Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Saulius Skvernelis su Angela Merkel aptars penkias temas

 
2017 02 23 13:57
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos premjerą Saulių Skvernelį ketvirtadienį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vyriausybių vadovų susitikimui numatyta daugiau nei valanda, po jo įvyks spaudos konferencija.

BNS pristato penkias numatomas susitikimo temas:

ES ateitis. Europoje augant populizmui, vyriausybių vadovai aptars svarbiausius ES iššūkius – „Brexit“ą, migraciją, islamo ekstremizmo, Rusijos grėsmę ir santykius su JAV. Lietuvoje A.Merkel laikoma ES stabilumo garantu. „ES bus tiek ir tokia, kokia norės Vokietija. Jei ES iširtų, mes per penkerius metus atsidurtume Rytų įtakoje“, – taip Lietuvos diplomatijos išskirtinį dėmesį Vokietijai prieš kelis mėnesius neviešame susitikime paaiškino aukšto rango Lietuvos diplomatas. A.Merkel savo ruožtu ieško sąjungininkų atsverti euroskeptiškas nuotaikas, kurios pastaraisiais metais sustiprėjo Vyšegrado šalyse. Vokietijos vyriausybė taip pat siūlo apsvarstyti „kelių greičių“ Europos idėją, kur gilesnės integracijos tam tikrose srityse galėtų siekti tik dalis valstybių.

Energetika. S.Skvernelis pristatys susirūpinimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugumo ir galbūt paprašys A.Merkel padaryti įtaką Lenkijai, kad ji paremtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su Vakarų Europa. Kol kas Lietuvos raginimai blokuoti Astravo AE Briuselio ir kaimyninių šalių paramos nesulaukė, o Lietuvos vienašaliai veiksmai turės ribotą poveikį, nes elektra atitekėtų per Latviją. Vokietijos įsitraukimas gali padėti sustiprinti viešą spaudimą, bet proveržio nebus tol, kol Lietuva galutinai nesusitars su artimiausiais kaimynais. Berlyno parama ateityje taip pat gali būti svarbi siekiant ES fondų finansavimo sinchronizacijai ir atsverti Rusijos argumentus, kad sinchronizacija kelia Karaliaučiaus krašto izoliacijos grėsmę. Lietuva kritikuoja planus išplėsti dujotiekį „Nord Stream“ tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu, nes jis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų apeinant Ukrainą kaip tranzito šalį. Vokietija į kritiką atsako, kad tai tik ekonominis projektas.

Gynyba. Vokietija dislokavo Lietuvoje kelis šimtus karių, kurie vadovaus NATO tarptautiniam batalionui. Karių siuntimas į Rytų Europos šalis yra reikšmingas pokytis Vokietijos užsienio ir gynybos politikoje, vokiečių visuomenėje jis jautrus dėl nacizmo istorijos naštos. Kai kurie diplomatai nerimauja, kad kairiosios jėgos artėjančioje rinkimų kampanijoje akcentuos pacifizmo ir taikaus sugyvenimo su Rusija idėjas, o tai gali mažinti paramą karių siuntimui. Pastarosiomis savaitėmis abiejose šalyse daug dėmesio sulaukė melagingas pranešimas apie tai, esą vokiečių kariai Lietuvoje išprievartavo nepilnametę. Nors teisėsauga įrodymų kol kas nepateikė, keliamos prielaidos, kad už to slypi Rusija. Kita vertus, Vokietija visuomet pabrėžia, kad dislokuojant karius Rytų Europoje būtina palaikyti dialogą su Rusija, ir dažnai nepritaria Baltijos šalių ir Lenkijos raginimams izoliuoti Maskvą. Karininkai ir diplomatai svarsto, kad Vokietijos kariai ateityje galėtų pratyboms atsivežti oro gynybos sistemas „Patriot“, bet sprendimų šiame etape nesitikima. Vokietija taip pat aktyviai stumia idėją dėl glaudesnio ES bendradarbiavimo gynybos srityje – tiek dėl politinių argumentų, tiek siekiant naudos gynybos pramonei. Lietuvos vyriausybė šiuo klausimu laikosi atsargios pozicijos ir pabrėžia, kad ES gynybos iniciatyvos negali dubliuoti NATO ir mažinti Amerikos įsitraukimo.

Migracija. Dėl atvirų durų politikos kritikos sulaukusi Vokietijos kanclerė pernai ėmėsi lyderystės susitarti su Turkija sustabdyti migrantų srautus per Viduržemio jūrą. Šiuo metu europiečiai siekia panašių susitarimų su Šiaurės Afrikos šalimis. Tačiau Berlynui nepavyko įtikinti Rytų ir Vidurio Europos šalių ES mastu įvesti privalomą pabėgėlių kvotų mechanizmą, pagal kurį šalys privalomai priimtų numatytą atvykėlių skaičių, siekiant tolygiau pasidalyti našta. Lietuva privalomam mechanizmui nepritaria, bet sutiko savanoriškai priimti per tūkstantį pabėgėlių pagal Briuselio skaičiavimus ir dėl to sulaukė palankesnių vertinimų Vakarų europiečių akyse nei Lenkija. Lietuva kartu su kitomis regiono šalimis nori, kad pabėgėlių priėmimo klausimais šalys išlaikytų veto teisę, Vokietija norėtų, kad pakaktų kvalifikuotos daugumos.

Ekonomika. Vokietija yra stipriausia ES ekonomika ir viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Penktadienį Lietuvos vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės vadovaujama delegacija Berlyne vietos verslui pristatys investavimo galimybes. Lietuvos premjeras turbūt išsakys lūkesčius, kad naujame ES biudžete nuo 2020 metų būtų skirta lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, sinchronizacijai ir geležinkelių projektui „Rail Baltica“. Kai kurie pareigūnai nerimauja, kad euroskeptiškos nuotaikos ir britų pasitraukimas gali smarkiai sumažinti ES biudžetą, kuris vis dar sudaro svarbią Lietuvos iždo dalį. Daliai verslininkų taip pat kelia nerimą Vokietijos ir kitų Vakarų europiečių iniciatyvos suvienodinti atlyginimus komandiruojamiems darbuotojams, nes tai naikina vežėjų ir kitų paslaugų tiekėjų konkurencinį pranašumą. Susitikime taip pat bus siekiama užsitikrinti Vokietijos paramą Lietuvos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"