Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Saulius Skvernelis: situacija rimta, bet „valstiečių“ frakcija neskyla

 
2017 03 29 15:22
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Premjeras Saulius Skvernelis žada prašyti Seimo etikos sargų įvertinti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos veiksmus, ar išreikšdamas pritarimą savo buvusios darbovietės išsaugojimui jis nepainioja interesų.

Taip premjeras sureagavo į trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimą pritarti nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) susijungimui.

Neigia skilimą

Premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės ir parlamentarų nesutarimus dėl aukštojo mokslo reformos vertina kaip rimtą situaciją, bet teigia, kad apie partijos skilimą kalbėti nėra pagrindo.

„Aš tikrai nenoriu to vertinti kaip skilimo, bet yra tikrai rimta situacija“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S.Skvernelis.

Paklaustas, ar Seime nesant politinės valios reformai ne be reikalo dirba jo sudaryta darbo grupė, kuri rengia mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą, S.Skvernelis sakė, jog su tuo galima sutikti.

„Iš principo tokia prielaida galima, galima sutikti, kad apskritai kalbant apie deklaruotus pokyčius rinkimų metu, ko gero, mes matome, kad tai virsta į deklaracijas“, – teigė S.Skvernelis.

Mažvydas Jastramskis: galimi rimti pokyčiai valdančiojoje daugumoje

Socialiniame tinkle „Facebook“ politoligas Mažvydas Jastramskis pasidalino savo mintimis apie vykstančius pokyčius: „Po Švietimo ir mokslo komiteto sprendimo sujungti VDU ir LEU premjeras supyko. Jeigu jo šiandienos įrašas Feisbuke nėra labai rimtas signalas, kad toliau taip rutuliojantis santykiams tarp Vyriausybės ir Seimo galimi rimti pokyčiai valdančiojoje daugumoje, tada sunku pasakyti, kokio signalo reikėtų laukti.

O čia tik viena iš sričių, kurioje vyriausybė planuoja reformas. Ir pagal tai, kokias visuomenė akcentuoja problemas, net ne pati pagrindinė.

Vyriausybė iš esmės yra technokratinė, tokios įprastai sudaromos kriziniais laikais, kai reikia rimtų, efektyvių sprendimų, išvairuojant valstybę iš duobės.

Tačiau tai reiškia, kad turi būti aiški parlamentinė parama vyriausybės darbui, vieninga politinė valia, peržengianti ir partiškumo ribas – nepolitiniu (čia turima galvoje – ne pagal partiškumą, ne pagal ideologiją) pagrindu deleguoti žmonės be tokios paramos tiesiog negali dirbti ir įgyvendinti reformų.

Tai, į ką remiasi Saulius Skvernelis, yra labai toli nuo tokio modelio.

Pirma, apskritai valdančioji dauguma (jeigu ją dar galima taip vadinti) yra minimaliai-laiminti, ją gali sugriauti keli pasitraukę parlamentarai. Su stabilia parama būtų problemų, net jeigu vyriausybė neužsimotų didelėms reformoms.

Antra, nors didelės nepartinių pajėgos lyg ir turėjo užtikrinti paramą reformoms, išvaduoti reikalingus sprendimus nuo partiškumo pančių, gavosi paradoksas: pasirodo, kad tarp tų partinių ir nepartinių yra visa eilė interesų ir ideologijų. Ir sureguliuoti juos gerokai sunkiau, negu situacijoje, kai egzistuotų bendras ideologinis/partinis vardiklis.

Trečia, žinoma, nepagrįsta kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų, tačiau kyla toks įtarimas: valstiečių galvos lengviau susitvarkytų su frakcija, kurioje būtų bent jau 80 procentų žmonių, ilgesnį laiką buvusių partijoje (tokių žmonių yra – tačiau nemažai jų buvo nustumti sąraše toliau, naujų nepartinių sąskaita; kai kurių jau net ir frakcijoje nebėra).

Peršasi tokia išvada: arba Saulius Skvernelis turės nuolatos konfliktuoti su frakcija Seime, netiesiogiai apeliuodamas į savo autoritetą visuomenėje, arba gali bręsti rimti pokyčiai. Nes tarp dabartinės vyriausybės (jos tikslų) pobūdžio ir paramos Seime egzistuoja didžiulė praraja, kuri niekur nedings.“

Vyriausybė prašė palaukti

Aš, kaip Seimo narys, rengiu kreipimąsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją. Prašysiu įvertini Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, kuris buldozeriu stumia savo buvusios darbovietės išlikimo klausimą, elgesį.

Vyriausybė prašė parlamentarų palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą. Eugenijus Jovaiša prieš ateidamas į Seimą buvo Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas.

„Man nesuvokiama, kodėl reikėjo galvotrūkčiais laiminti šį susijungimą. Nesuvokiama, kodėl ignoruojama ministro pirmininko įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta iki balandžio 28 dienos išanalizuoti ir pateikti sisteminius švietimo sistemos pertvarkos sprendimus. Darau išvadą, kad balsavusiems už LEU ir VDU susijungimą sisteminė pertvarka ir valstybės interesai nerūpi“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo S.Skvernelis.

„Aš, kaip Seimo narys, rengiu kreipimąsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją. Prašysiu įvertini Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, kuris buldozeriu stumia savo buvusios darbovietės išlikimo klausimą, elgesį. Lauksiu komisijos atsakymo, ar tai nėra akivaizdus interesų konfliktas“, – teigia jis.

S.Skvernelis įvertino kaip „desperatišką bandymą išgelbėti universitetą, kuris save esme jau seniai diskreditavo tiek mokytojo profesiją, tiek ir visą mūsų valstybės švietimo sistemą“.

Patį Seimo komiteto sprendimą S.Skvernelis įvertino kaip „desperatišką bandymą išgelbėti universitetą, kuris save esme jau seniai diskreditavo tiek mokytojo profesiją, tiek ir visą mūsų valstybės švietimo sistemą“.

Jis taip pat kelia klausimą, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos prieš rinkimus deklaruota pokyčių idėja nebuvo „tik gražus ir viliojantis rinkiminis šūkis“ bei tolesnių reformų įgyvendinimo.

„Man taip pat kyla rimtų abejonių dėl to, ar pavyks įgyvendinti kitas esmines valstybei reikalingas reformas. Ir taip, kaip bebūtų keista, aš visiškai pritariu šiandien Gabrieliaus Landsbergio išsakytam vertinimui dėl Švietimo ir mokslo komiteto sprendimo“, – įraše socialiniame tinkle rašo premjeras.

Ir taip, kaip bebūtų keista, aš visiškai pritariu šiandien Gabrieliaus Landsbergio išsakytam vertinimui dėl Švietimo ir mokslo komiteto sprendimo.

Trečiadienį Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje už nutarimo projektą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“ balsavo septyni komiteto nariai, trys susilaikė. Toliau šis nutarimo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.

Premjero sudarytai darbo grupei dėl aukštojo mokslo pertvarkos plano vadovaujanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad sprendimai dėl LEU ir VDU jungimo dabar neturėtų būti priimami ir reikėtų palaukti balandžio pabaigos, kai minėta darbo grupė pateiks išvadas.

Darbo grupė jau yra sutarusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi.

Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos. Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.

Sausį premjeras Saulius Skvernelis su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.

Galutinai dėl universitetų pertvarkos spręs Seimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"