotoją liko neįgyvendinti.

„Kai nekalbame su žmonėmis, kai paliekame darbuotojus prieš stipresnį – tai yra verslo atstovus – be pagalbos Trišalėje taryboje, kai politikai mėgina pasislėpti ir paslėpti savo atsakomybę už Trišalės tarybos nugarų – tai koks pasitikėjimas gali būti tokiu Darbo kodeksu? Aišku, jis taisytinas ir jį reikės taisyti“, – sakė prezidentė.

Naujasis Darbo kodeksas įsigalioja šeštadienį. Jo rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai perspėja, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą iš darbo.

BNS užsakymu gegužę tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, kad Darbo kodeksui pritaria tik 10 proc. respondentų. 45 proc. apklausos dalyvių teigė reformai nepritariantys, likusieji neturėjo tvirtos nuomonės.

D.Grybauskaitės vertinimu, darbo santykių, aukštojo mokslo bei urėdijų pertvarkos buvo pradėtos klaidingai ir sukėlė gyventojų nepasitenkinimą „ne tik dėl turinio elementų, bet ir dėl to, kaip tai buvo daroma“.

„Darant bet kokias reformas pirmiausia būtina žinoti, ko nori. Antra, įtikinti visuomenę ir su ja kalbėtis, girdėti, ką sako kiti. Tik radus konsensusą ir kompromisą eiti su rimtomis reformomis. Dabar daroma atvirkščiai“, – kalbėjo prezidentė.

Ji sakė matanti sprendimų priėmimą „buldozeriu“ ir perspėjo, kad „neradus pritarimo visuomenėje, visos reformos yra pasmerktos“.

„Toks vaizdas, kad valdančiajai daugumai ir Vyriausybei kartais atrodo, jog užtenka, kad jie žino, ko nori, kad kitų nuomonė nesvarbi, įtikinėti kitų nereikia“, – teigė D.Grybauskaitė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"