Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Sauliaus Skvernelio ir Gintauto Palucko žodžių dvikova: kuris laimėjo?

 
LŽ montažas

„Toks grubesnis premjero Sauliaus Skvernelio atsikirtimas viešojoje erdvėje – jau nebe pirmas. Kita vertus, jam, kaip populiariausiam šalies politikui, reikia stengtis nuolatos atkreipti į save dėmesį, o išrinktajam socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui – parodyti, kad jis vertas kur kas daugiau nei Vilniaus vicemero posto. Todėl jų pastarųjų dienų žodžių dvikova – ne kas kita, kaip viešųjų ryšių akcija arba komunikacija, kokios jau seniai nesame girdėję“, – S. Skvernelio ir G. Palucko bendravimo ypatumus įvertino viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

Įtampai kiek atslūgus, trečiadienį vis dėlto įvyko premjero ir išrinktojo Socialdemokratų partijos vadovo susitikimas. Tiesa, į bendrą Seimo socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijų posėdį S. Skvernelis leido sau pavėluoti pusvalandį. Po posėdžio jis pakvietė G. Palucką pasikalbėti akis į akį.

„Kažkoks emocijų proveržis (S. Skvernelio – LRT.lt), nors ir „valstiečių“ lyderis bei frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis aiškino, esą aš neišmanau parlamentinio darbo specifikos. Ką gi, tegul jie mane pamoko. Bet tam reikia susitikti. Juk mes esame koalicijos partneriai ir mus saisto koalicinė sutartis. Ignoruoti mūsų tiesiog nepavyks“, – prieš bendrą frakcijų posėdį, bendraudamas su LRT.lt, kalbėjo G. Paluckas.

G. Paluckas: galbūt premjeras bijo pokyčių

– Ar jus, po išrinkimo partijos lyderiu, pasveikino „valstiečių“ atstovai?

– Kad ir kaip būtų keista, pasveikino ir premjeras S. Skvernelis, ir Seimo vadovas Viktoras Pranckietis. R. Karbauskis nepasveikino, bet jo vadovaujama partija savo paskyroje Feisbuke įdėjo sveikinimą.

– Sakote, kad patyrėte iš kolegų „valstiečių“ savo atžvilgiu emocijų pliūpsnį. Tačiau juk žmonių emocijas išprovokuoja dažniausiai kokios nors ypatingos simpatijos, pyktis, neapykanta. Tai kas jūsų adresu išprovokavo emocijas?

– Premjero emocijas galėčiau apibūdinti jo paties žodžiais – esą tai, kad buvau išrinktas socialdemokratų vadovu, nacionaliniu mastu nieko neįvyko. Bet, man atrodo, didžiausios Lietuvos partijos lyderio rinkimai – šioks toks įvykis.

Kita vertus, ir per rinkiminę kampaniją, ir po jos akcentavau, kad partija keisis, o juk per pastaruosius penkis šešis mėnesius jau buvo susiformavęs tam tikras socialdemokratų ir „valstiečių“ bendravimas. Tad gal premjeras baiminasi mano deklaruotų pokyčių?

Mes, būdami valdančiosios koalicijos nariais, pageidautume kolegialumo ir lygiateisiškumo.

– Bet juk jūs pats dalyvavote koalicijos formavimo su „valstiečiais“ derybose.

– Dalyvavau ir sveikinu „valstiečius“, kad jiems pavyko išsiderėti kur kas geresnes pozicijas. Socialdemokratams derybos pavyko prasčiau, nei buvo tikėtasi. Nepaisant to, susitarimai turi būti vykdomi. Jei nenorima pakoreguoti koalicinės sutarties, galima jos ir nekeisti. Bet ji nėra labai konkreti, tarp eilučių dar yra pakankamai vietos.

– Ar jūs per tą vadinamąją viešųjų ryšių apsižodžiavimo su premjeru akciją ištransliavote viską, ką norėjote pasakyti?

– Kokie bus artimiausiu metu mūsų bendros veiklos prioritetai, reikėtų dar aptarti bendruose koalicijos pasitarimuose. Premjeras nenorėtų taisyti vyriausybės programos. Gerai. Bet vyriausybės veiklos priemonių plane yra keli šimtai priemonių. Vienos jų – prioritetinės, kitos – ne. Tam, kad nepaskęstumėm rutinoje, akcentuosime ne tik bendrus, bet ir savo socialdemokratinės programos darbus.

Bet jeigu tas nesusikalbėjimas užtruktų ilgai, tai, kaip ir šeimoje, esant tokiai situacijai, meilės nebelieka, o šiuo atveju – koalicijoje nustotų veikti sutartis ir susitarimai. Tuomet ir buvimas koalicijoje taptų betikslis.

Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad per porą savaičių emocijos atslūgs ir teks, vadovaujantis geranoriškumu ir kolegialumu, dirbti kartu, nepaminant nei socialdemokratų, nei „valstiečių“ vertybių.

– Kaip jums atrodo, ką galvoja paprasti mirtingieji, jūsų rinkėjai, matydami ir girdėdami tokį keistą bendravimą su koalicijos partneriais ir premjeru?

– Jiems privalėsime atsilyginti produktyviu koalicijos darbu. Tik labai nesinorėtų, kad kolegos „valstiečiai“ paskęstų smulkių idėjų rutinoje. Panašiai prieš rinkimus buvo atsitikę ir socialdemokratams. Taip, nuveikėme nemažai, tačiau neatsiliepėme į pačias opiausias ir skaudžiausias visuomenės problemas. Už tai rinkėjai mus nubaudė. Todėl linkėčiau, kad „valstiečiai“, užuot, diskutavę apie etnologijos pamokas mokyklose, mokslo metų ilginimą ar alkoholio draudimą renginiuose, kreiptų dėmesį į tai, kas labiausiai rūpi ir skauda žmonėms.

– Kaip vertinate tai, kad Seimo posėdžiai kartais baigiasi iki pietų arba tarp posėdžių daromos kelių valandų pertraukos, nes parlamentarai neturi ką veikti? Seime kalbama, kad vyriausybė neteikia naujų teisės aktų ar jų pataisų.

– Tikiuosi, kad lygiateisiškumo atsiradimas ir mūsų socialdemokratinių tikslų siekimas suaktyvins politinę darbotvarkę. Manau, kad tuos darbus, kuriuos būtina padaryti pirmiausia, bendromis pastangomis ir atliksime.

Kol kas nenorėčiau vertinti vyriausybės veiklos. Taip, per keturis penkis mėnesius kalnų nuversti neįmanoma, tačiau, jei murkdysimės smulkmenose, nepastebėsime, kaip ateis 2018 ir 2019 metais vyksiantys rinkimai, o tada jau strateginiams sprendimams priimti tiesiog pritrūks politinės valios. Juk visi žinome, kas yra rinkimai – gal ne dabar, gal atidėkim, gal kai kam sprendimai nepatiks ir t.t. Todėl būtinus sprendimus privalome priimti kuo greičiau.

Apsižodžiavimas naudingas ir G. Paluckui, ir S. Skvernaliui?

Vertindamas pastarųjų dienų S. Skvernelio ir G. Palucko apsižodžiavimą, A. Katauskas pastebėjo, kad jis naudingas ir vienam, ir kitam politikui.

„Viena vertus, S. Skvernelis, būdamas populiariausias šalies politikas, nori išlikti dėmesio centre. Kita vertus, G. Paluckui, kurio išrinkimas socialdemokratų lyderiu buvo netikėtas net ir patiems socialdemokratams, reikia įrodyti, kad jis vertas kur kas daugiau, nei Vilniaus vicemero posto ir gali bendrauti su premjeru bei kitais šalies vadovais aukščiausiu lygiu“, – teigė viešųjų ryšių specialistas.

A. Katauskas priminė, kad S. Skvernelis, būdamas vidaus reikalų ministru, grubiai bendraudavo su tuometine Seimo vadove Loreta Graužiniene, už ką jį kritikavo net pati prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl šių dienų jo bendravimas su G. Palucku jau nebestebina.

„Bet norėčiau atkreipti dėmesį ir į trečią šių dienų viešųjų ryšių akcijos žaidėją – konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį. Jis puikiai išnaudojo susidariusią situaciją ir Seime, ir bendraudamas socialiniuose tinkluose su savo auditorija“, – kalbėjo A. Katauskas.

G. Kirkilas: ik viešųjų ryšių akcija

„Bet kokiu atveju tai – viešųjų ryšių akcija, apsišaudymas. Nieko baisaus. Žinoma, geriau ir vienai, ir kitai pusei demonstruoti visuomenei darnų koalicijos darbą, bet juk politikai – irgi žmonės, su savo emocijomis ir charakteriais. Būdamas S. Skvernelio vietoje, būčiau elgęsis santūriau ir solidžiau. Man jo šių dienų elgesys priminė konfliktą su L. Graužiniene, tik šiuo atveju viešąją opiniją laimėjo G. Paluckas“, – LRT.lt sakė politikos senbuvis socialdemokratas Gediminas Kirkilas, kuris, būdamas vyriausybės vadovu, esant vadinamajam 2K projektui, dažnai į žodžių dvikovą stodavo su tuometiniu konservatorių lyderiu Andriumi Kubiliumi.

Ekspremjeras ir Seimo vicepirmininkas taip pat pasigedo aktyvesnio S. Skvernelio ministrų kabineto darbo ir daugiau teisės aktų.

„Mano galva, vyriausybei jau reikėtų pradėti imtis realių darbų, o ne viešųjų ryšių akcijų. Bet, kai rimtai nedirbama, tuomet menamą principingumą belieka dangstyti viešaisiais ryšiais“, – neslėpė apmaudo G. Kirkilas.

Stinga patirties aukštajai politikai

Politologas Algis Krupavičius negailėjo kritikos ir S. Skverneliui, ir G. Paluckui. Pasak jo, pastarųjų dienų šių dviejų politikų retoriniai karai įrodė, kad jie abu turi per mažai patirties vykdyti politiką aukščiausiu lygiu.

„Viešai aiškintis santykius tikrai nedera, ir to viešajame gyvenime neturėtų būti. O aukštoji politika reikalauja sugebėti rasti kompromisus ir būti diplomatais“, – pastebėjo politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"