Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Saulius Skvernelis atsiskaitys už Algirdo Butkevičiaus darbus

 
2017 04 11 8:00
Alinos Ožič nuotrauka

Iš karto po Velykų į posėdį susirinksiantiems Seimo nariams bus pateikta praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaita. Tarp Seimo narių yra ir abejojančių tokio žanro nauda Vyriausybės veiklos pradžioje, ir manančių, kad tai – gera proga padiskutuoti apie svarbiausias valstybės problemas.

Valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) atstovaujančiam premjerui Sauliui Skverneliui kitą savaitę teks atlikti Seimo statute numatytą procedūrą – apžvelgti 2016-ųjų Vyriausybės veiklos rezultatus. Kadangi beveik visus praėjusius metus dirbo dabartinės valdančiosios koalicijos partnerės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas, S. Skvernelis deklaravo neketinantis atsiskaitinėti už pirmtakų veiklos rezultatus. Todėl ataskaitoje apsiribota situacijos vertinimu XVII Vyriausybei pradėjus darbą. Kartu su šiuo dokumentu teikiama nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaita.

Žvelgė per savo prizmę

Kaip teigiama dokumente, pernykštės A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklos vertinimas pateikiamas per naujosios Vyriausybės „programos įgyvendinimo plane numatytų rezultato rodiklių prizmę“. Ataskaitoje pateikiami statistikos duomenys, gausu grafinės medžiagos, Lietuvos situacija lyginama su kitų Europos Sąjungos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių padėtimi, įvardijami rodiklių reikšmėms įtakos turėję pagrindiniai veiksniai. Visos įžvalgos bei statistiniai duomenys suskirstyti į penkias dalis, atitinkančias svarbiausius Vyriausybės veiklos plane numatytus uždavinius. Pagrindiniai akcentai – visuomenės sveikatingumo, švietimo, mokslo bei kultūros paslaugų kokybės, viešojo sektoriaus efektyvumo bei skaidrumo didinimas, darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra, valstybės saugumas. Be nacionalinio saugumo būklę analizuojančio dokumento, Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaita sutalpinta į 60 puslapių.

Svarbiausia – ateities planai

Buvęs premjeras A. Butkevičius sutiko, kad vos kelis mėnesius dirbančiai Vyriausybei atsiskaitinėti už pirmtakų darbus didelės prasmės nėra. Todėl jis mano, kad pirmuosius veiklos metus galima būtų „peršokti“ ir be ataskaitų. „Apie tai esame kalbėję. Gal pirmaisiais metais pakaktų pateikti statistikos, o pristatymo tikrai nereikia. Tokios diskusijos panaudojamos tik politinei savireklamai, o ne rimtiems dalykams aptarti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo narys. A. Butkevičius prisiminė, kaip 2013-ųjų balandį teikdamas konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamo kabineto veiklos ataskaitą daugiausia dėmesio skyrė savo Vyriausybės per kelis mėnesius nuveiktiems darbams bei būsimiems planams pristatyti. „Mums buvo kuo pasigirti – iš karto padidinome minimalią mėnesio algą, sumažinome elektros kainą, pavyko patvirtinti naują gyvenamųjų namų renovacijos programą“, – vardijo buvęs premjeras. Pasak jo, kai kuriems opozicijos atstovams nepatiko, kad ataskaitoje mažai dėmesio buvo skirta pirmtakų darbams.

Premjerui Sauliui Skverneliui kitą savaitę teks atlikti Seimo statute numatytą procedūrą – apžvelgti 2016-ųjų Vyriausybės veiklos rezultatus.

A. Butkevičius mano, kad pagrindinis S. Skvernelio Vyriausybės veiklos akcentas turėtų būti struktūrinės reformos įgyvendinimas. Svarbiausios jos dalys – Darbo kodekso priėmimas, švietimo bei sveikatos apsaugos pertvarka. „Politiškai šie uždaviniai nėra populiarūs. Bet struktūrinės reformos būtinos, nuo kitų Baltijos šalių mes atsiliekame. Estijoje naujas Darbo kodeksas priimtas ir socialinė reforma įvykdyta dar 2009 metais“, – priminė jis.

Nemato prioritetų

Buvusio premjero konservatoriaus A. Kubiliaus akimis, šiame Seime per mažai diskusijų esminiais valstybės gyvenimo klausimais. Todėl jis mano, kad Vyriausybės ataskaita gali būti gera proga tokiam pokalbiui. „Šiai Vyriausybei turiu esminių klausimų, pirmiausia – ką ji veiks 2017 metais? Nes nei jos programa, nei garsusis veiklos planas ir 800 punktų neduoda aiškaus atsakymo, kokie yra šių metų prioritetai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Anot jo, Seimo Europos reikalų komitetas aktyviai svarsto vasarį pateiktas Europos Komisijos (EK) išvadas apie Lietuvos pažangą praėjusiais metais. Jose dar kartą atkreipiamas šalies valdžios dėmesys, kad kai kuriose srityse pažangos kaip nebuvo, taip ir nėra. „Aiškiai matyti, kad LVŽS į rinkimus ėjo neturėdama supratimo, kokios yra esminės Lietuvos problemos ir kaip jas reikėtų spręsti. Tie visi užkeikimai – „darnus žmogus, darni visuomenė“ skamba gražiai, bet savyje neturi aiškaus turinio. Tad gal diskusija dėl ataskaitos Seime padėtų Vyriausybei išgirsti keletą principinių dalykų, kuriems ji turėtų skirti daugiau dėmesio“, – sakė A. Kubilius. Jis mano, kad Vyriausybei reikėtų koncentruoti dėmesį į 10 EK nurodytų probleminių sričių.

Statuto nuostata

Seimo statutas numato, kad Vyriausybė kasmet iki kovo 31 dienos parlamentui privalo pateikti metinę veiklos ataskaitą, kurioje turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Plenariniame posėdyje dokumentą pristatęs ministras pirmininkas turi atsakyti į Seimo narių klausimus. Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu parlamento posėdyje turi dalyvauti visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat turi atsakyti į klausimus. Po pateikimo ataskaitą svarsto Seimo komitetai, rengiama speciali diskusija, kurios pabaigoje parlamentas gali priimti rezoliuciją, kuria įvertinama Vyriausybės veikla.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"