Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Saulius Skvernelis: ministrai nebus sezoniniai darbininkai

 
2017 05 04 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dabartinė Vyriausybė dirba kaip komanda, ir atskiros ministerijos nebėra neliečiamos kurios nors partijos gūžtos, teigia premjeras Saulius Skvernelis. Jis tikina, jog stengiamasi išgyvendinti kai kuriose institucijose gajų požiūrį, kad ministras tėra sezoninis darbininkas, o reikalai bus tvarkomi taip, kaip iki šiol.

S. Skvernelis žada mokesčių reformą. Šiuo metu Vyriausybė peržiūri įvairias mokesčių lengvatas ir dar šį mėnesį ketina teikti pasiūlymus, kurias iš jų reikėtų naikinti. Premjeras gina planuojamas griežtas priemones, kurių imamasi šaliai blaivinti.

Anot jo, didelis alkoholio vartojimas yra rimta problema, kurią būtina skubiai spręsti. „Tai susiję ir su mūsų ekonominiu potencialu. Per ligas, susijusias su alkoholio vartojimu, savižudybes, smurtą, eismo įvykius prarandame darbingiausius žmones“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Dirba pagal grafiką

– Jūsų vadovaujama Vyriausybė dirba penkis mėnesius. Kokie, jūsų akimis, svarbiausi nuveikti darbai?

– Reikėtų pradėti nuo valstybės įmonių pertvarkymo. Atėję pamatėme skaudulius, susijusius su neefektyviu valdymu, pinigų švaistymu, neskaidriais sandoriais, nepotizmo apraiškomis. Mūsų sprendimai buvo susiję su personalijų pakeitimu ir orientuoti į sistemos keitimą iš esmės.

Inventorizavome valstybės turtą, peržiūrėjome, kiek turime valstybės, savivaldybių įmonių, viešųjų įstaigų ir koks yra jų ekonominis efektyvumas. Kalbant iš esmės, jos nemoka dividendų, nuosavo kapitalo grąža yra 2 proc. arba dar mažesnė.

Pakeitėme valdybų formavimo taisykles: jas depolitizavome, įtraukėme pusę nepriklausomų narių, numatėme vadovus skirti kadencijoms, kad tai būtų konkursiniai paskyrimai. Galiausiai formuojame labai aiškius kriterijus, kokios valstybės įmonės gali ir turėtų būti orientuotos į pelną, o kurios neturėtų į tai orientuotis, nes atlieka viešojo administravimo funkcijas.

Pribrendo ir miškų bei kelių sektorių pertvarkymas. Ir viena, ir kita reforma pradėtos, įstatymai – pateikti.

Toliau, matyt, švietimo sistemos pertvarkos startas. Dabar numatome didesnes diskusijas ir aptarimus dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos, bet lygiagrečiai esame finišo tiesiojoje rengdami mokytojų etatinio apmokėjimo, naują mokyklų finansavimo sistemą atsisakant mokinio krepšelio ir pan. Taip pat mūsų visiškai netenkina profesinis rengimas. Darome žingsnius pereiti prie kitokio profesinio rengimo, vadinamojo dualaus modelio.

Galbūt smulkus, bet labai svarbus dalykas yra Vyriausybės kanceliarijos pertvarka. Labai svarbūs ir energetiniai projektai. Pagaliau esame finišo tiesiojoje spręsdami Lietuvos atsijungimo nuo rusiško BRELL tinklo (iš Maskvos valdomo Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros žiedo) klausimą, birželį jau turėtų būti padėtas politinis taškas.

Sprendžiama Astravo atominės elektrinės problema. Yra priimtas įstatymas, numatantis, kad elektros energija iš nesaugių objektų nepatektų į Lietuvą, bei surasti techniniai sprendimai, kaip tai padaryti. Artimiausiu metu didinsime smulkių elektros gamintojų tinklą. Skatinsime individualius namų ūkius naudoti atsinaujinančią elektros energiją – tiek saulės, tiek vėjo. Tikiuosi, artimiausiomis dienomis paleisime įstrigusią daugiabučių namų renovacijos sistemą.

Nacionalinės žemės tarnybos pertvarka – puikiai suprantame ir matome, kokių problemų, susijusių su žeme ir verslu, kyla. Mokestinę reformą taip pat pristatysime gegužės mėnesį. Praktiškai galėčiau vardyti, kiek kiekvienoje ministerijoje yra planų.

– Vis dėlto politiniai oponentai negaili kritikos ministrų kabinetui, esą mindžikuojančiam vietoje ir nesiimančiam esminių reformų. Kada planuojate jas pradėti?

– Ką reiškia: nesiimame esminių reformų? Kokios tos reformos? Ar švietimo sistemos reforma yra esminė? Mes manome, kad esminė, ir ji yra pradėta. Valstybės įmonių reforma yra esminė? Manome, kad taip, ir ji yra pradėta. Viešojo sektoriaus pertvarka taip pat yra pradėta.

Jeigu kalbėsime apie ekonomikos skatinimą, vėlgi pakeitėme ir sudarėme galimybes, kurioms esant būtų galima įsivežti trūkstamų profesijų žmonių, aukštos kvalifikacijos darbininkų. Galiu pasakyti, kad visos suplanuotos reformos yra Vyriausybės priemonių plane ir jo nuosekliai laikomasi. Dirbame pagal grafiką, viską esame susidėlioję pagal terminus ir nuo jų neatsiliekame.

– Kaip vertinate ministrų darbą? Kuriems iš jų turėtumėte pastabų ar ragintumėte juos pasitempti?

– Jeigu turiu pastabų ir raginu pasitempti, tai darau savo kabinete. To pakanka. Žinau esminį šio ministrų kabineto privalumą ir skirtumą. Daug kas kalbėjo, kaip bus dirbama suformavus Vyriausybę iš specialistų, technokratų, profesionalų. Tai buvo teisingas žingsnis.

Šiandien ministrai veikia kaip viena Vyriausybė, nėra taip, kaip buvo, sakykime, kad tai yra mūsų partijos ministerijos ir jūs nebelįskite. Dažniausiai būdavo 3–4 atskirai veikiančios grupės. Dabar Vyriausybė yra vieninga, dirba kaip komanda.

Saulius Skvernelis: „Kai kuriose ministerijose buvo gajus požiūris, kad ministras – sezoninis darbininkas, tegul jis pabūna, o viskas kaip buvo tvarkoma, taip ir liks. To tikrai nebus.“

Taip, ministrų patirtis yra skirtinga, skirtingas situacijas jie rado atėję į ministerijas. Vieniems reikėjo gesinti staigiai užsiplieskusius gaisrus. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje iš karto pasireiškė krizė dėl vaiko teisių apsaugos. Kiti rado „nelabai gerai kvepiančių dalykų“ savo kuruojamose įstaigose – paimkime kad ir Susisiekimo ministeriją.

Dar kitiems tikrai sunku pralaužti sudėliotus „saugiklius“ arba biurokratinį aparatą – kalbu apie proveržį atliekų tvarkymo srityje arba keičiant farmacijos politiką taip, kad už vaistus mokėtume tiek, kiek moka kitos valstybės. Kiekvienam ministrui kyla iššūkių. Iš 14 ministrų nėra nė vieno, kuris sakytų, kad iššūkių neturi, dirba rutininį darbą.

Pabrėšiu, kad dabar – gana sunkus etapas, nes kai kuriose ministerijose gajus požiūris, jog ministras – tai sezoninis darbininkas, tegul jis pabūna, o mes kaip tvarkėme viską, taip ir tvarkysime. To tikrai nebus.

Darbo kodeksas – netobulas

– Vienas svarbiausių iššūkių – Trišalėje taryboje pakoreguoto naujo Darbo kodekso priėmimas Seime. Jo galiojimą nauja valdžia sustabdė aiškindama, kad reikia labiau subalansuoti darbuotojų ir darbdavių interesus. Tačiau profsąjungos konstatuoja, kad ir po revizijų dokumentas yra nepalankus darbuotojams. Ar nesibaiminate, kad jam įsigaliojus darbo santykiai virs „laukiniais Vakarais“?

– Darbo santykiuose dabar – „laukiniai Vakarai“. Šiuo metu galiojantis sovietinis Darbo kodeksas de facto yra įteisinęs „laukinius“ santykius. Nenoriu kartoti buvusios Vyriausybės argumentų, bet faktas, kad šiandien darbuotojai iš esmės nepasinaudoja savo socialinėmis garantijomis. Jos yra popierinės. Kita vertus, šis sovietinis kodeksas neleidžia plėsti socialiai atsakingo verslo, ypač užsienio investuotojams, norintiems sąžiningos konkurencijos – ne pagal paprotinę teisę, o laikantis įstatymų.

Verslas privalo rizikuoti. Jis nežino, kokia situacija bus mūsų šalyje nei juo labiau, kas įvyks Europoje ir pasaulyje. Pažvelgę į dabar galiojančius įstatymus jie sako, kad negali rizikuoti, nes, kilus nesėkmei, jie užsikrautų didžiulę naštą. Tai pabrėžia ir mūsų, ir užsienio investuotojai.

Atmetę lozungus ir deklaracijas, darbdavių atstovai teigia, kad per tą pusės metų pauzę, kai sustabdytas naujas Darbo kodeksas, daugiausia išlošė profesinės sąjungos. Šios teigia, kad daugiausia išlošė darbdaviai. Tačiau esmė, kad pradėtas socialinis dialogas. Susitiko darbdavių, darbuotojų atstovai, Vyriausybė. Derybose visą laiką kuri nors šalis galbūt išsidera daugiau, o kita – mažiau. Tai priklauso nuo kompetencijos, gebėjimo, ryžto, argumentų ir, aišku, kai kur nusileidęs, kitur gali turėti naudos. Manau, kad profesinių sąjungų galios ir darbuotojų realios garantijos tikrai padidėjo.

Vyriausybė ir aš norėjome, kad būtų sutarta dėl ilgesnių atostogų. Tačiau profesijoms, susijusioms su ypatingomis darbo sąlygomis, stresu ir kenksminga aplinka, Vyriausybė nutarimu nustatys kitokias atostogas.

Šis Darbo kodeksas nėra tobulas, bet juo pasiektas kiek įmanoma didesnis verslo ir darbuotojų interesų balansas. Valstybės bendras tikslas tėra vienas – kad verslas kurtų, plėstųsi, eksportuotų ir gaunamu pelnu pasidalytų su samdomais darbuotojais.

– Lietuvoje atlyginimai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje, kone trečdalis gyventojų gyvena skurde, o atskirties žirklės vis plečiasi. Po skaudžių nelaimių keletą savaičių netyla politikų pažadai keisti situaciją, tačiau iš esmės nieko nedaroma. Kodėl?

– Man sunku pasakyti, kodėl nieko iš esmės nebuvo daroma. Manau, kiekviena Vyriausybė bandė daryti, bet matome būtent tokią situaciją. Su tolesniu socialinės atskirties didėjimu ir dalies žmonių gyvenimu skurde susiję keletas dalykų. Senjorų pensijos yra mažos. Tai priklauso nuo jų stažo, gautų atlyginimų ir mokėtų mokesčių. O pensijų didinimas priklauso nuo ekonomikos augimo, bet ne nuo politinės valios. Nuo sausio 1 dienos pritaikytas indeksavimo mechanizmas, tiesiogiai susijęs su ekonomikos augimu. Jis leido padidinti pensijas ir tikimės, kad kitąmet panašiu dydžiu, o gal net šiek tiek daugiau, pensijos vėl kils.

Sunku jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus. Šie žmonės labai dažnai nesinaudoja jokiomis kompensacijomis, kurias turi kitos socialinės grupės. Mūsų uždavinys – padėti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus ir, svarbiausia, dirbančioms. Artimiausiu metu Vyriausybėje priimsime sprendimą, kuriuo joms bus palengvinta mokesčių našta.

Sudėtinga ir vienišų tėvų situacija, ir darbo rinkos padėtis. Nors bedarbių skaičius nėra labai mažas, bet, paradoksas – laisvų darbo vietų turime daug. Socialinė sistema neskatina ieškoti darbo, įsitraukti į darbo rinką. Šioje srityje taip pat reikia pokyčių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi suformuoti siūlymus.

Norint uždirbti daugiau, kad socialinė atskirtis būtų mažesnė, reikia, jog būtų kuriamos darbo vietos, kuriose mokamas ne minimumas, o vidutinis ar didesnis darbo užmokestis, nebūtų „šešėlio“. Paradoksas, kad iš 30 proc. žmonių, gyvenančių skurde, kai kurie realiai tikrai turi kitokių pajamų, nes dalį jų gauna iš „šešėlio“.

Viešajame sektoriuje beveik devynerius metus nekeliami atlyginimai, taip neturi būti. Tačiau dabar viešasis sektorius yra per didelis, išsipūtęs, neefektyvus, jame irgi reikia pokyčių.

Revizuoja mokesčius

„Valstiečių“ planai kovoti su dideliu alkoholio vartojimu kelia daug abejonių ir, anot specialistų, pagrįstų būgštavimų, kad siūlomos priemonės, pavyzdžiui, akcizų didinimas, specializuotos parduotuvės ar draudimas prekiauti alkoholiu lauko kavinėse, gali turėti priešingą efektą. Kodėl einama lengviausiu keliu, kai norima numatyti ribojimus visiems, užuot dirbus su rizikos zonoje atsidūrusiais žmonėmis?

– Jeigu paklaustumėte, ar alkoholio vartojimas Lietuvoje yra problema, turbūt visi palinksėtume galvomis ir sakytume, kad ją reikia spręsti. Noriu priminti, jog buvo surinkta daugiau kaip 50 tūkst. piliečių parašų už blaivią Lietuvą. Yra įstatymo projektas, kurį Seimas privalo svarstyti. Buvo ir 25 ankstesnės kadencijos Seimo narių pateikti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai. Dabar Vyriausybė teikia išvadas dėl šių griežtų įstatymų. Ne viskam pritarėme, bandėme subalansuoti taip, kad būtų ir mažinamas prieinamumas (nes nenormalu, kai tokioje šalyje kaip Lietuva yra 19 tūkst. prekybos alkoholiu vietų), ir nepakenktume verslui.

Nesiūlome kurti specializuotų parduotuvių. Dėl alkoholio draudimo masiniuose renginiuose irgi būkime teisingi. Piliečių iniciatyva buvo drausti, o Vyriausybė, manau, pasiūlė labai protingą sprendimą, kad savivaldybė, bendruomenė pati apsispręstų, koks bus renginys – „blaivus“ ar su alkoholiu. Neapgaudinėkime ir dėl alkoholio lauko kavinėse – stacionarių kavinių paviljonuose jo niekas nedraudžia.

Akcizų kėlimas nesusijęs su siekiu surinkti į biudžetą daugiau pinigų. To tikslas – mažiau vartoti alkoholio. Kalbame apie priemones, kurios gali duoti greitų rezultatų. Tačiau kartu privaloma dirbti, ir dirbama, švietimo srityje. Turime kalbėti apie sveiką gyvenseną, siūlyti vaikams užimtumą: sportą, muziejus, edukaciją. Tai nurodyta mūsų programoje. Taip pat reikia numatyti, kaip skatinsime suaugusius žmones, kurie renkasi sveiką gyvenimo būdą. Tai susiję ir su mūsų ekonominiu potencialu. Per ligas, sukeltas alkoholio, savižudybes, smurtą, eismo įvykius prarandame darbingiausius žmones.

– Vyriausybė nusiteikusi nebepratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, taikomos šildymui. Toks sprendimas kirstų per kišenes daugumai šalies gyventojų, juolab kad kompensacijų gavėjų būrį numatyta išplėsti mažiau nei žadėta. Kodėl, pefrazuojant Ingridą Šimonytę, šaudote į daugiabučių gyventojus?

– Pirmiausia šūvius į daugiabučių gyventojus paleido buvusi Seimo dauguma ir Vyriausybė, nutarusi, kad ši lengvata nustos galioti 2017-ųjų sausio 1 dieną. Toks sprendimas buvo priimtas, toks biudžetas parengtas buvusio ministrų kabineto. Tačiau, kaip dažnai atsitinka, buvo įregistruotos pataisos ir pabandyta mechaniškai pratęsti lengvatą, nenurodant finansavimo šaltinio. Todėl patyrėme šiokią tokią krizę, nes per kelias valandas turėjome rasti papildomą finansavimo šaltinį. Priimtas vienas tradicinių, bet blogų dalykų – pinigai nurėžti nuo Kelių plėtros programos.

Šildymo lengvata naudojasi visi, nesvarbu, ar jie yra socialiai remtini, gauna mažas, vidutines pajamas, ar gyvena prabangiai. Ar toks požiūris teisingas? Manau, reikia remti žmones, susiduriančius su sunkumais. Todėl numatėme kompensavimo mechanizmą, kuris paramą nukreiptų ten, kur reikia.

Šiuo metu peržiūrime visas mokesčių lengvatas, jų turime daug. Jei matysime, kad šios PVM lengvatos naikinimas tikrai „šaudo“ į daugumą žmonių, galbūt ji galės likti. Tačiau tokiu atveju privalome žinoti, kieno sąskaita ji bus finansuojama. Vadinasi, kokių nors kitokių lengvatų, kurios buvo numatytos, bet nepasiekė deklaruojamų tikslų, teks atsisakyti.

Gintauto Palucko nelaiko rakštimi

– Kaip jums sekasi dirbti ir derinti interesus su valstiečiais„?

– Negalime sakyti, kad nebūna jokios įtampos. Taip turbūt niekur nėra, juolab jog tai labai didelė Seimo frakcija. Joje dirba skirtingi žmonės, kurių dauguma, kaip, beje, ir aš, yra politikos naujokai.

Žmonės turi įvairių nuomonių, atstovauja atskiriems regionams, vieni – partiniai, kiti – nepartiniai. Sakėme, kad tam tikrais klausimais laikomės skirtingos nuomonės, laisvu balsavimu Seime tas savo pozicijas ir reiškiame. Tikrai negali būti jokių rankų laužymo, kad turi būti taip ir ne kitaip. Tačiau kertiniais, strateginiais reformų klausimais būtinai privalome rasti sprendimus.

Mūsų santykiai yra darbiniai. Mokomės, bandome keisti bendravimo būdus. Ir aš stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti Seime su frakcijos nariais, kad jie įsitrauktų į problemų sprendimą. Manau, judame tinkama kryptimi.

– Socialdemokratams išsirinkus naują pirmininką, koalicijoje pakilo temperatūra. G. Paluckas pateikė keletą reikalavimų dėl tolesnio valdančiųjų darbo kartu. Ar naujas socdemų lyderis netaps koalicijos darbo rakštimi? Kokių pageidavimų turite socialdemokratams?

– G. Paluckas tikrai netaps rakštimi. Pažįstu jį seniai. Taip pat pakartosiu, kad pradedant naujus darbus nereikėtų viešojoje erdvėje kalbėti apie tai, kokie reikalavimai bus keliami vienam ar kitam partneriui.

Saulius Skvernelis: „Šis Darbo kodeksas nėra tobulas, bet juo pasiektas kiek įmanoma didesnis verslo ir darbuotojų interesų balansas.“

Per šį laikotarpį, manau, sukūrėme gerą bendravimo su frakcija mechanizmą, nuolat rengiame koalicijos tarybos posėdžius, susitinkame su dviem frakcijomis. Gintautas galbūt mažiau informuotas, nes kol kas nebuvo į tai įsitraukęs. Bet dabar jau dalyvauja koalicijos taryboje ir bendrame frakcijų darbe.

Kalbame ir dar kalbėsime apie tai, kokių pageidavimų turime dėl darbo tobulinimo, vienų ar kitų darbų reikalingumo. Tokiais atvejais, kai nuomonės smarkiai skiriasi ir negalima rasti kompromiso, egzistuoja kitokie sprendimai. Tačiau kol kas viskas yra gerai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"