Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Sauliaus Skvernelio naujų mokesčių plano laukiama su nerimu

 
2017 06 02 7:40
Nors suplanuoti rimti mokesčių pakeitimai, juos rengusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nesiteikė iš anksto sužinoti visų suinteresuotų grupių nuomonės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien Vyriausybė pristatys planą, kaip nuo kitų metų ketinama keisti mokesčius. Pertvarka palies darbuotojus, šeimas, verslą, žemdirbius. Tačiau suinteresuotosios šalys skundžiasi dialogo stygiumi ir tuo, kad valdžia nesitarė prieš siūlydama svarbius pakeitimus.

Mokesčių pertvarką kelis mėnesius rengė Finansų ministerija. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, planuojami mokesčių pakeitimai yra orientuoti į socialinės atskirties mažinimą ir investicinės aplinkos gerinimą. Skelbiama, kad numatyta skirti tikslines išmokas už vaikus, padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams ir palengvinimus žemės ūkiui, taikyti mokesčių „atostogas“ pradedančiajam verslui ir pan. Nors suplanuoti rimti mokesčių pakeitimai, juos rengusi valdžia nesiteikė iš anksto sužinoti suinteresuotų grupių nuomonės.

Spėtų pasiruošti

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko teigimu, rengiant ministrų kabineto programos priemonių planą visos verslo asociacijos dalyvavo susitikime Vyriausybės rūmuose. Jame verslo atstovai turėjo progą pareikšti nuomonę ir dėl būsimos mokesčių reformos.

D. Arlauskas mano, kad planuodama mokesčių pertvarką mūsų šalies valdžia turėjo atsižvelgti į geruosius pavyzdžius. Jis minėjo, kad Airijoje įgyvendinta mokesčių reforma paskatino verslo plėtrą ir inovatyvumą. „Tai yra dalykai, apie kuriuos daug galvoti nereikia – paimti iš ten ir įdiegti Lietuvoje. Ko dabar pasigendu, tai yra reinvesticijų neapmokestinimas, jį turi estai. Jei reinvestuoji į gamybą ar apskritai į plėtrą, tau nereikia mokėti pelno mokesčio. Jeigu išimi savo pinigus vartojimui, tas mokestis yra netgi didesnis. Jei investuoji į plėtrą, nemoki, jeigu nori išimti pinigus, reikia mokėti 20 proc. – daugiau nei Lietuvoje. Toks principas yra teisingas. Mokesčiai turi būti tokie, kad skatintų verslo plėtrą, kurtų didesnę pridėtinę vertę ir didesnių atlyginimų mokėjimo galimybes. Reikia daryti ne tai, ko kas nors nori, o tai, ką reikia daryti“, – kalbėjo jis.

Darbdavių atstovas neabejoja, kad verslas suspėtų pasiruošti nuo 2018 metų numatomiems mokesčių pakeitimams. Esą apie galimus pasikeitimus kalbėta tiek daug, kad suinteresuotosios šalys neužtruks pateikti savo nuomonę apie planuojamą pertvarką.

Dėl kai kurių mokesčių pertvarkos aspektų, pavyzdžiui, dėl „Sodros“ mokesčių, verslininkams kyla klausimų. Pasak D. Arlausko, juos ketinama aiškintis. Jis priminė, kad šiuo metu rengiamas nacionalinis susitarimas dėl darbo užmokesčio didinimo. „Sakome labai paprastą dalyką: kol nematysime labai aiškios mokesčių reformos, neskubėsime su nacionaliniu susitarimu dėl darbuotojų atlyginimų“, – pažymėjo jis.

Įžvelgia problemas

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė teigė, kad rengiant mokesčių pertvarką valdžia nesitarė su darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis. „Siūlėme, kad šis klausimas būtų svarstomas Trišalėje taryboje gegužės 30 dieną, bet nebuvo pateikta jokios nuomonės ir pasakyta, esą viską pateiks penktadienį“, – pasakojo ji.

Pasak G. Gruzdienės, profsąjungos mato nemažai problemų dėl planuojamų pakeitimų. Pirmiausia klausimų kilo dėl ketinimų sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamas „Sodros“ įmokas ir jas perkelti darbuotojui. „Pavyzdžiui, derantis dėl atlyginimo sakoma, kad jis bus didinamas 8 procentais. Tai kaip bus: ar tai skaičiuojama su „Sodros“ mokesčiu, ar to „pliko“ atlyginimo? Yra NPD taikymo formulės, kaip bus perskaičiuojami koeficientai. Yra daug techninių problemų, įmanomas sukčiavimas perrašinėjant darbo sutartis“, – įspėjo profsąjungų atstovė. Tačiau skelbiama, kad galiausiai Vyriausybė atsisakė planų sujungti „Sodros“ įmokas.

G. Gruzdienė minėjo, kad ministrų kabinetui siūlyta numatyti, kiek konkrečiai kasmet būtų didinama minimali alga. Profsąjungų nuomone, „minimumas“ nuo kitų metų galėtų siekti 430 eurų, o vėliau galėtų būti didinamas po 50 eurų kasmet. Taip pat siūlyta numatyti galimybę atskiruose sektoriuose derėtis dėl atlyginimų kėlimo.

Finansų ministras Vilius Šapoka šiandien pristatys ministrų kabineto planą, kaip nuo kitų metų ketinama keisti mokesčius./Alinos Ožič nuotrauka

Žemdirbiai sutriko

Nors skelbiama, kad Vyriausybė siūlys mažinti lengvatas žemės ūkiui, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis vakar tikino, kad planuojami pakeitimai smulkiųjų ūkininkų nepalies. „Vyriausybė pasiūlė tam tikrus sprendimus ir mes juos nagrinėsime. Jeigu bus numatyta kelti mokesčius ūkininkams, ypač stambiesiems, tam, aišku, bus pritarta. Kiek mačiau, kol kas pakeitimai smulkiųjų ūkininkų nepalies, tai yra svarbu, nes smulkieji ūkininkai labai sunkiai pragyvena, pakeitimai neturėtų jų paliesti“, – tvirtino R. Karbauskis.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad būtų buvę gerai, jei valdžia būtų diskutavusi su žemdirbiais rengdama mokesčių pertvarkos planą. „Mane slogiai veikia mėgėjiškas požiūris į valstybės valdymą. Kalbame apie profesionalų požiūrį, bet viskas daroma kitaip. Vis tiek reikia atlikti ekspertizę, kokios įtakos turės vienas ar kitas dalykas, kokia iš to bus nauda“, – mano jis.

S. Dimaitis akcentavo, kad Vyriausybė savo veiklos programoje išsikėlė ambicingą tikslą gerokai padidinti pajamas iš 1 ha žemės. Jis abejoja, ar didesnis žemės ūkio apmokestinimas prisidės prie to. „Gal ir reikia tuos mokesčius svarstyti, bet vėlgi reikia diskutuoti, vertinti, kaip jie veiks, ką palies. Kaip žinote, 90 proc. ūkininkų ūkeliai yra nedideli. Iki 3 ha yra apie 90 tūkst. ūkių. Ar tų žmonių pajamas reikia apmokestinti, ar jiems reikia padėti? Mokesčiai turėtų būti susiję su bendru kaimo ir žemės ūkio plėtojimu. Dabar matome nedaug stiprių ūkių, bet nematome daugybės tų, kurie tikrai varganai gyvena“, – tikino žemdirbių atstovas.

Lietuvos ūkininkams taikoma nemažai mokesčių lengvatų, pavyzdžiui, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pelno mokesčių ir pan. Kalbėdamas apie gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, S. Dimaitis klausė, ar tai – toks jau didelis palengvinimas. Jo manymu, jeigu ši mokesčių pertvarka būtų palaiminta, tai neprisidėtų prie žemės ūkio plėtros.

Žada išklausyti

Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėjos Ramintos Stanaitytės-Česnulienės teigimu, mokesčių pakeitimai buvo rengiami tariantis su įvairių sričių specialistais, vertinant užsienio šalyse taikomą praktiką.

„Išklausysime, tarsimės ir toliau. Norime pabrėžti, kad tai – jokiu būdu ne galutiniai sprendimai. Tai siūlymai, kuriuos ir pristatysime visuomenei, o svarbiausia – kviesime visus gyventojus įsitraukti į bendrą diskusiją pasinaudodami viešąja konsultacija. Tai reiškia, kad išklausysime ir išgirsime visus pasiūlymus“, – patikino ji.

SIŪLOMA MOKESČIŲ REFORMA

Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė daugiausia dėmesio siūlo skirti mokesčių naštai mažiausiai uždirbantiems mažinti. Vyriausybės pateiktuose pasiūlymuose numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), keisti vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarką, įvesti progresinį individualios veiklos ir progresinį nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą, atsisakyti dalies mokesčių lengvatų ir žemdirbiams taikomų išimčių.

Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo pasiūlymai trečiadienį pateikti Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, o šiandien jie bus oficialiai pristatyti žiniasklaidai ir visuomenei.

NPD siūloma prilyginti MMA, mokėti tiesiogines išmokas už vaikus

Siekdama sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, Vyriausybė siūlo NPD didinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – tai yra nuo 310 iki 380 eurų. Šiuo metu taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus siūloma atsisakyti, o jį keisti tiesiogiai mokamomis išmokomis už vaikus.

Pakeitus vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarką, už pirmą ir antrą vaiką būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, o už trečią ir daugiau vaikų – po 75 eurus.

Taip pat Vyriausybė siūlo taikyti NPD ir „Sodros“ įmokoms: 100 eurų – uždirbantiems iki 380 eurų (MMA) ir proporcingai mažesnį dydį – uždirbantiems iki 480 eurų gyventojams. Šį NPD siūloma prilyginti draudžiamosioms pajamoms, todėl išmokos dėl jų pritaikymo nesumažėtų.

Be to, ketinama nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms. Tikimasi, kad tai mažintų „šešėlį“ ir didintų socialines garantijas.

Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomi pakeitimai MMA uždirbančių ir vaikų neauginančių žmonių pajamas padidintų 20 eurų, o gaunančių vidutinį darbo užmokestį – 11 eurų per mėnesį. Vieną vaiką auginančios šeimos, kurioje abu tėvai gauna MMA, mėnesio pajamos didėtų 48 eurais, 2 vaikus – 78 eurais, 3 vaikus – 108 eurais. Jei vaikus auginantys sutuoktiniai gauna vidutinį darbo užmokestį, jų pajamos didėtų 21 euru, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.

Gyventojams, uždirbantiems 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, mokesčių našta šiemet turėtų sudaryti 33,6 proc., o pritarus Vyriausybės pasiūlymams, ji kitąmet sudarytų 30,2 procento.

Progresinis individualios veiklos apmokestinimas, rizikingiausių verslo liudijimų atsisakymas

Vyriausybė siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne nuo veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis – tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 procentų. Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo apie 30 proc. individualia veikla užsiimančių gyventojų GPM sumažės, apie 64 proc. – nesikeis, o padidės tik maždaug 6 proc. asmenų.

Siūloma naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms ir skatinti jų teikėjus pereiti prie mokesčio mokėjimo nuo realaus pelno, taip sumažinant šešėlinės ekonomikos dalį. Taip pat siūloma panaikinti dabar galiojančias 684 eurų metinio verslo liudijimo mokesčio „grindis“ (kai veikla vykdoma visoje Lietuvoje) ir suteikti savivaldybėms teisę savarankiškai nustatyti verslo liudijimo kainą.

Ketinama suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas – jos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“, taip pat atsisakant minimalių „Sodros“ įmokų dydžių taikymo.

Mažiau lengvatų žemės ūkiui

Žemės ūkio apmokestinimą ketinama suvienodinti su kitais sektoriais, todėl būtų atsisakyta dabartinių išskirtinių pelno ir GPM tarifų. Dabar žemės ūkio įmonių pelnas apmokestinamas 5 proc., žemdirbių pajamos neapmokestinamos, jei jie nėra PVM mokėtojai (pajamos per 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eurų).

Vyriausybė siūlo žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio. 5 proc. tarifas toliau būtų taikomas smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10) ir kooperatyvams. Kitos įmonės mokėtų 15 proc. pelno mokestį.

Žemdirbių pajamas taip pat ketinama apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naują individualios veiklos progresinio apmokestinimo schemą.

Be to, Vyriausybė ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams – akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangų apie 4 centus.

Atsisakoma dalies akcizų ir pelno mokesčio lengvatų, 9 proc. PVM tarifo viešbučiams

Vyriausybė siūlo atsisakyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viešbučiams, o kitų PVM lengvatų atsisakyti neketinama.

Ketinama atsisakyti akcizų lengvatų itin taršiems produktams – akmens anglims, koksui ir lignitui. Skaičiuojama, kad dėl to vienos tonos akmens anglių kaina žmonėms padidėtų apie 9,11 euro, o verslui – apie 4,55 euro.

Dyzelino akcizą ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų – tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais.

Siūloma naikinti socialinėms įmonėms taikomą nulinį pelno tarifą. Taip pat ketinama atsisakyti nulinio pelno tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.

Siūloma naikinti ir Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą už sveikatos priežiūrai ir laidojimui naudojamą nekilnojamąjį turtą, paliekant savivaldybėms teisę pačioms sumažinti tarifą arba nuo jo atleisti.

Planuojama įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą. Iki 220 tūkst. eurų bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220–300 tūkst. eurų – 0,5 proc., 300–500 tūkst. eurų – 1 proc., daugiau nei 500 tūkst. eurų – 2 proc. tarifas.

Inovacijų ir verslumo skatinimas

Neatsisakoma jau anksčiau pristatytų inovacijų ir investicijų skatinimo priemonių. Išradimų komerciniam naudojimui siūlomas 5 proc. pelno mokestis (dabar 15 proc.), investuojantiems į technologijų atnaujinimą būtų taikoma 100 proc. pelno mokesčio lengvata (dabar 50 proc.), siekiant pritraukti užsienio investicijų, ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų „lubas“.

Savarankišką veiklą pradedantiems asmenims būtų taikomos vienų metų „Sodros“ įmokų atostogos – jos nuo MMA būtų sumokamos iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Ši lengvata būtų taikoma pirmais veiklos metais ir kas kitus 10 metų.

Vienų metų pelno mokesčio atostogos būtų taikomos ir pradedančiajam smulkiajam verslui (kai metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10), taip sumažinant apyvartinių lėšų trūkumo riziką.

BNS, „Lietuvos žinių“ inf.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"