Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Saulius Skvernelis – ketvirtasis Vyriausybės kanceliarijos reformatorius

 
2017 02 10 14:30
Ekspertų nuomone, ligšioliniai mėginimai keisti Vyriausybės kanceliarijos veidą nebuvo sėkmingi.
Ekspertų nuomone, ligšioliniai mėginimai keisti Vyriausybės kanceliarijos veidą nebuvo sėkmingi. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Iki liepos pertvarkyti Vyriausybės kanceliariją užsimojęs premjeras Saulius Skvernelis taps ketvirtu per dešimtmetį reformatoriumi, mėginančiu šioje institucijoje įvesti naują tvarką.

„Bandymų poligonu“ Vyriausybės kanceliarija tampa beveik kaskart, kai į sostinės Gedimino prospekte 11-uoju numeriu pažymėtus rūmus ateina naujas šeimininkas. Per dešimtmetį buvo keičiami pačios įstaigos, darbuotojų pareigybių pavadinimai, steigiami, jungiami bei naikinami padaliniai, atsisakoma ir vėl prisiimama tų pačių funkcijų. Tradiciškai Vyriausybės kanceliarijoje dirbdavo nuo 250 iki 200 valdininkų.

Kokių reformų įstaiga sulauks šįkart, laikoma paslaptimi. Ekspertų nuomone, ligšioliniai mėginimai keisti Vyriausybės kanceliarijos veidą nebuvo sėkmingi. Tačiau reformų poreikio esama, jį lemia nauji iššūkiai.

Detalių neviešina

S. Skvernelis viliasi, kad Vyriausybės kanceliarijos pertvarką pavyks baigti iki liepos mėnesio. Apie naująją įstaigos struktūrą ir tai, kada ją planuojama tvirtinti, kol kas nekalbama. „Kai bus patvirtinta nauja kanceliarijos struktūra, tada ir bus teikiami atleidimo lapeliai. Norime padaryti teisinius sprendimus ir atlikti veiksmus iki liepos 1 dienos. Kalbant apie kanceliariją, tai turėtų būtų reformos pabaiga“, – vakar vaizdo konferencijoje naujienų portale delfi.lt sakė S. Skvernelis.

Kanceliarijos darbuotojų premjeras žadėjo neskriausti. Esą bus ieškoma būdų, kaip sudaryti sąlygas atleidžiamiems darbuotojams integruotis į darbo rinką. „Atsižvelgiant į darbuotojų socialinę padėtį, prieš du ar keturis mėnesius iki proceso bus įteikti atleidimo lapeliai ir siūlomos laisvos pareigybės. Arba, neradus sutarimo, mokamos išeitinės kompensacijos“, – aiškino premjeras. Darbą pradėjusi S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė kaip vieną savo prioritetų įvardijo viešojo sektoriaus pertvarką. Gruodį Vyriausybės kanclere skirdamas buvusią užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovę Mildą Dargužaitę premjeras aiškino, kad jai numatomas reformų generatorės vaidmuo.

Idėjų netrūko

2007-aisiais reformuoti Vyriausybės kanceliariją nusprendė tuometis premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Vietoj penkių ankstesnių departamentų įsteigti aštuoni, palikti keli skyriai. Buvo sustiprintas Teisės departamentas, jis pradėjo teikti visų teisės aktų projektų analizę ir vertinimus, o iki tol vertindavo tik Vyriausybės nutarimų projektus.

2009 metų vasarą pertvarkų ėmėsi konservatorių premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės kanceliarija virto Ministro pirmininko tarnyba (MPT), o vietoj Vyriausybės kanclerio (karjeros valstybės tarnautojo) buvo įsteigta ministro pirmininko kanclerio – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo – pareigybė. Visų teisės aktų, išskyrus Europos Sąjungos, projektų vertinimas ir galutinis aprobavimas patikėtas Teisingumo ministerijai. Po metų MPT struktūra pakoreguota dar kartą.

Premjeru tapęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius iškart ėmėsi pertvarkos. MPT vėl virto Vyriausybės kanceliarija. Buvo atkurtas Teisės departamentas, jam pavesta vertinti teisės aktų projektus. Ministro pirmininko kancleris vėl pradėtas vadinti Vyriausybės kancleriu, atsisakyta departamentų direktorių, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, pareigybių statuso, jie vėl tapo karjeros valstybės tarnautojais.

Pokyčiai reikalingi

Viešosios politikos ir vadybos instituto direktoriaus Haroldo Brožaičio teigimu, visų tokių reformų tikslas – sukurti stiprų Vyriausybės centrą, gebantį atlaikyti sudėtingus šiuolaikinėje valstybėje kylančius iššūkius.

„Viena vertus, toks centras reikalingas, kad į visumą sudėliotų visą suplaukiančią informaciją, kita vertus, užtikrintų, jog bendri tikslai įvairiose srityse būtų įgyvendinami tinkamai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertas.

Anot jo, privačiame sektoriuje įvairios struktūrinės pertvarkos – įprastas dalykas, nes globaliame pasaulyje viskas labai kinta. „Yra įmonių , kurios per metus ar kelerius iš esmės pertvarko savo vidinę struktūrą, ieško naujų būdų vadybos iššūkiams spręsti. Pokytis savaime nebūtinai rodo, kad tai yra blogai, nuolat ką nors keisti kai kuriems tampa organizacinės kultūros dalimi“, – aiškino H. Brožaitis.

Jo tikinimu, sunku vertinti, ar Vyriausybės kanceliarijos pertvarkos yra „daugiau ieškojimas, nesėkmingas blaškymasis, ar kryptingas ėjimas“. „Iš to, ką girdžiu ir matau, atrodo, kad iki šiol nesiseka rasti gerai veikiančio modelio, koks turėtų būti Vyriausybės centras, galintis užtikrinti deramą koordinaciją tarp visų politikos sričių, prioritetų įgyvendinimą“, – sakė ekspertas. Jo žodžiais, visos pasaulio valstybės suka galvą, kaip pasiekti šį tikslą. „Šiuo požiūriu Lietuva nėra labai išskirtinė“, – pažymėjo H. Brožaitis. Jo nuomone, valdžia turėtų aktyviau kalbėti apie vykdomas reformas bei informuoti visuomenę apie pasiektus rezultatus. Tai būtų naudinga ir būsimai valdžiai, ji iškart žinotų, kokių klaidų nekartoti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"